Europos močiutės pamilo jaunus afrikiečius. Mama Vokietija

Mūsų seimas dėl laisvo darbo grafiko ir gerų uždarbių tapo įvairiausių lytinių ir moralinių iškrypėlių traukos centru. To nepaneigsi. Prieš kelis metus viena sena šios įstaigos iškrypėlė per televiziją viešai aiškino, kaip jį Hurgados kurorte Egipte įsitaisė butą, kuriame savo zoologinius poreikius tenkina su vietiniu arabu.

Pasirodo, kad toks zoologinių poreikių tenkinimas ypač suklestėjo dėl migracijos krizės Vakarų Europoje. Daugumas beraščių ateivių iš Afrikos temoka vieną darbą, kuri moka visi mūsų planetos gyvūnų rūšių patinai, o ypač triušiai. Afrikiečių patinams, tiek ilgai neišvargusiems žmogaus evoliucijos kelyje ir nenukeliavuskiems taip toli nuo motušės gamtos, šis triušių amatas sekasi nepalyginamai geriau.

Vokietijos televizija įrodė, kad negrų patinams šis darbas sekasi net labai puikiai ir leidžia Vokietijoje gyventi labai komfortiškai ir dar Afrikoje išlaikyti kelias paliktas žmonas ir būrį vaikučių. Reikalavimas vienintelis - tenkinti pensijinio amžiaus bobučių poreikius, ko dažniausiai nebegali ar nenori žilagalviai vokiečių seneliai.

Nesenai vokiečiams buvo parodytas televizijos filmas, apie vokišką močiutę ir jos afrikietišką triušį.

Filmas „Cool mama“, kurį parodė Vokietijos televizija

Gegužės 29 dieną Vokietijos televizija parodė filmą „Cool mama“, o portale „Der Kleine Akif“ pasirodė  straipsnis „Mama Vokietija“ apie šį filmą.

Filmo viduryje afrikietis Akin sako, kad „Europiečiai visada norėjo didelės meilės, bet tik afrikiečiai galėjo ją jiems suteikti.“

Ši istorija apie nusenusią mados dizainerę Enn iš Miuncheno ir jauną nigerietį Akin. Ji ne apie „jauną juodą gaidį mėgstantį baltas tarpvietes, tai žymiai daugiau, negu tai“. Filmo režisierius visada vienu žingsniu žengia pirma rasisto žiūrovo, kuriam susidaro kvailo „Bimbos“ įvaizdis, kuris gali pisti beprotiškai ir betvarkiškai, kaip tarnas“. Šitie netradiciniai santykiai turi žiūrovui pademonstrioti „kaip kenčia Afrika“, kur be jokio darbo gatvėse šoka juodi vyrai ir juodos moterys, kurių vienintelis gyvenimo tikslas duoti savo Otelams tiek, kiek jie nori.

Tačiau filmas „Cool mama“ yra dokumentas, atspindintis šiandieninį buržuazijos supratimą apie migracijos naudą, kuriuo norima parodyti, kad migracijos antplūdis niekuo negresia, kad tai kažkoks privatus reikalas apmokamas iš privačios kišenės.

Vokiška senelė Enn – pasiturinti mados dizianerė, kuri nutarė, kad jos „bimbas“ negali dirbti juodus darbus ir jam sukūrė mados verslą.

Ši „One-World-Love-Story“ pasibaigia tuo, kad afrikietiškas Bimbas susiveža visą savo gausią afrikietišką šeimą į Miuncheną ir pergyvena, kad 90% jo giminės ir toliau vargsta toje Afrikoje. Ann dabar atlieka to "bimbos" juodų it smala vaikučių senelės vaidmenį ir su jų tėvų toliau tenkina savo zoologinius poreikius.

Nenustebkime, jei iškrypėlių ir liberalų mitinge, reikalaujančiame priimti į Lietuvą šimtus tūkstančių afrikietiškų "bimbų", pamatysime buvusią parlamentarę. Ši moteris iš praktikos žino apie zoologinę afrikietiškų "bimbų" naudą lietuviškų bobučių sveikatai.