Pernai iš
Lietuvos išvyko 50000 jos piliečių. Pagal emigracijos tempus
pirmaujame Europoje, lenkiame Siriją (pabėgo 1/4 gyventojų, iš Lietuvos - 1/3), kur 6 metus vyksta karas.
Citadele banko apklausa parodė, kad 46% verslo atstovų mano, kad
didžiausiu socialiniu pavoju per artimiausius penkis metus bus
gyventojų emigracija.
Lietuvą jie jau užmusė, o dabar
vis dar prievartauja jos kūną
Lietuvos valdymas man primena
profesoriaus Preobroženskio namo bolševikinį valdymą Michailo
Bulgakovo romane „Šuns širdis,“ Bulgakovo profesoriui Šarikovą
pavyko išoperuoti ir apsaugoti aplinkinius nuo šio eksperimentinio
siaubūno su šums širdimi, deja, mums nepavyks nei išoperuoti
partinių šarikovų, nei išplėšti iš šių nekrofilų nagų
mirusios Lietuvos kūno ir ją reanimuoti.
Lietuvą per paskutinį dešimtmetį
nužudyti pavyko trijulei: socdemams, konservatoriams ir karo
ištroškusiai panelei-blondinei, padedant įvairaus plauko,
uspaskiniams, paksistams, liberastams ir kitokiems partiniams
pedera....
Iš pradžių buvo sunaikintas Lietuvos
raumenynas – pramonė, atjungtas energijos tiekimas – Ignalinos
AE, apribotas deguonies patekimas – nutraukti prekybiniai ryšiai
su Rusija, o galiausiai, sunaikinta kraujotakos sistema – finansai,
kai sunaikinus savo bankus, mirštančios
Lietuvos organizmas buvo prijungta prie Europos CB kraujo apykaitos aparato ir
į Lietuvą paleistas užnuodytas svetimas kraujas – eurai.
Kaip ir prognozavo dar nuo sovietmečio
likę keli protingi ekonomistai, Lietuvą ištiko klinikinė mirtis.
Jos atgaivinti nebeįmanoma, o jau mirusios Lietuvos kūną vis dar
prievartauja partiniai nekrofilai.
Fiziologinė Lietuvos mirtis
neišvengiama, nes ji dabar atiduota ne reanimatologams, o į rankas
policininkui ir būriui kaimo buožių, to mažiausiai išsilavinusio,
godžiausio ir kvailiausio išnaudotojų klano.
Potiomkino kaimas Lietuvoje |
Reikia klausti ne kodėl iš
Lietuvos bėga, o kodėl kažkas dar čia pasilieka.
Kolchozų
pirmininkų žemgrobių vaikai, tapę Lietuvos žemvaldžiais
į valdžia Lietuvai mirus atėjo, nes jiems dar nusimato ES išmokos.
Jiems leido ateiti, nes jie visada už tas išmokas tarnaus Briuselio
globalizmui, ypač kartu su savo bendraminčiais žaliaisiais,
gyvenančiai iš įvairiausių sorošinių fondų (Europos
parlamente, mano manymu, tai didžiausių lytinių ir protinių
iškrypėlių frakcija).
Lietuvio
smegenyse, mūsų genetinėje atmintyje, dar gyvena laisvas žmogus,
šios žemės, šių ežerų, šių miškų ir upių šeimininkas.
Gyvena antagonistas naujiems buožėms-karbauskiams. Jis maištauja,
jis nenori būti šių naujųjų dvarininkų cholopu, baudžiauninku,
gyventi jų įkurtuose Naisių tipo kumetynuose.
Jei
Lietuva sunaikinta, ji mirusi, koks skirtumas kur būti kumečiu?
Aišku, kad geriau būti vergu ten, kur sočiau, šilčiau, laisviau.
Teisingas
advokato Česlovo Okinčico pastebėjimas
Advokatas Česlovas Okinčicas
Lietuvos nykimo priežastį atranda Lietuvos verslininkų mentalitete.
Okinčicas dienraščiui „Respublika“pasakė:
„...Lenkijoje 3-5 procentų pelnas
laikomas labai geru pasiekimu. Tai liečia ir pramoninių prekių
gamybą, ir maisto pramonę. Mūsų verslininkai pripratę prie
pelno, kuris ne mažesnis nei dešimt procentų. Aš tai matau iš
įvairių statybinių konkursų, kompanijų teikiamų pasiūlymų:
paskaičiavus visas išlaidas pridedamas bent jau dešimties procentų
pelnas. Tai - taisyklė.
Žinoma, gerai, kad laisvoji rinka
numato galimybę siekti kuo didesnio pelno, bet klausimas, kieno
sąskaita tai daroma. Kai jūs klausiate, kodėl Lenkijoje viskas
kainuoja pigiau, mūsų verslininkų, ūkininkų noras uždirbti kuo
daugiau yra sudėtinė didesnės kainos dalis. Jeigu mūsų
gamintojai sumažintų savo pelnus, tai, be abejo, būtų į naudą
vartotojams.“
Lenkijoje minimalus
mėnesinis atlyginimas yra 453 eurai, Lietuvoje - 380 (apie 250
tūkst. gyventojų neuždirba ir tiek). Vidutinė mūsų senatvės
pensija (255 eurai) vos 28 eurais didesnė už mažiausią Lenkijoje.
Prekių, maisto, vaistų ir paslaugų kainos Lenkijoje maždaug
trečdaliu mažesnės negu Lietuvoje.
Vos prieš dešimt metų mes dar niekuo nenusileidome lenkams!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą