Globalistai,
nesiskaitydami su moksliniais faktais, ir toliau bando meluoti
pasaulio visuomenei, neva, visi žmonės, europiečiai irgi, yra kilę
iš Afrikos. Todėl ir negrų vežimą iš Afrikos į Europą, kurį
prieš europiečių valią vykdo globalistai, jie melagingai bando
pavaizduoti, kaip kažkokį natūralų mūsų „giminių“
atsikraustymą į mūsų namus.
„Jokių duomenų dėl „išėjimo iš
Afrikos“ nėra, išskyrus fantaziją“, - teigia Anatolijus
Kliosovas – chemijos mokslų daktaras, Harvardo (JAV) universiteto
profesorius nuo 1989 metų. Kliosovas yra žmogaus DNR geneologijos
pradininkas.
DNR geneologija tai žmogas kilmės
tyrimas, paremtas Y chromosomos DNR struktūros tyrimais. Vyrišką
lytį pasprendžianti Y chromosoma sudaryta
iš 52 milijonų nukleotidų porų. Joje yra didelė sritis, kurioje
nėra genų, bet yra mutacijų. Šitų mutacijų palyginimas ir yra
raktas į geneologiją.
2017 metų kovo 20 ir 26 d. profesorius
Anatolijus Kliosovas paskelbė dviejų dalių straipsnį „Kas mums
žinoma apie „žmogaus kilmę iš Afrikos?“, kuriame šis garsus
mokslininkas įrodo, kad „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus“
kilmės iš Afrikos teorija yra melaginga, o mokslas tapo politikos
įrankiu. Žemiau aš pateikiu šio straipsnio 2 dalies fragmentus.
Kliosovo video, kuriuose jis
populiariai paaiškina DNR geneologijos tyrimų metodologiją.
Kas ten naujo apie žmogaus išėjimą
iš Afrikos (2 dalis)
Žemiau pateikiu kelių prof.
A.Kliosovo straipsnio 2 dalies fragmentų vertimą.
(Pradžia…) Sąžiningi autoriai
skiriasi atsargumu atsakant į klausimus „kur ir kada“, ir
peržiūrėję įvairius variantus prieina išvados, kad kol kas
negali duoti atsakymo. Tai tęsiasi ir 2016-2017 metų straipsniuose.
Nesąžiningi pradeda savo straipsnius žodžiais „kaip žinoma,
anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip
parodyta, išėjo iš Afrikos...“, ir toliau seka tas pats. Šiame
straipsnyje mes parodysime, ko daugiau – sąžiningų ar
nesąžiningų, pasiremdami straipsniais, paskelbtais pagrindiniuose
žurnaluose 2016-2017 metais.
Kokie nauji genų analizės duomenys
apie „Išėjimą iš Afrikos“
Pereisim
prie to, kokie nauji duomenys dėl „išėjimo iš Afrikos“ gauti
atlikus „daugybės genų“ analize, pasiremiant pastarojo laiko, o
būtent 2016-2017 metų pavyzdžiais. Reikia pasakyti, kad paskutiniu
metu kai kurie genetikai ėmė suvokti, kad prieštaravimai šiuo
požiūriu auga, bet kiti toliau nekritiškai toliau laikosi
ankstesnių postulatų. Bendra šiems „kitiems“ yra tvirtinimas,
kad „šiuolaikinis žmogus išėjo iš Afrikos“.
Tokiu
pavyzdžiu yra pasisakymas 2016 metais NIH (National Institutes of
Health) direktoriaus Francis Collins, tai yra JAV sveikatos apsaugos
ministro, pavadinimu „Išėjimas iš Afrikos: DNR analizė rodo,
kad išėjimas buvo vienkartinis“. Reikia priminti, kad direktorius
Collins buvo paskirtas į šį postą prezidento Obamos ir
vienbalsiai patvirtintas JAV Kongreso, ir naujas prezidentas Trampas
jo paprašė kol kas likti šiame poste. Dvi pagrindinės citatos iš
kalbos –„Visų
žmonių protėviai sutinkami Afrikoje“, — „Mes visi
afrikiečiai“.
Ir toliau direktorius dėsto, kad
2016 metais buvo paskelbti trys svarbūs tyrimai, du iš kurių
padaryti už NIH grantus. Juose pateikiama 787 pilnų genomų,
atstovaujančių 280 planetos populiacijoms, analizė ir buvo
parodyta (direktoriaus žodžiais) kad seniausi žmonės išėjo iš
Afrikos ne mažiau kaip prieš 50 tūkstančių metų ir išplito po
Euraziją. Toliau direktorius, tiesa, praneša, kad nauji tyrimai
kiek skiriasi išvadomis, bet sutinka su tuo, kad pirmtakai
šiuolaikinių žmonių išėjo iš Afrikos vieną kartą, „rezultate
vienintelio migracijos proceso“, „ir jeigu išeidavo anksčiau,
tai to pėdsakų šiuolaikinių žmonių genomuose nėra“.
Dabar
aš perpasakosiu tai, kaip direktorius aprašo (ir mato) šių tyrimų
rezultatus, o po to, sekančiame skyriuje, išdėstysiu tai, ką šie
tyrimai parodo iš tikrųjų. Gali būti, tai padės skaitytojams
pamatyti principinį skirtumą tarp to, kaip šiuos tyrimus pateikia
suinteresuoti žmonės, ir ką iš tikrųjų jie parodo. Dažnai tai
problemos esmė. Vieni kaip mantrą kartoja apie „išėjimą iš
Afrikos,“ ir net pateikia fantazijas, kada būtent išėjo, vieną
ar daug kartų, kokiu keliu ėjo, kur ir kada atėjo, bet niekada
sąžiningai nesako, kaip neva tai buvo gauta. Jie nekalba, kad tai
„interpretacijos“, laisvas perpasakojimas, fantazijos,
pertempimai, pritraukimai, pateikimo norimo už tiesą. Kiti … o
kitų praktiškai nėra. Ir iš tiesų, kam kitiems pagauti
pirmuosius meluojant? Patys liks be grantų. Todėl viskas, ką kiti
gali daryti, tai sąžiningai analizuoti savo duomenis, parodyti
klausimo sudėtingumą, nekritikuoti pirmųjų, ir bendrai apeiti
klausimą apie „išėjimą iš Afrikos“. Įdomiausia, kad antrųjų
darbus perpasakoja spaudoje, tai pradeda nuo to (arba baigia tuo),
kad šie antrieji neva parodė „išėjimą iš Afrikos“. Štai
taip statoma išsigimusi siena, supanti „išėjimą iš Afrikos“.
Aš galiu prisiminti tiktai tris straipsnius akademinėje
spaudoje per paskutinius penkis metus, kuriuose buvo aiškiai
išreikšta ir pagrįsta, kad koncepcija „išėjimo iš Afrikos“
neturi faktiškai jokio pagrindo, išskyrus įžūlias fantazijas.
Visi trys straipsniai žurnale Advances in Anthropology – pirmas
straipsnis atspausdintas 2012 metais (Klyosov, Rozhanskii), antras -
2013 metais (Bednarik), ir trečias 2014 metais (Klyosov). <...>
Ankstyvasis Homo sapiens pietų
Kinijoje
Mes priėjome iki svarbaus (pagal
pripažinimą literatūroje) straipsnio pavadinimu „Patys
ankstyviausi be abejonės šiuolaikiniai žmonės iš pietų Kinijos“
(Liu ir kiti, 2015). Čia žodžių darinys „šiuolaikiniai žmonės“
neturi gluminti, kelti klausimą: kokie tai „šiuolaikiniai“
žmonės prieš 80-120 tūkstančių metų? „Šiuolaikiniai“ čia
– tai nuo klišės „anatomiškai šiuolaikiniai žmonės“, tai
yra turintys principinius antropologinius Homo sapiens požymius.
Žmones (Homo) su išreikštais ar pastebimais Homo sapiens požymiais
paprastai nepriskiria, arba priskiria su įvairiomis išlygomis,
priklausomai nuo šių požymių pasireiškimo laipsnio. Pas skeletus
dažnai nebūna veido kaulų, tai priskyrimas prie „anatomiškai
šiuolaikiniams“ ne retai yra apsunkintas, kuo ir naudojasi
siekiantys manipuliacijų specialistai. Kai kada priskyrimas rūšiai
vykdomas pagal dantis, kaip Liu ir kt. (2015) straipsnyje, todėl
kinų autoriai skyrė tam ypatingą dėmesį.
Šis
straipsnis nėra genominis, jis antropologinis, todėl mes tiesiog
trumpai perpasakosim jo esmę. Reikalas tame, kad pietryčių Azijoje
senovinių žmonių fosilijos, gyvenusių anksčiau negu prieš 45
tūkstančius metų, labai retos, todėl šis regionas buvo
praktiškai nurašytas iš sąskaitų popgenetikų, „anatomiškai
šiuolaikinio“ atžvilgiu, ir visas dėmesys buvo skirtas Afrikai.
45 tūkstančių – kol kas yra riba Europai (vakarinei ir rytinei)
ir vakarų Sibirui (Ust-Išimo žmogus, Tiumenės sritis). Ir staiga
kaip griaustinis iš giedro dangaus nuskambėjo duomenys apie
atradimą pietų Kinijoje (Fujano urve) 47 dantys žmogaus datuojami
intervale prieš 80-120 tūkstačių metų, be to žmogaus Homo
sapiens rūšies, ne archaiško (pagal dantų morfologiją), ir
būtent šiuolaikinio pagal dantų antropologiją. Tai žymiai
anksčiau, negu Levante Europoje. Autoriai iškėlė hipotezę, kad
Homo sapiens atsirado pietų Kinijoje. Pagal priimtus moksle
kriterijus ginčyti tai beprasmiška, reikia pateikti labiau
įtikinamus faktus. Bet reikšminga, straipsnyje visai nekalbama apie
„išėjimą iš Afrikos“, ir ši koncepcija susvyravo.
Suprantama, „išėjimo iš Afrikos“ aktyvistai
puolė statyti ramsčius savo „teorijai“. Mes jau matėme
auksčiau, kaip „daugiageniniai“ popgenetikai tuojau pat sukūrė
modifikuotą koncepciją, kad „išėjimas iš Afrikos“ įvyko
anksčiau 70 tūkstančių metų, negu buvo manoma anksčiau
(ankstesnė data nebuvo paremta apskaičiavimais, o buvo paimta
tiesiog nuo lubų), ir nors DNR iš Fujanio olos dantų nebuvo
tiriama, bet jau tvirtinama, kad ji „afrikietiška“ pagal kilmę.
Operatyviai pasirodė trumpas (Dennell, 2015) straipsnis aptarimas
žurnale Nature (pavadintas „Homo sapiens Kinijoje prieš 80
tūkstančių matų“, kurio jau pirmoje frazėje pranešama, kad
žmogus išėjo iš Afrikos ir perėjo migruodamas per Pietų Aziją,
bet kalba vyksta ne apie tai, o apie tai, kada jis išėjo. Pastebėjote,
kad paminėjimo 120 tūkstančių metų datos nėra straipsnio
pavadinime? Ir toliau vyksta aptarimas, kad „dauguma tyrinėtojų
sutinka su tuo, kad mūsų rūšis atsirado Rytų Afrikoje prieš
190-160 tūkstančių metų, ir po to paplito po rytinę Viduržemio
jūros pakrantę“. Į šią koncepciją perpasakojimo autorius
montuoja paskutinius kinų duomenis, nors jie apie „išėjimą iš
Afrikos“ net nemini. Ir tai labai ženklu - „išėjimo iš
Afrikos“ koncepcija tapo liberalios inteligentijos religija, ir jie
ją gins iki pabaigos bet kokiais metodais, net (ir pirmiausiai)
neetiškai, negarbingais metodais.
P.S. Aš manau, kad „išėjimo iš
Afrikos“ teorijos falsifikatas gali būti brukamas dar ir todėl, kad jis bent
kažkaip derinasi su judaizmo dogmomis, įvykiais aprašytais
Toroje, kuri irgi, beje, kaip pripažįstama net rabinų, yra
perdirbinys dar senesnių civilizcijų iš
Mesopotamijos traktatų, datuojamų beveik tūkstančiu metų iki
Toros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą