Ar kas galėjo pagalvoti
mūsų Tautinės dainuojančios revoliucijos metu, vos prieš
tris dešimtmečius, kai išvien su tauta ėjo ir krikščionių
kunigija, kad ši bažnyčia stos už Afrikos ir Azijos tautų
perkraustymą į Europą, krikščioniškų Europos tautų naikinimą,
jų islamizaciją, stos už Biblijoje pasmerktą sodomiją, kad Romos
popiežius Kristų lygins su velniu, bučiuos ir plaus nusikaltėliams
kojas, kad ši bažnyčia paskęs globalizmo liūne net aplenkdama
globalizmo citadelę JAV? Vatikanas nusimetė
ėriuko kailį ir atskleidė savo esmę.
Vatikano globalistai apkaltino
Trampo administraciją krikščionišku fundamentalizmu
Praeitą savaitę įtakingas Vatikano
leidinys „LA CIVILTÀ CATTOLICA“ paskelbė straipsnį
„FONDAMENTALISMO EVANGELICALE E INTEGRALISMO CATTOLICO
Un sorprendente ecumenismo“
(Evangelikų fundamentalizmas ir katalikų integralizmas. Nuostabus
ecumenizmas“, kuriame kritikavo Trampo administraciją.
angliška versija:
Trumpą šio straipsnio recenziją ir
garsios Rusijos mokslininkės-religiotyrinikės Olgos Četverikovos
komentarą paskelbė portalas „Rusų varpas“ (R.V.) .
Straipsnyje sakoma, kad „Vatikano
kritika JAV prezidento administracijos atžvilgiu yra jėzuitiška ir
slepia bendrus tariamų oponentų tikslus. (…) Panašu, kad
Vatikano elitos galvose galutinai įsitvirtino liberalios pažiūros,
neturinčios nieko bendro su tikra krikščionybe. O kaip kitaip
paaiškinti straipsnio autorių iš Romos popiežiaus aplinkos
Antonio Spadaro ir Marcelo Figueroa išpuolius prieš JAV katalikų
ir protestantų grupes, kurie „atmeta sodomitų vestuves, svajoja
apie teokratinio tipo valstybę ir sienos nuo migrantų statybą“?
Ypač kliuvo prezidentui
Donaldui Trampui ir jo pirmajam patarėjui Stivenui Bennonui, kurį
apkaltino „manichėjiškumu, savo priešininkų demonizacija,
neprotinga ksenofobija“. Atrodytų, kritiniai Trampo pasisakymai
netradicinių santuokų atžvilgiu, jo pagarba paprastiems
amerikiečių darbininkams, jo „prolaif“-pozicija dėl abortų
draudimo turėtų sukelti Vatikano simpatijas. Bet ne. Katalikų
veikėjai pavadino jį „evangelistiniu fundamentalistu“, o jo
padėjėją Bennoną sulygino su islamo teroristais – neva jie visi
vykdo „Apokaliptinę geopolitiką“. Ypač įdomu, kad
protestantas Trampas atsisakė iš JAV daryti praeinamą kiemą
migrantams dėl radikalaus islamo pavojaus, o į tai sulaukė tokius
keistus kaltinimus iš „tikėjimo brolių“. Tačiau iš Vatikano
išpuolio prieš Trampo administraciją aršumo paaiškinimų
akivaizdu, kad jau šimtą metų pagrindine Romos popiežių
doktrina yra ekumenizmas – ketinimas sujungti visus krikščionis
ir, galiausiai, visus tikinčiuosius apjungti vieno Dievo globoje.
Tai neįmanoma padaryti esant klasiniam susiskaldymui, ekonominei
nelygybei, kultūriniams skirtumams ir t.t. Tai yra Vatikanas ėmėsi
nei daug nei mažai apjungti visą žmoniją – ir bet kokie
eskapizmo, segregacijos, tautų ir nacijų apsisprendimo teisių
pareiškimai jam labai trukdo. Bet ar tokie tolimi vienas nuo kito
Donaldo Trampo ir popiežiaus Pranciškaus tikslai?
Olga Četverikova (O.Č.):
Reikia pažymėti, kad Pranciškus ėmėsi kurso įtvirtinti savo
statusą, kaip žmonijos dvasinio lyderio. Arba ateityje jis sugriaus
kažkokią pasaulinę religinę organizaciją, arba Vatikanas apjungs
visų konfesijų tikinčiuosius, bet kokiu atveju akivaizdu, kad tai
viena iš jo strategijos krypčių. 2014 metais pas Pranciškų buvo
atvykęs Izraelio prezidentas Šimonas Peresas. Jis pasiūlė jam
tapti apjungtų religijų vadovu („SNO religijų“). Jo žodžiais,
veikiantys institutai negali susidoroti su karais pasaulėžiūros ir
religijų dirvoje, o Romos popiežius galėtų apjungti žmoniją,
užtikrinti stabilumą ir tvarką pasaulyje. Ir greitai po šio
susitikimo Pranciškus padarė pareiškimą: prasidėjo Trečias
pasaulinis karas, vykstantis lokalių ideologinių batalijų pavidalu
internete. Pagrindiniu vektoriu Romos popiežiaus politikoje
paskelbiama „kova už taiką“, ketinimas sutaikyti visą žmoniją,
pamaitinti vargšus ir kenčiančius, duoti prieglobstį visiem
pažemintiems, kova prieš socialinį neteisingumą ir t.t. Ir štai
dabar Romos popiežius faktiškai nori, pirmiausiai, suvienyti visų
religijų ir konfesijų tikinčiuosius po Vatikano vėliava, ir
antra, sutelkti įvairių socialinių sluoksnių atstovus –
dirbantį jaunimą, pagyvenusius žmones, migrantus iš Artimųjų
Rytų – žodžiu, visus, kas kenčia nuo globalizacijos. Bet štai
paradoksas – globalizacija, palydima Pranciškaus kalbų apie
negatyvias globalizacijos pasekmes, tiktai stiprėja. O Romos
popiežius šiame reikale atlieką kalėjimo daktaro vaidmenį. Iš
pradžių žmones įmeta į kalėjimą, iš jų tyčiojasi, kankina,
o po to į kamerą ateina geras daktaras ir sako kaliniams: čia
tokie blogi prižiūrėtojai, kankina jus, bet aš jums linkiu gero,
tiktai pasitikėkit manim... O greitai vėl ateina kalėjimo
prižiūrėtojai – juk „geras“ daktaras yra jų sistemos dalis.
Tokiu principu dirba Pranciškus. Šiandien Vakarų elitos ėmėsi
lemiamo totalinės elektroninės globalizacijos etapo, įsteigimo
elektroninio konclagerio, o Vatikanas turi užtikrinti socialinį
palaikymą šioms reformoms, sugalvoti joms religinį pagrindimą, be
to padaryti viską subtiliai iš švariai – jėzuitiškai.
Vatikanas kuria visame pasaulyje struktūras, palaikančias
kenčiančius. Taip, 2014 metais Pranciškus įsteigė liaudies
tinklą „susitikimų mokyklų“ – 450 įstaigų 112 pasaulio
šalių, kurios jungia jaunimą bet kokio tikėjimo ir tautybės.
Šiose „susitikimų mokyklose“ paauglius ir jaunuolius moko
„taikaus dialogo“ per ginčą, kultūrą, socialinius projektus.
Šių įstaigų programose esminėmis sąvokomis yra
multikultūralizmas, tolerancija, hormonija su pasauliu – ten nėra
nieko iš klasikinio krikščionių tikėjimo. Tai grynai
globalistinė struktūra, palaikoma finansinės elitos.
R.V.: Bet dauguma krikščionių
vis tiktai iki šio laiko save krikščionimis. Keista, kad visame
pasaulyje stebima krikščioniškos civilizacijos krizė, o Vatikano
įtaka, kaip jūs tvirtinate, toliau auga.
O.Č.: Kada kalba, kad
katalikybė pasaulyje silpsta – tai didelis melas. Tiesa tame, kad
ji jau neturi nieko bendro su katalikybe. Dabar Vatikanas kryptingai
naikina viską kas krikščioniška, kas dar išliko katalikybėje, o
kaip globalizmo ideologijos centras ji dirba labai galingai ir plečia
savo įtaką.
R.V.: Tokiu atveju, kame principinis
skirtumas pažiūrų Pranciškaus ir JAV prezidento Trampo?
О.Č.: Principinių skirtumų nėra.
Yra tiktai savotiškas „darbo pasidalinimas“: Trampas vykdo šią
globalizaciją sąjungoje su bankininkais ir inovaciniu elektroniniu
verslu. Čia galima paminėti jo svarbų vaidmenį diegiant
skaitmeninę ekonomiką, kuri sukels baisias pasekmes, sugriaus
susiklosčiusias visuomenines formacijas. O popiežius ruošia žmones
priimti šią tvarką dvasiniame lygyje. „Taip, vaikinai, mes
kuriame vargšų bažnyčią, skurdžiams, persekiojamiems,
migrantams ir t.t.“ – tokia jo daugumos pamokslų mintis.
Kritikuodamas šio pasaulio galinguosius, Pranciškus veidmainingai
padeda įgyvendinti jų planus. Nepamirškime, kad jėzuitai –
dideli manipuliavimo su sąmone meistrai. Jie gali pritaikyti savo
moralę prie bet kokios konjunktūros, visos vertybės jiems
reliatyvios. Pranciškus nori, kad jį mylėtų visi, todėl jis iš
ryto gali keikti masonus, o vakare gerti su jais arbatą ir maloniai
kalbėtis. Šiandien jis pasisako prieš abortus, o rytoj broliuojasi
su homoseksualistais. Todėl popiežiaus ir jo aplinkos pasisakymus
prieš Trampą nereikia vertinti rimtai, kaip kažkokią priešpriešą
tarp Vašingtono ir Vatikano. Priešingai, tai klasikinis jėzuitų
metodas klaidinti žmones, firminis Pranciškaus stilius. Jis tiesiog
nori globoti visus, tapti dvasiniu lyderiu visiems – ir sukurti sau
atitinkamą įvaizdį. Kada Pranciškus kalbėjo, kad sąjunga tarp
JAV ir Rusija, tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos labai pavojinga,
kada jis barė Trampą už norą statyti tvorą nuo migrantų – tai
buvo tik pretekstas savireklamai. Iš stačiatikių taško, Romos
popiežiaus veiksmus galima vienareikšmiškai traktuoti kaip
pasiruošimą iškrikščioninimui, antikristo atėjimui. Pranciškaus
pavyzdžiu mes akivaizdžiai matome, kaip elgsis būsimas pasaulio
valstybės lyderis. Žinoma, jis agituos už visų žmonių
susitaikymą, saugumą, viso pasaulio meilę ir t.t.
R.V.: Tai yra Pranciškus ir Trampas
daro vieną ir tą patį?
O.Č.: Na žinoma, už jų stovi tos
pačios jėgos – pasaulinė finansinė elita. Trampas praėjusiais
metais susitiko su atstovais visų stambiausių IT kompanijų –
Google, Microsoft, Apple – svarstė su jais tolimesnį skaitmeninio
civilizacijų apjungimo planą. Akivaizdu, kad jis yra stambaus
kapitalo, inovatyvaus biznio statytinis. Negalima pamiršti, kad
pagrindinės lėšos į Vatikaną teka būtent iš JAV. Būtent
Šiaurės ir Pietų Amerikoje labai aukštas autoritetas slaptų
vienuolių ordinų – Opus Dei ir Jėzuitų. Popiežiaus kardinolai
vaidina labai svarbų vaidmenį amerikiečių isteblišmente. Penki
iš devynių JAV Aukščiausiojo teismo narių – katalikai. Taip
kad jokių rimtų idėjinių prieštaravimų tarp Trampo
administracijos ir Vatikano nėra ir negali būti. Ir už Pranciškaus
nugaros stovi analogiški personažai. Jie su Trampu yra marionetės,
tikrųjų pasaulio valdovų menedžeriai. O visa kita – žaidimas
ir manipuliacijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą