Vilniuje gyvenu nuo pat gimimo, štai
jau 65 metai, bet tik šiemet neprotingos Lietuvos valdžios dėka
savo gimtajame mieste kasdien matau dykinėjančius ir šmirinėjančius
negrus „pabėgėlius“, vokiečių vadinamus „juoduoju auksu“
už jų „naudą“ visuomenei ir šalies
ekonomikai.
Mums nachališkai meluojama, kad
ekonominiai migrantai, kurie yra beraščiai, bemoksliai,
nekvalifikuoti, nežinia kokios kriminalinės praeities ir kupini
nežinia kokių ligų, yra „pabėgėliai“. SNO duomenimis, iš
Afrikos atvykėlių tarpe tėra 2 procentai tikrų pabėgėlių, bet
nepaisant to, Italija juos padaro „pabėgėliais“ ir siunčia
Lietuvos bepročiams.
Šio „juodojo aukso“ vežimas į
Lietuvą yra bjaurus mūsų moraliai ir protiškai degradavusios S.Skvernelio vyriausybės nusikaltimas lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei. Nors
ko benorėti iš valdančių „žaliųjų“, kurių frakcija
Europos parlamente siekia, kad į Lietuvą būtų vežami „ištisi
kaimai“ musulmonų ir „kuo didesnis jų skaičius.“
Negrų ir arabų vežimas į Lietuvą
yra mūsų tautos genocidas, nes šis globalistų suplanuotas,
reguliuojamas ir finansuojamas kitų rasių ir tautybių žmonių
gabenimas į Europą atitinka SNO duotą genocido apibrėžimą.
Mūsų kaimynė Lenkija, Čekija ir
Vengrija atsisakė paklusti niekieno nerinktos Europos komisijos
reikalavimui priimti migrantus iš trečiųjų šalių pagal kvotas.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasakė: „tai, ko mes norime –
tai vengriškos Vengrijos ir Europinės Europos“.
Ne visas pasaulio šalis valdo idiotai,
kaip Lietuvą. Tikrai yra išimčių. Viena iš jų yra Izraelio
valstybė. Ji „juodojo aukso“ problemą išsprendė taip:
lagaminas, stotis, Afrika.
Kaip Izraelis sutvarkė afrikiečių
imigracijos problemą
Afrikos nelegalai ėmė veržtis į
Izraelį 2006 metais, kai į šalį atvyko 200 sudaniečių. Greitai
jiems iš paskui atvyko jų giminės, o taip pat dezertyrai iš
Eritrėjos kariuomenės. 2007 metais kas mėnesį Izraelio sieną jau
kirsdavo po 600 migrantų, tarp kurių tik ketvirtadalis buvo tikri
pabėgėliai iš Darfuro. 2007 metų gale šalyje jau buvo 8000
afrikiečių.
Imigrantų srautas augo. Nuo 2008 iki
2011 metų į Izraelį prasiskverbė 45000 nelegalių migrantų,
pagrinde iš Eritrėjos. Ėmė protestuoti Telavivo gyventojai ir
protingų žmonių šalies vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių.
Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta 140 kilometrų siena,
kuri kainavo 400 milijonus dolerių, Ši investicija atsipirko su
kaupu, nes nuostoliai dėl imigrantų būtų daug didesni.
Jeigu 2012 metais į Izraelį atvyko
6357 nelegalių imigrantų, tai po metų — viso 36.
Naujai atvykstantiems skyrė griežtai
saugomą kompleksą Sachnorim Negev dykumoje. 2012 pradžioje beveik
visus šio komplekso įkalintus „pabėgėlius“ pervedė į Cholot
— naują nelegalių migrantų laikymo centrą. Tuometinė Vidaus
reikalų ministro pavaduotoja Faina Kiršenbaum pasakė, kad bus
„tęsiama humaniško elgesio politika su nelegalais,
prasiskverbusiais į Izraelį ieškant darbo, tuo pačiu metu daroma
viskas, kad jie išvyktų iš šalies“.
Išstūmimo kursas
2012 metais Izraelyje jau buvo 54
tūkstančiai imigrantų, priemiesčiuose ėmė formuotis jų geto.
Esminė problema — migrantų
statusas: beveik visi pateikė prašymus dėl politinio prieglobsčio,
bet vyriausybė vengia juos pripažinti politiniais pabėgėliais, ir
linkusi kalbėti apie „ekonominius infiltrantus“, „darbo“
migrantus. Tai daroma, kad jiems negaliotų Izraelio 1951 metais
pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių, pagal kurią tokiems
žmonėms turėtų būti suteikiamas prieglobstis.
Nesant galimybės deportuoti šiuos
„pabėgėlius“ Izraelio valdžia maksimaliai apsunkina jų
gyvenimą Izraelyje, kad šie laisvanoriškai išvyktų namo.
Migrantams yra duodamas laikinas leidimas gyventi šalyje, kurį reikia
atnaujinti kas trys mėnesius. Tai jiems leidžia likti šalyje, bet
nesuteikia juridinės teisės dirbti ir gauti socialinių tarnybų
teikiamas paslaugas.
Migrantai ne kartą rengė protesto
akcijas, bet šalies valdžia į tai reaguoja griežtai. Policija
gavo teisę sulaikyti bet kurį afrikietį, kurį įtaria nusikaltus,
metams laiko be kaltinimo pateikimo.
Premjeras Benjaminas Netanyahu pasakė:
„Tai ne pabėgėliai, o žmonės, pažeidžiantys įstatymus, ir su
jais elgiasi pagal įstatymus“.
Vienas iš naudojamų būdų išstūmimo
migrantų iš šalies yra delsimas nagrinėti prašymą dėl
politinio prieglobsčio. Izraelyje prieglobstis suteikiamas tik 0,2
procentams Eritrėjos piliečių. („Durnių laivo“ šalyje
Lietuvoje - 100%)
Tenai ir buvo išsiųsta apie
tūkstantis migrantų iš Sudano išimtinai laisvanoriškai, kaip
tvirtino Izraelis. Jiems buvo nupirkti lėktuvo bilietai ir išmokėta
po 1000 dolerių grynais. Po to Izraelyje liko ne daugiau 60 išeivių
iš Pietų Sudano.
Šią deportacijos schemą Izraelis ėmė
taikyti ir „pabėgėliams“ iš kitų Afrikos valstybių. Jiems
siūloma po 3500 dolerių grynais ir lėktuvo bilietas namo arba į
trečiąją Afrikos šalį: Ruandą arba Ugandą, kurios gavo
materialinę paramą iš Izraelio.
Atvykę į šias šalis afrikiečiai
dažniausiai bando bėgti dar kartą, tik jau dabar į Europą.
Izraelio migracijos tarnybų duomenimis
į trečiasias šalis nuo 2014 metų buvo deportuota 7000 afrikiečių.
Nepaisant to 2015 metais jų Izraelyje vis dar jų buvo 42
tūkstančiai.
2016 metais
iš Izraelio savo noru išvyko 2700 migrantų iš Afrikos. Tai 700
žmonių daugiau negu 2015 metais. Per tą patį laiką į šalį
prasiskverbė 18 nelegalų iš Afrikos.
Buvo pranešta, kad Izraelis artėja
prie susitarimo su trečia Afrikos valstybe, kuri sutinka priimti
imigrantus iš Sudano ir Eritrėjos. Pagal šią sutartį bus galima
išsiųsti ne tik pačius nelegalus, bet ir jų šeimas.
Einu aš Vilniaus Gedimino prospektu ir
galvoju:
- Teisus buvo rašytojas Vytautas
Petkevičius pavadinęs Lietuvą „Durnių laivu."
Tai ne šiaip koks laivas, tai tikras durnių „Titanikas“,
kuris visu greičiu skuba į susinaikinimą.
Paskutinės autoriaus publikacijos
nelegalios migracijos ir europiečių genocido tema:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą