2025-12-07

Keli žodžiai apie Lietuvos naviku tapusią LRT



Apie Lietuvos naviku tapusią LRT rašiau nuo 2018 m. Lygiai prieš metus t.p.tariau kelis "pagyrimus" LRT:


Pasirodo, kad štai toks stebuklingas Brolių Grimų asiliukas ir iš jo užpakalio byrantis auksas - visai ne pasaka. Kažkam labai tinkama dama Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tokiu asiliuku pavertė Lietuvos valstybę. 

LRT žiūriu nuo pirmos transliacijų dienos ir galiu palyginti turinį, diktorių darbą, laidų kokybę ir t.t., todėl konstauoju, kad tokio mėšlo, kokį LRT gamina šiandien, niekada šioje televizijoje nebuvo. 

Ar galėjome įsivaizduoti, kad geriausiu laiku būtų rodoma kulinarijos laida, viktorinos, bukas peliukų "humoras" ir begalinės bla-bla-bla laidos. Atrodo, kad LRT tikslas - durninti žiūrovą, nes už šį durninimą "karvės blynų kepyklos" administracija uždirba karališkus atlyginimus.



Per praėjusius metus niekas nepasikeitė. Padidėjo tik karinės psichozės dozė, šiukšlinių pokalbių laidų, kvailų kelionių. Praktiškai šito šlamšto nežiūriu, bet kai kurie matyti fragmentai įsimena. Pvz. vienoje iš kelionių po Aliaską laidų išgirdau, kad šiaurėje yra Antarktida! Taisyklėje buvo išimtis. Šitoje šlamšto krūvoje išsiskyrė profesionalios zoologo Mariaus Karlono laidos apie Afrikos gamtą. 

Žemos LRT laidų kokybės priežastys, manau, yra korupcija LRT, nusikalstamas vadovavimas, atspindėtas Valstybės kontrolės išvadose

Prof. Povilas Gylys FB rašo:
Mano asmeninis ir partinis patyrimas: LRT yra šališkas, žinias cenzūruojantis, juodus sąrašus turintis ir faktiškai privatizuotas transliuotojas.
100% pritariu tokiai LRT charakteristikai.

Man keista, kad LRT darbuotojai, išlaikomi valstybės, gaminantys šlamštą ir melagienas, vagiantys mokesčių mokėtojų pinigus, pasiskelbia kovotojais už "Laisvą žodį".


Jono Balvočiaus koliažas.





Berliner Zeitung: Jeffrey Sachs perspėja, kad Rusijos turto konfiskavimas gali sukelti finansų krizę?

 


Žemiau pateikiu "Berliner Zeitung" straipsnio "Jeffrey Sachs įspėja: ar Merz ir von der Leyen sukels finansų krizę?" vertimą.

Ekonomistai teigia, kad ES planuojamas Rusijos turto konfiskavimas sukels didelius sukrėtimus. Merz ir von der Leyen nori veikti greitai.

Iš tiesų Friedrichas Merzas turėtų žinoti geriau. Būdamas buvęs finansų milžino „Blackrock“ darbuotojas, jis turėtų žinoti tarptautinių finansų rinkų sąsajas: ES Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen planas finansuoti Ukrainą 140 mlrd. eurų iš įšaldytų Rusijos centrinio banko turto gali sukelti rimtus sukrėtimus.


Jeffrey Sachs, ekonomistas, diplomatas ir daugelio vyriausybių bei institucijų visame pasaulyje patarėjas, Berlyno laikraščiui „Berliner Zeitung“ sakė: „Šis planas yra neteisėtas, neapgalvotas ir, jei bus įgyvendintas, neišvengiamai kainuos Europai labai brangiai. Taip sako ir pirmaujantys Europos finansų ekspertai. Europos finansinis patikimumas bus smarkiai pažeistas, jau nekalbant apie Rusijos ieškinių ir atsakomųjų priemonių pasekmes. Be to, šis veiksmas giliai suskaldytų Europą ir sugadintų santykius ES viduje.“

Merz nori įtikinti De Weverį, Orbán stabdo euroobligacijų išleidimą

Tačiau kancleris Merz iki penktadienio norėjo laikytis plano. Jis atšaukė vizitą pas Norvegijos karalių, kad galėtų vykti į Briuselį. Ten kartu su von der Leyen jis norėjo įtikinti Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį atsisakyti savo pasipriešinimo planui. Merz yra spaudžiamas, nes Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orbán sužlugdė ES planą B: penktadienį Vengrija oficialiai atmetė euroobligacijų išleidimą Ukrainai paremti. Šis žingsnis atima iš ES alternatyvą tuo atveju, jei jai nepavyktų panaudoti įšaldytų Rusijos turto.

De Wever aiškiai pareiškė, kad jo šalis sutiks tik tuo atveju, jei visos kitos šalys prisiims atsakomybę už galimas pasekmes. Tačiau niekas nežino, kokias pasekmes turės šis beprecedentis veiksmas: įšaldyti Rusijos turtas, kurio vertė siekia 193 mlrd. eurų, sudaro tik 0,5 proc. visų 42,5 trilijonų eurų indėlių, kuriuos valdo Belgijos vertybinių popierių tarpininkė „Euroclear“.

Atnaujinta informacija, šeštadienis, 10 val.: Bandymas pakeisti belgo nuomonę, matyt, buvo nesėkmingas. Merz savo pokalbį su de Weveriu pavadino „konstruktyviu“, praneša AFP. Belgijos ypatingas susirūpinimas yra „neabejotinas“ ir turi būti „sprendžiamas taip, kad visos Europos valstybės prisiimtų vienodą riziką“, penktadienio vakarą teigiama kanclerio pareiškime. Pasak vyriausybės atstovo spaudai Stefano Korneliuso, pokalbio dalyviai sutiko, „kad esant dabartinei geopolitinei situacijai laikas spaudžia“. Be to, Merz, de Wever ir von der Leyen nustatė, „kad finansinė parama Ukrainai yra labai svarbi Europos saugumui“. Jie susitarė tęsti derybas, siekdami rasti bendrą sprendimą gruodžio 18 d. Europos Vadovų Taryboje.


Valérie Urbain įspėja apie Euroclear bankrotą

Euroclear įmonės žlugimas galėtų sukelti finansinę katastrofą. Merz ir von der Leyen akivaizdžiai nemato šio pavojaus. Neseniai anoniminiai ES vidaus šaltiniai Financial Times (FT) teigė, kad yra situacijų, kai politika yra viršesnė už teisę. Be to, šių šaltinių teigimu, teismai dirba lėtai. Taigi galima paimti pinigus ir vėliau spręsti, ar tai buvo „vagystė“, kaip sako rusai. Toks elgesys nėra neįprastas pasauliniams finansų gigantams. Nuolat apeinami arba ignoruojami įstatymai, žinant, kad bauda sudarytų tik nedidelę dalį grobio.

Tačiau šiuo atveju padėtis yra kitokia: „Euroclear“ generalinė direktorė Valérie Urbain penktadienį dar kartą įspėjo apie galimas pasekmes, jei užblokuoti Rusijos turtas būtų panaudotas kaip paskola Ukrainai. „Dabartinis sprendimas yra nerealus“, – penktadienį ryte radijo stotyje „RTBF La Première“ sakė V. Urbain.

Urbain sakė, kad tokia veiksmai, atsižvelgiant į Euroclear centrinį vaidmenį, galėtų destabilizuoti tarptautinę finansų sistemą. Ji bandė paaiškinti Merzui ir von der Leyen realybę. Urbain sakė, kad šis atvejis rodo „nesupratimą apie Euroclear ir finansų rinkų veikimą“. Euroclear turimų Rusijos turto, kurio vertė siekia apie 180 mlrd. eurų, panaudojimas sukeltų „labai didelį disbalansą“ Euroclear balanse, nes Rusija visada turėtų teisę reikalauti grąžinti lėšas, net jei jos būtų pašalintos iš finansų įstaigos balanso.

Urbain penktadienį patvirtino finansines rizikas Belgijai, jei Euroclear bankrutuotų. Jei ES priverstų Euroclear atlaisvinti Rusijos turtą, brokerio įmonė apskųstų šį sprendimą teisme, patvirtino generalinė direktorė. Kitose žiniasklaidos priemonėse Urbain jau buvo aiškiai pareiškusi, kad yra didelė rizika, jog dabartinis sprendimas „gali būti laikomas konfiskavimu“. Tokiu atveju brokeris turi imtis atsargumo priemonių. Jei to nepadarys, jam gresia bankrotas – ir tikras bankų žlugimas.

Nerimas finansų rinkose

Nors Merz ir von der Leyen išoriškai nekreipia dėmesio į šias užuominas, tarptautiniu mastu pastebima, kad Vokietijos vyriausybė ir ES Komisija žaidžia su ugnimi: „Keletas Europos politikų, visų pirma ECB pirmininkė Lagarde ir „Euroclear“ vadovė Urbain, išreiškė susirūpinimą dėl numatomų rinkos reakcijų“, – sako Jeffrey Sachs. Netgi kalbama, kad šis veiksmas galėtų būti vertinamas kaip faktinis karo paskelbimas Rusijai. Sachs: „Kai kurie Rusijos politikai naudojo šią formuluotę. Tai reikėtų vertinti rimtai.“ Sachs sako, kad jis žiūri į „Europos valstybių ir vyriausybių vadovus su bejėgiškumu ir susirūpinimu“: „Europos vadovybė yra vertinama kaip labai silpna ir neišmintinga.“

Sachs mano, kad šis veiksmas gali sukelti finansinį žlugimą Europoje: „Finansinės pasekmės laikui bėgant gali būti labai didelės.“ Tačiau kaina gali būti dar didesnė – būtent dėl to, kad Merz šiuo klausimu taip stipriai išsiskiria. Politinės pasekmės būtų didžiulės: „ES pateks į sumaištį, jei Vokietija tiesiog ignoruos kelių valstybių pasipriešinimą.“ Sachs toliau teigia: „Pagrindinė problema bus gili krizė Europoje, ypač atsižvelgiant į Rusijos atsakomąsias priemones. Politinė reakcija Europoje prieš Merz, Macron ir von der Leyen bus stipri.“


Italija nori susigrąžinti savo auksą iš ECB

Slovakija ir Vengrija taip pat prieštarauja šiam sprendimui, kaip ir Prancūzija bei Italija. Romoje vyrauja ypatingas nerimas: šiais dienomis ministrės pirmininkės Giorgia Meloni partija paskelbė pareiškimą, kad Italijos centrinio banko auksas priklauso Italijos valstybei. Europos centrinis bankas (ECB) nusiuntė Meloni griežtą laišką ir tvirtina, kad auksas priklauso „Euro sistemai“. Juk Italijos aukso atsargos šiuo metu yra vertos 290 milijardų eurų – pinigai, kuriuos vis dar labai įsiskolinusi Italija galėtų panaudoti atsargai nuo krizės.

Jeffrey Sachs mano, kad šie įvykiai yra gilios ES krizės išraiška: „Europa rodo bendrą politikos, diplomatijos ir vadovavimo nesėkmę. Užuot absurdiškai siekdama pasisavinti Rusijos turtą, Europa turėtų derėtis su Rusija, kad būtų užbaigtas karas ir atkurta kolektyvinė saugumas Europoje. Vietoj to Europa visą diplomatiją paliko JAV ir užsiima negailestingu karo kurstymu.“ Toks žingsnis sukeltų „labai rimtą skilimą Europoje, ypač todėl, kad jis bus vertinamas kaip Vokietijos, vadovaujamos Merzo ir von der Leyen, galios žaidimas“. Jei Merzas ir von der Leyen tikrai neatsisakytų šio plano, toks veiksmas „tikriausiai sukeltų ugnies žiebtuvėlį, kuris galėtų sukelti didelius pokyčius“.

Ar Trumpas apgavo europiečius?

Europiečių paniką sukėlė JAV prezidentas: vienas iš 28 punktų jo taikos plane yra susijęs su įšaldytomis Rusijos lėšomis. Pagal jį rusai turėtų įsipareigoti didžiąją dalį pinigų skirti Ukrainos atstatymui. Tačiau yra vienas kabliukas, dėl kurio ES vadovai sukilo: užsakymai turėtų būti skiriami Rusijos ir Amerikos įmonėms, o JAV vyriausybė netgi turėtų gauti tarpininkavimo komisinius. Vokietija ir ES Komisija nori tai užkirsti bet kokia kaina. Tačiau kaina gali būti didesnė, nei įtakingieji veikėjai įsivaizduoja. Jeffrey Sachs: „Manau, kad Merzo populiarumas toliau mažės. Tai destabilizuos Vokietijos politiką ir poliarizuos nuotaikas Europoje.“




2025-12-06

Europa turi gintis pati. Amerika pakeitė savo strategiją


Europa turi gintis pati – ir tai turi padaryti jau 2027 m. Amerikos kariuomenė užtikrins branduolinę apsaugą, tačiau konvencinė gynyba yra europiečių reikalas, teigiama Pentagono Europos diplomatams pateiktoje informacijoje, praneša „Reuters“. Tai yra Jungtinių Valstijų naujos nacionalinės saugumo strategijos priėmimo rezultatas.


Šią savaitę Vašingtone vykusio susitikimo metu Pentagono pareigūnai pareiškė, kad JAV nėra patenkintos Europos pažanga stiprinant gynybos pajėgumus nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.

Pentagono pareigūnai įspėjo, kad jei Europa nesugebės laikytis 2027 m. termino, JAV gali nutraukti dalyvavimą kai kuriuose NATO gynybos koordinavimo mechanizmuose.

„Reuters“ pažymėjo, kad neaišku, ar kai kurių Pentagono pareigūnų pateikta pozicija atspindi prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją. „Vašingtone yra didelių nuomonių skirtumų dėl karinio vaidmens, kurį Jungtinės Valstijos turėtų atlikti Europoje“, – pažymėjo agentūra.

Keletas Europos pareigūnų teigė, kad 2027 m. terminas yra nerealus, neatsižvelgiant į tai, kaip Vašingtonas vertina Europos pažangą įsigyjant konvencinius gynybos pajėgumus.

Jie pabrėžė, kad šis pažanga priklauso ne tik nuo pinigų ir politinės valios, bet ir nuo karinės įrangos gamybos vėlavimų. Net ir padidinus karinės įrangos pirkimus JAV, kai kurios pažangios gynybos sistemos, jei jos būtų užsakytos dabar, būtų pristatytos tik po kelerių metų, pažymėjo „Reuters“.

Trumpo administracija jau seniai reikalauja, kad Europos NATO narės prisiimtų didesnę gynybos naštą. Birželio mėn. NATO viršūnių susitikime sąjungininkai susitarė dėl naujo gynybos išlaidų tikslo – 5 % BVP. Kita vertus, Europos Sąjungos strategija ragina pasirengti nepriklausomai gynybai iki 2030 m. 

Iliustracija: Sgt. Gustavo Olgiati, U.S. Army, Public domain, via Wikimedia Commons. 

Gintaras Furmanavičius FB paskyroje rašo:
Vakar rytą paskelbtoje 2025 metų nacionalinio saugumo strategijoje (NSS) žadama „pertvarkyti mūsų pasaulinį karinį buvimą, kad būtų galima spręsti neatidėliotinas grėsmes mūsų pusrutulyje ir toliau nuo teatrų, kurių santykinė svarba Amerikos nacionaliniam saugumui pastaraisiais dešimtmečiais ar metais sumažėjo“.

Ji turi atskirą poskyrį „C. Promoting European Greatness“, kuriame gana radikaliai perrašoma JAV politika Europos atžvilgiu. Žemiau – išsami šios dalies santrauka ir šaltiniai.
1. Pagrindinės gairės apie Europą
Strategija teigia, kad Europos problemos yra kur kas gilesnės nei tik „per mažos gynybos išlaidos“ ar „ekonominis sąstingis“:
• Ekonominis nuosmukis: žemyninė Europa, pasak dokumento, praranda dalį pasaulinio BVP – nuo 25 % 1990 m. iki maždaug 14 % dabar. Tai siejama su „nacionaliniais ir viršnacionaliniais reguliavimais“, kurie esą slopina kūrybiškumą ir darbštumą.
• „Civilizacinio išnykimo“ rizika: čia vartojama labai aštri formuluotė – civilizational erasure. Prie „didžiųjų iššūkių“ priskiriama:
• ES ir kitų tarptautinių institucijų veikla, esą silpninanti politinę laisvę ir suverenitetą;
• Migracijos politika, keičianti žemyno sudėtį ir kelianti nesantaiką;
• Žodžio laisvės ribojimai ir politinės opozicijos slopinimas;
• Smunkančios gimstamumo normos;
• Nacionalinio identiteto ir pasitikėjimo savimi praradimas.

Strategijoje teigiama, kad jei tendencijos nesikeis, Europa po 20 metų bus neatpažįstama, ir ne visi Europos valstybės turės pakankamai ekonominės bei karinės galios, kad išliktų patikimomis sąjungininkėmis. NSS deklaruoja tikslą, kad „Europa liktų europietiška“, atkurtų „civilizacinį pasitikėjimą savimi“ ir atsisakytų „reguliacinio pasmaugimo“.
2. Europa, Rusija ir karas Ukrainoje
2.1. Jėgų balansas su Rusija
Dokumentas pažymi, kad:
• Europos sąjungininkai turi didelį kietosios galios pranašumą prieš Rusiją praktiškai pagal visus kriterijus, išskyrus branduolinį arsenalą.
• Vis dėlto, po karo Ukrainoje, europos visuomenės Rusiją suvokia kaip egzistencinę grėsmę, o santykiai yra „giliai pažeisti“.

JAV čia mato savo vaidmenį kaip diplomatinį tarpininką, kuris turi:
• atkurti strateginį stabilumą visoje Eurazijoje,
• sumažinti konflikto eskalacijos ar išplitimo tarp Rusijos ir Europos valstybių riziką.
2.2. Tikslas Ukrainoje – „greitas karo užbaigimas“
Strategijoje aiškiai įvardijama, kad JAV esminis interesas – kuo greičiau nutraukti karo veiksmus Ukrainoje:
• stabilizuoti Europos ekonomiką;
• užkirsti kelią neplanuotai eskalacijai arba karo išplitimui;
• atkurti strateginį stabilumą su Rusija;
• sudaryti sąlygas Ukrainos pokario rekonstrukcijai, kad ji išliktų „gyvybinga valstybe“.
Kitaip tariant, dokumente karas matomas labiau kaip stabilumo ir ekonominės žalos problema, o ne kaip egzistencinė demokratijos/rusų imperializmo priešprieša.
2.3. Kritika Europos vyriausybėms
Strategija gana brutaliai kritikuoja ES valstybių elitus:

• Teigiama, kad dauguma europiečių nori taikos, tačiau šis noras „neatsispindi politikoje“, nes daug mažumų vyriausybių esą iškraipo demokratinius procesus ir slopina opoziciją.
• Kaip pavyzdys, minimas Vokietijos ekonomikos posūkis – vokiečių chemijos pramonės įmonių perkėlimas į Kiniją, naudojant rusiškas dujas, kurių Vokietija nebegali gauti namuose. Tai pristatoma kaip pavojingas išorinių priklausomybių gilėjimas.
3. Europa kaip būtinas, bet „susirgęs“ partneris
Nepaisant itin kritiško tono, dokumente pabrėžiama, kad:
• Europa išlieka strategiškai ir kultūriškai gyvybiškai svarbi JAV:
• transatlantinė prekyba – vienas iš globalios ekonomikos ir JAV gerovės ramsčių;
• Europos gamybos, technologijų, energetikos sektoriai – „vieni robustiškiausių pasaulyje“;
• Europa – pasaulinio lygio mokslo ir kultūros centras.
• Todėl „JAV negali sau leisti nurašyti Europos“ – tai būtų savęs žalojimas Amerikos strateginių tikslų atžvilgiu.
JAV diplomatija, dokumento požiūriu, turėtų:
• „ginti tikrąją demokratiją, žodžio laisvę ir atvirą nacionalinių tradicijų šventimą“;
• „skatinti europietiškų tautų atgimimą“, remiant „patriotines partijas“, kurių auganti įtaka esą „teikia pagrindą optimizmui“.

Vox analizėje tai įvardijama beveik kaip atviras JAV politinis įsikišimas į Europos vidaus politiką, palaikant dešiniuosius ir kraštutinius dešiniuosius („patriotic European parties“) prieš dabartinį liberalų/centristinį establishmentą.
4. Ilgalaikės demografinės ir NATO dilemos
NSS įveda ir demografinį motyvą:
• Teigiama, kad per kelis dešimtmečius kai kurios NATO šalys gali tapti „dauguma neeuropietiškos“;
• Dėl to keliama abejonė, ar tokios visuomenės į NATO ir aljansą su JAV žiūrės taip pat, kaip pirminiai NATO steigėjai.
Tai ne tik geopolitinė, bet ir civilizacinė/identitetinė NATO ateities problemos interpretacija.
5. Konkrečios JAV politikos kryptys Europos atžvilgiu

Dokumentas pateikia konkrečią Europos politikos programą (bullet’ai), kurią galima suskirstyti į kelias kryptis:
1. Stabilumas Europoje ir su Rusija
• „Atkurti stabilumo sąlygas Europoje ir strateginį stabilumą su Rusija.“
• Tai reiškia perėjimą nuo eskalacijos prie balanso ir „taikos sandorio“ logikos.
2. Europa turi „atsistoti ant savo kojų“
• Tikslas – Europa kaip iš esmės savarankiška gynybos galia, veikiančių „kaip išlygintų, bet suverenių valstybių grupė“;
• Europa turėtų pati prisiimti pirminę atsakomybę už savo gynybą, nedominant jokiai priešiškai galiai.
3. „Pasipriešinimo auginimas“ Europoje
• JAV sieks „ugdyti pasipriešinimą dabartinei Europos trajektorijai pačiose Europos valstybėse“;
• tai faktiškai reiškia politinį palaikymą jėgoms, kurios priešinasi dabartinei ES liberalios integracijos krypčiai (apie tai rašo ir FT bei Vox).
4. Rinkų atvėrimas JAV ir „sąžiningas elgesys“
• JAV sieks:
• atverti Europos rinkas amerikietiškoms prekėms ir paslaugoms;
• užtikrinti „sąžiningą elgesį“ su JAV darbuotojais ir verslais (užuomina į ginčus dėl reguliavimo, skaitmeninės rinkos, duomenų apsaugos ir pan.).
5. Centrinės, Rytų ir Pietų Europos stiprinimas
• JAV tikslas – ypač stiprinti Vidurio, Rytų ir Pietų Europą:
• per prekybinius ryšius,
• ginklų pardavimus,
• politinį bendradarbiavimą,
• kultūrines ir edukacines programas.
• Tai leidžia daryti prielaidą apie sąmoningą JAV ašies perkėlimą link „naujųjų“ Europos narių, apeinant „senąją Vakarų Europą“.
6. NATO plėtros ribojimas
• Strategija siekia „nutraukti NATO kaip amžinai besiplečiančio aljanso įvaizdį ir realybę“;
• Tai reiškia aiškią kritiką ankstesnei plėtros logikai, įskaitant užuominą apie ukrainietiškos ir kitų valstybių narystės perspektyvų „stabdymą“.
7. Ekonominė kova su „merkantilistiniu pertekliumi“ ir technologiniu vagystėmis
• JAV ragina Europą imtis veiksmų prieš:
• „merkantilistinį perteklių“,
• technologijų vagystes,
• kibernetinį šnipinėjimą ir kitą „priešišką ekonominę praktiką“.
• Nors dokumente dažnai neminimas atvirai, kontekste akivaizdu, kad turima omenyje Kinija (ir iš dalies Rusija).
6. Kaip tai interpretuoja analitikai
Kelios viešos reakcijos (jau nebe paties NSS, o komentatorių vertinimai):
• Vox (Joshua Keating) pabrėžia, kad:
• JAV esą „atsisako demokratijos eksporto“ kitur pasaulyje, išskyrus Europą, kur dokumentas atvirai taikosi į „Europos liberalus“ ir remia „patriotines“ (faktiškai kraštutinių dešiniųjų) partijas;
• Strategija nekritikuoja Rusijos už karo pradžią, kaltę permesdama Europos vyriausybėms ir jų kariniams tikslams.
• Financial Times (straipsnis apie „cultivating resistance“ Europoje) išskiria, kad NSS ragina JAV aktyviai „auginti opoziciją“ dabartinei Europos politinei trajektorijai, kas Europos sostinėse vertinama kaip tiesioginė intervencija į vidaus politiką.
• Kitos naujienų agentūros (AP, Washington Post) pabrėžia, kad dokumentas:
• smarkiai kritikuoja Europos migracijos ir žodžio laisvės politiką,
• ieško „stabilumo“ su Rusija, o ne jos atgrasymo ar „nugalėjimo“.
7. Pagrindiniai šaltiniai
Pirminis šaltinis:
1. National Security Strategy of the United States of America (2025) – oficialus Baltųjų rūmų dokumentas (ypač skyrius „C. Promoting European Greatness“, p. 28–30).
Analitiniai ir žurnalistiniai šaltiniai apie Europos dalį:

2. Joshua Keating, „America has a new clash of civilizations — with European liberals“, Vox, 2025-12-05.
3. Financial Times, „US national security strategy calls for ‘cultivating resistance’ in Europe“ (2025-12-05).
4. AP, „Trump’s security strategy slams European allies and asserts US power in the Western Hemisphere“ (2025-12-05).
5. Washington Post, „Trump’s security strategy criticizes Europe, seeks ‘stability’ with Russia“ (2025-12-05).

Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie žodžio laisvę



Nesekmadieniniai skaitiniai #167

Pastarosiomis dienomis Lietuvos viešojoje erdvėje vyksta procesas, kurį drąsiai galima vadinti lakmuso popierėliu nacionalinei žodžio laisvės brandai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visa šalis diskutuoja apie vieną konkretų klausimą – ar LRT vadovė turėtų trauktis po to, kai Valstybės kontrolė paviešino išvadą apie gausybę pažeidimų viešojo transliuotojo valdyme ir finansuose. Tačiau tikrovėje matome kur kas platesnį reiškinį. Tai – testas, ar Lietuva supranta, kad žodžio laisvė nėra institucijų skydas nuo atsakomybės, o demokratija – ne ritualinė mantra, vartojama tik tada, kai patogu.


Valstybės kontrolės auditas buvo tikslus, aiškus ir nepaliekantis vietos interpretacijoms. Jis nurodė ne politines fantazijas ar oponentų sugalvotas intrigas, o dokumentuotas problemas. Ataskaitoje konstatuojama, kad LRT veikloje „neužtikrinta pakankama viešųjų lėšų valdymo kontrolė“, kad „LRT vidaus procedūros neužtikrina skaidrumo ir atskaitomybės“, o viešųjų pirkimų organizavimas „kelia riziką veiklos skaidrumui“. Tai ne nuomonės, o faktai, patvirtinti aukščiausio lygio valstybės auditorių – institucijos, tyrinėjančios, kaip naudojami mūsų visų pinigai.

Ir vis dėlto LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, paklausta apie galimą pasitraukimą, tarė jau simboline tapusią frazę: „Audito išvados nėra tokios, kurios keltų klausimą dėl mano tinkamumo eiti pareigas.“ Ši citata galėtų būti dėstoma viešojo valdymo kursuose kaip iliustracija, ką reiškia institucinė neliečiamybė, kurią Lietuvoje garantuoja ilgametis įtakingos politinės stogo konstrukcijos pavėsis.

Toks požiūris išduoda ne tik neadekvatų savęs vertinimą, bet ir institucinio mąstymo deformaciją – įsitikinimą, kad viešasis transliuotojas yra tarsi autonomiška respublika, kurios kritika neva savaime kenkia žodžio laisvei. Tačiau žodžio laisvė nėra buhalterinės tvarkos pakaitalas ir ne argumentas, kuriuo galima pridengti akis badančias valdymo spragas.

Visuomenė mato, kad į auditorių išvadas reaguojama emocingai, net isteriškai, o teisingos žiniasklaidos kanalas transliuoja paprastą žinutę: „kritikuojate LRT – vadinasi, puolate demokratiją“. Tokia logika sumenkina pačią žodžio laisvės idėją ir paverčia ją manipuliaciniu įrankiu. Jei kiekviena kritika žiniasklaidos institucijai bus deklaruojama kaip ataka prieš demokratiją, tuomet Lietuvoje pavojingiausi valstybės veikėjai netikėtai tampa auditoriai.


Ironiška, kad LRT krizė sutapo su procesu, apie kurį ta pati žodžio laisvės sergėtoja žiniasklaida kalba kur kas tyliau, nors jis – nepalyginamai pavojingesnis. Seimo narė, buvusi žurnalistė ir ištikima Dalios Grybauskaitės dvaro freilina Daiva Ulbinaitė pateikė pataisą, numatančią galimybę riboti žiniasklaidos turinį, jei jis, cituoju, „kelia riziką valstybės interesams, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai“. Formuluotė iš pirmo žvilgsnio civilizuota, bet tai – klasikinė guminė sąvoka, galinti išsitempti iki bet kokios valdžiai naudingos interpretacijos.

Nepriklausomi ekspertai jau perspėjo: tokios pataisos yra tiesiogiai pavojingos žiniasklaidos laisvei. Žurnalistų bendruomenė neoficialiai šnabžda, kad tai – rimčiausias bandymas įvesti cenzūrinį instrumentą per pastarąjį dešimtmetį. Ir visgi LRT vadovybė dėl šios realios grėsmės nekelia nė dešimtadalio to triukšmo, kurį kelia dėl kritikos savo vidaus procesams. Kur spaudos konferencijos? Kur pareiškimai? Kur kreipimasis į tarptautines organizacijas? Tyla.

Jei žodžio laisvė iš tiesų yra principas, kodėl ji ginama selektyviai? Kodėl institucija tampa itin jautri auditorių išvadoms, bet faktiškai nereaguoja į politikės siūlymą įvesti teisines cenzūros žirkles? Paradoksas paprastas: kritika LRT traktuojama kaip grėsmė laisvei, tačiau tikroji, įstatymu numatoma grėsmė kažkodėl nematoma. Tarsi patogiau būtų kovoti ne dėl visuotinio principo, o dėl vienos direktorės pareigų; ne dėl žodžio laisvės, o dėl institucinio komforto zonos, kurioje maitinamasi iš biudžeto ir tikimasi neliečiamybės.

Toks selektyvumas leidžia daryti vieną išvadą: šioje istorijoje susiduria ne „laisvė“ ir „cenzūra“, o biudžetinės įstaigos nenoras prisiimti atsakomybę ir politinės partijos troškimas toliau reguliuoti nacionalinio transliuotojo turinį. O tarp šių dviejų malūnų pakliuvusi žodžio laisvė tampa dekoracija – šūkiu, bet ne principu.


Ulbinaitės pataisų logika atveria duris scenarijui, kuriame bet kuri kritika gali būti paversta „grėsme valstybės interesams“. Ką tai reiškia praktiškai? Kad valdžia, gavusi įstatyminį turinio ribojimo instrumentą, galės juo naudotis taip, kaip diktuoja politinė valia. Kas užtikrins, kad rytoj tyrimas apie korupciją nebus įvardytas kaip „rizika viešajai tvarkai“? Kas apsaugos žurnalistus nuo interpretacijų, kad kritinė analizė „kenkia valstybės reputacijai“? Juk visi pamename kovidmečio cenzūrinį entuziazmą, kai valdžios kišeniniai ekspertai dalijo leidimus ir draudimus kalbėti.

Šiame kontekste LRT drama nacionalinėje smėlio dėžėje tėra simptomas, maskuojantis esmę. Didžioji kova vyksta ne dėl vadovės likimo, o dėl principų: kas valdys LRT tribūną? Ar Lietuva nori būti valstybe, kurioje institucijos atsako už savo veiklą ir laikosi skaidrumo reikalavimų? Ar valstybe, kurioje žodžio laisvę riboja politinė valia, o kritika institucijoms laikoma ataka prieš demokratiją?

Galiausiai lieka vienas labai paprastas klausimas: kas iš tiesų kelia grėsmę žodžio laisvei? Auditoriai, pateikę faktines išvadas? Žurnalistai, keliantys nepatogius klausimus? Piliečiai, reikalaujantys skaidrumo? Ar tie, kurie bando įteisinti turinio ribojimus?

Tai ne retoriniai klausimai – tai realybė, su kuria Lietuva susiduria dabar. Kol institucijos ginasi nuo kontrolės, o politikai siūlo įteisinti cenzūrą, tol žodžio laisvė liks beprasmis šūkis, mojuojamas tik tada, kai naudinga. Ją po truputį išstums ideologija, kurioje finansinė ir administracinė atsakomybė traktuojama kaip grėsmė laisvei, o skaidrumas – kaip politinių konkurentų provokacija.

Ir pabaigai – Čerčilio žodžiai, šiandien skambantys ypač aktualiai:

„Laisvė žydėti gali tik ten, kur leidžiama laisvai kalbėti.“ 


2025-12-05

Orbanas: Amerika ir Rusija sprendžia, Europa tik diskutuoja

 

Viktoras Orbánas mano, kad konflikto likimas priklauso nuo JAV ir Rusijos derybų, o ES eina pavojinga kryptimi.

Tie, kurie turi galią, gali veikti, o tie, kurie jos neturi, gali tik kalbėti, sakė Viktoras Orbánas Kossuth radijo laidoje „Labas rytas, Vengrija!“.

Jis mano, kad rusai ir amerikiečiai derasi ir derasi tarpusavyje, o Europa lieka nuošalyje ir daugiausia tik komentuoja įvykius. Ministras pirmininkas mano, kad mes gyvename pavojingu laikotarpiu, kaip ir keletą kartų per pastaruosius ketverius metus. Artimiausiomis dienomis paaiškės, ar karas priartės prie Europos, ar eskalavimą pavyks sušvelninti.

Jei Rusijos ir Amerikos derybos bus sėkmingos, įtampa gali sumažėti, sakė jis. Nors rizika visiškai neišnyks, ji bus mažesnė. Tačiau, jei vyraus Europos pozicija, Orbánas mano, kad konfliktas gali priartėti prie Europos, o pavojus gali padidėti.

Viktoras Orbánas taip pat kalbėjo apie svarbų susitikimą, kuris šiandien vyks Belgijoje ir kuriame dalyvaus Vokietijos kanclerė ir, tikėtina, Europos Komisijos pirmininkas. Jų tikslas – įtikinti Belgijos vadovybę konfiskuoti Rusijos turtą ir jį panaudoti karui Ukrainoje finansuoti, taip išlaikant karo padėtį. Jei Belgija nesutiks, jis mano, kad Europos politikai turės pripažinti, kad neturi pakankamai išteklių, ir turės pasikliauti Amerikos parama.

Ministras pirmininkas priminė, kad didelė dalis įšaldytų Rusijos turto yra Belgijoje, nes turtingos šalys dažnai laiko savo valiutos atsargas užsienyje – taip darė ir rusai, kol šis turtas nebuvo įšaldytas.

Jis sakė, kad tokio precedento nebuvo ir kad ES „apgaudinėja“ žmones, sakydama, kad karas jiems nekainuos nė cento, nes jį padengs Rusijos turtas. Tačiau, jo teigimu, dabar tapo aišku, kad belgai nenori rizikuoti: jei byla pasiektų teismą ir jie pralaimėtų, šalies ekonomika galėtų žlugti.

Kalbėdamas apie korupcijos skandalą Ukrainoje, V. Orbánas pažymėjo, kad „korupcija klesti“ ir Briuselyje. Jis atkreipė dėmesį, kad Belgijos Europos Parlamento narys, atsakingas už teisinę valstybę, kuris reguliariai kritikavo Vengriją, šiuo metu taip pat yra kaltinamas korupcija. Jo nuomone, korupcija taip pat daro didelę įtaką Europos Sąjungai ir Europos Parlamentui.

Viktoras Orbánas taip pat kalbėjo apie tai, kad Rusijos dujos ir nafta yra gyvybiškai svarbios Vengrijai, nes jų trūkumas turėtų rimtų pasekmių – pagal kai kuriuos skaičiavimus, komunalinių paslaugų išlaidos padidėtų tris kartus ar net tris su puse karto. Jis sakė, kad jiems pavyko užtikrinti, kad Amerikos sankcijos nebūtų taikomos Vengrijai, ir už tai padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Be to, jis pridūrė, kad susitarimas su Rusijos prezidentu taip pat buvo būtinas, nes Vengrija reikėjo garantijos, kad ji tikrai gaus anksčiau sutartą energijos kiekį.

Pasak ministro pirmininko, kita problema yra tai, kad ES planuoja 2027 m. įvesti draudimą naudoti Rusijos energiją. Jis tikisi, kad iki to laiko įsivyraus taika ir ši priemonė bus išbraukta iš darbotvarkės. Kaip jis sakė, taika taip pat užbaigtų sankcijų politiką.

Jis kritikavo Briuselį, nes, jo nuomone, Rusijos energijos atsisakymas dabar pateikiamas ne kaip sankcija, o kaip prekybos politikos sprendimas, siekiant apeiti reikalavimą dėl vienbalsio pritarimo. Viktoras Orbánas sakė, kad tai pažeidžia teisinės valstybės principą ir kad Vengrija imsis teisinių veiksmų dėl to.

Pasak ministro pirmininko, galima tikėtis ne tik politinių ir teisinių kovų, bet ir fizinių grėsmių, nes Ukrainos ir Rusijos pusės vykdo atakas ne tik fronto linijose, bet ir viena kitos užnugaryje, o tai taip pat daro įtaką energijos tiekimo infrastruktūrai.

https://www.magyarhirlap.hu/belfold/20251205-sorsdonto-napok-elott-amerika-es-oroszorszag-dont-europa-csak-beszel-video

2025-12-04

JAV žurnalistui Rusijos generolas leitenantas Apti Alaudinovas papasakojo apie karo eigą ir giluminę valstybę (video)

 


JAV žurnalistui Rusijos generolas leitenantas Apti Alaudinovas papasakojo apie Ukrainos ir Rusijos karo eigą, karo veiksmų taktiką. Interviu pabaigoje kalbama apie padėtį Artimuosiuose Rytuose, prelegentas pasakoja apie "giluminę valstybę".


https://www.youtube.com/watch?v=IFsn-yVf_LM

(44:47) 


Kodėl Amerika taip stengiasi dėl Izraelio? Aš jums atsakysiu. Tame skaičiuje šiame etape ir Amerika, ir Europa taip stengiasi dėl Izraelio. Kodėl? Todėl kad Epšteinas, kuris nupirko salą, kuris buvo "Mosad" agentu, parengė ten tokias sąlygas, kur atvykdavo  visi prezidentai valstybių, visi milijardieriai tų valstybių, visi tų valstybių veikėjai. Jie visi užsiiminėjo pedofilija. Ten atveždavo berniukus ir mergaites, nuo 5 metų, kuriuos jie prievartavo, žudė. Visa tai įrašinėjo į video ir visa tai kaip tik yra Epšteino failuose. Ir visi šie žmonės, jie yra tie, kurie yra ant kabliuko, ant kabliuko pas tą "Mosad", pas Izraelio valstybę. Tai buvo pati stambiausia operacija, kurią "Mosad" ir Izraelio valstybė įvykdė Amerikos ir Europos teritorijoje. Ir jūs dabar darote viską, ką jie liepia. Jūs duodate jiems viską, ką jie nori, nes jūsų valdančios viršūnės pilnai sukompromituotos ir tą dieną, kai jie atsisakys, jie žino, kad tie failai bus paviešinti. 

Štai ir politika šito deep-state. Jie valdo taip, kaip jie nori. Deep-state sudaro pagrinde kas? Tie žmonės, kurie yra atstovai štai šios valstybės.

Nereikia iš mūsų daryti štai tokių monstrų, plėšrūnų, tuo metu kai jūsų valstybes valdo realūs satanistai, kurie atsiskyrė nuo Dievo, realūs pedofilai ir žmonės, kurie prarado žmogaus pavidalą. Tame visa problema.



2025-12-03

Apie LRT naikinimą rašau nuo 2018 metų



Apie LRT reikalus rašau nuo 2018 m., kuomet "Nacionalinis susivienijimas" surengė prie LRT protesto mitingą. Šio mitingo dalyviu buvau ir aš. Kai ką nufilmavau. Jau tuomet LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė Budrienė į visuomenės protestą atsakė savo organizuotu antiprotestu. Kaip ir dabar.

2018 m. "Mitingo prie LRT akimirkos ir Budrienės organizuotas homoseksualistų antimitingas (pildoma video)"




Straipsnyje rašiau:

Provokatorių gaujai susirinkus trukdyti mitingui prie LRT, šios įstaigos generalinė direktorė, buvusi užsienio kapitalo MIP DELFI.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atvyko ir šitems provokatoriams homojedinsveninkams nuoširdžiai padėkojo.

 

2021 m. "Kreipimasis į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl LRT vadovės nušalinimo"


Straipsnyje rašiau:


Jūsų ekselencija Prezidente Gitanai Nausėda,

Moralinė, ekonominė ir politinė situacija Lietuvoje tapo nepakenčiama, todėl kviečiu Jus nedelsiant imtis nekontroliuojamo valstybės laisvo kritimo į bedugnę užkardymo.

Kviečiu Jus nedelsiant inicijuoti LRT generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės Budrienės pašalinimą iš užimamų pareigų.

Už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomą LRT tapo organizacija, kuri skleidžia melą, tapo vienos politinės jėgos – nusikalstamos „dėdulės šaikos“ politiniu įrankiu, ji nuolatos žemina Prezidento autoritetą visuomenėje. 

Vaiko mirtis – didžiausia nelaimė, kokia gali ištikti žmogų. Apie tai rašė dar Antikos rašytojas Plutarchas (kn. „Septynių išminčių puota“), tai prieš 16 metų patirė ir mano šeima. Todėl aš ypač jautriai reaguoju į gruodžio 12 dieną daug kartų LRT paskleistą melą apie „pirmojo vaiko mirtį nuo koronaviruso“. (...)

Prezidente, imkitės valstybės gelbėjimo, neleiskite žudyti pačios jauniausios lietuvių tautos kartos, nebūkite tarp tų nusikaltėlių, kurie trypia Lietuvos Konstituciją, visuotinai pripažintas žmogaus teises, vykdo nusikaltimą prieš žmoniškumą, seka gydytojo-fašisto Mengele pėdomis.

Aš kviečiu Jus kuo greičiau atstatydinti susikomprometavusią Ingridos Šimonytės vyriausybę, vedančią Lietuvos valstybę į ekonominę katastrofą.

Aš kviečiu Jus inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, nes ši valdančioji dauguma yra baisesnė ir žalingesnė už pačius baisiausius mano Tėvynės išorės priešus.

Ši moralinių ir lytinių iškrypėlių Seimo dauguma siekia nugirdyti mūsų tautą, paversti mus narkomanais, sunaikinti prigimtinę Šeimą, sunaikinti šalies ekonomiką, praskolinti valstybę globaliam finansiniam kapitalui. 

Šiandien tapome labiausiai išmirštančia tauta pasulyje, pas mus pati didžiausia infliacija ES, mūsų žmonės padaryti didžiausiais skurdžiais euro zonoje.

Reikia įrodymų? Geriausias įrodymas - LRT laida „Maltiečių sriuba“. 

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000189889

Ar Jūs, Prezidente, matėte šią laidą? O jei matėte, ar galite pažvelgti į akis šiems seneliams. Jiems, skirtingai nuo Lukašenkos turistų, mūsų pasieniečiai nemėto maisto paketų, šiltų drabužių ir sausų batų, valdžia jiems nenuomoja butų, neaprūpina sotaus ir nerūpestingo gyvenimo. Savo žmonėms valdžia rodo špygą, nes jie ne „pabėgėliai“, jiems restoraninis maistas nepriklauso, jie džiaugiasi lėkšte ubago sriubos! Ju teisių negina raskevičiai ir bakai. Jų teisių niekas negina, o Jūs, prezidente, privalote ginti Lietuvos vargdienių teises, nes šie vargdieniai Jus rinko. Jūs privalote ginti Lietuvos valstybę ir trypiamas jos piliečių teises!

Pagarbiai, biomedicinos dr. Algimantas Lebionka

P.S. Šį tekstą išsiunčiau į Prezidento kanceliariją šiandien 14 val. 55 min. 

 




2020 m. "Beliberda"

https://lebionka.blogspot.com/2020/12/beliberda.html 

LRT už mūsų pinigus mums tiekia šlamštą, kurį geriausiai nusako rusiškas žodis BELIBERDA. Kvailumo viršūnė pasiekta su laida „Pasaulio puodai“. Taip mes kalbėdavome šeimoje, kai ekrane pamatydavome čepsintį Vytarą Radzevičių. Suprantama, ne jo kaltė, kad fantastišką atlyginimą sau pasiskyrusi sorošininkė LRT generalinė direktorė laidų turinio kartelę nuleido „žemiau plintuso“. Tai ne vienintelė kvailystė puodų tema. Yra dar namų šeimininkėms skirta laida „Beatos virtuvė“ penktadienio vakarą ir šeštadienį, t. y. geriausiu laiku. O dar yra nudralintas dviratis, nesibaigiančios viktorinos geriausiu laiku. (...)