Kodėl Sorošas neorganizuoja „atviros visuomenės“ Izraelyje ir neveža ten migrantų?

Labai keista, kad žydas Džordžas Sorošas (Švarcas), besirūpinantis Europos tautų „gerove“ ir tuo tikslu joms brukantis „atviros visuomenės“, „atvirų sienų politiką“, finansuojantis ES ardančias ir migrantus vežančias nevyriausybines organizacijas, nesirūpina Izraelio valstybės gerove ir neveža į ją nelegalių migrantų, neorganizuoja šioje valstybėje „atviros visuomenės“, neintegruoja į ją bent jau arabų?

Apie Izraelio pastangas apsaugoti savo teritoriją nuo nekviestų svečių esu jau rašęs straipsnyje

„Kvaili lietuviai veža negrus į Lietuvą, o protingi žydai juos deportuoja namo“.

Kaip ir kas gali tapti Izraelio valstybės piliečiu papasakojo Telavivo profesorius Šlomo Zand knygoje „Kaip ir kodėl aš nustojau būti žydu“.

Profesorius Šlomo Zand savo knygoje rašo:

„Nėra jokių abejonių, kad būti žydu Izraelyje reiškia valdžią ir privilegijas“.

„Priklausyti sekuliariems žydams, - tai, reiškia, patekti į tam tikrą išrinktųjų klubą. Į jį negalima taip paprastai įstoti. Niekas negali tapti sekuliariu žydu, jeigu jis negimė iš motinos-žydės“.

„ Ir asmeniškai sau aš nutariau atsisakyti nuo tokios dovanos, visam likusiam savo gyvenimui“.

„Izraelis deklaruoja save kaip žydų valstybę. Kitais žodžiais, būti žydų Izraelyje – tai reiškia būti privilegijuota persona. Aš pateiksiu pavyzdį: jeigu Didžiojo Britanija pareikš save ne valstybe visiems britams, o, sakykim, tiktai anglams, išpažįstantiems Krikščionybę, tai reikš tiktai viena – anglas-krikščionis turi ten ypatingą padėtį. Čia didelis skaičius žmonių – ne žydų, kurie negali niekada tapti žydais. Ir to jau pakanka man, kad daugiau nesusisieti save Izraelyje su žydais“.

Apie palestiniečių padėtį Izraelio valstybėje autorius rašo:

„Ir tai tęsiasi ne savaites ar mėnesius, ne 47 dienas. O 47 metus! Visą istorinį periodą! Izraelis negali skaitytis demokratija, kol dalis gyventojų jo teritorijoje yra tokioje padėtyje...“

„Mes gyvename taip arti su palestiniečiais visais atvejais. Atskyrimas neįmanomas“. „Bet politiškai, kai aš galvoju apie kokius-nors projektus, kurie gali pagerinti situaciją Artimuosiuose Rytuose ir atvesti į progresą krizės sureguliavime, o aš vis tiktai nematau sprendimo pagal vienos valstybės formulę. Supraskite, Izraelio visuomenė rimtai apkrėsta rasizmu. Tapti vienai nakčiai mažuma pas save namuose – aš nemanau, kad tai realu“.

„Aš bendrai nepasisakau už vien žydų valstybę, kokia gera ji bebūtų. Bet koks padalinimas vis vien sukels tai, kad arabai liks Izraelyje, o, gali būti, ir kokie nors žydai Palestinoje.“

„Laikyti 67 žmones stovyklose – tai savaime nusikaltimas. Taip, Izraelis kaltas dėl iššaukiančio neteisingumo – palestiniečius išmetė lauk, kada jie bandė sukurti savo valstybę. Bet antrą neteisybę įvykdė arabų valstybės, kurios uždarė juos tose stovyklose“.

„Okupuotose teritorijose mes turime gryną, nepridengtą aparteidą, net jeigu tai kažkiek skiriasi nuo to, kas buvo Pietų Afrikoje. Žydai gyvena atskirai nuo arabų. Arabai neturi teisės gyventi žydų gyvenvietėse. Tarp jų neįveikiama bedugnė. Jie kontaktuoja tiktai, jei arabai stato namus žydams-kolonistams. Bet žmonės negyvena kartu. Jų vaikai lanko skirtingas mokyklas. O dabar pasakykite: kodėl aš negaliu naudoti žodį „aparteidas“, kai aš kalbu apie tai?“

Kodėl Sorošui neįdiegus savo idėjų istorinėje tėvynėje?

Aš vis tiktai tikiu, kad globalistas Džordžas Sorošas nepamirš savo istorinės tėvynės Izraelio ir įgyvendins jame savo atviros visuomenės idėjas, atveš į šią šalį bent milijoną afrikiečių, lygiai tiek, kiek jis šiais metais žadėjo atvežti į Europą.