2017-06-10

Harvardo universiteto profesorius Anatolijus Kliosovas apie žmonijos kilmę: „įrodymų, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos nebuvo ir nėra.“ (tęsinys)


Globalistai, nesiskaitydami su moksliniais faktais, ir toliau bando meluoti pasaulio visuomenei, neva, visi žmonės, europiečiai irgi, yra kilę iš Afrikos. Todėl ir negrų vežimą iš Afrikos į Europą, kurį prieš europiečių valią vykdo globalistai, jie melagingai bando pavaizduoti, kaip kažkokį natūralų mūsų „giminių“ atsikraustymą į mūsų namus.

„Jokių duomenų dėl „išėjimo iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantaziją“, - teigia Anatolijus Kliosovas – chemijos mokslų daktaras, Harvardo (JAV) universiteto profesorius nuo 1989 metų. Kliosovas yra žmogaus DNR geneologijos pradininkas.

DNR geneologija tai žmogas kilmės tyrimas, paremtas Y chromosomos DNR struktūros tyrimais. Vyrišką lytį pasprendžianti Y chromosoma sudaryta iš 52 milijonų nukleotidų porų. Joje yra didelė sritis, kurioje nėra genų, bet yra mutacijų. Šitų mutacijų palyginimas ir yra raktas į geneologiją.

2017 metų kovo 20 ir 26 d. profesorius Anatolijus Kliosovas paskelbė dviejų dalių straipsnį „Kas mums žinoma apie „žmogaus kilmę iš Afrikos?“, kuriame šis garsus mokslininkas įrodo, kad „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus“ kilmės iš Afrikos teorija yra melaginga, o mokslas tapo politikos įrankiu. Žemiau aš pateikiu šio straipsnio 2 dalies fragmentus.

Kliosovo video, kuriuose jis populiariai paaiškina DNR geneologijos tyrimų metodologiją.





Kas ten naujo apie žmogaus išėjimą iš Afrikos (2 dalis)


Žemiau pateikiu kelių prof. A.Kliosovo straipsnio 2 dalies fragmentų vertimą.

(Pradžia…) Sąžiningi autoriai skiriasi atsargumu atsakant į klausimus „kur ir kada“, ir peržiūrėję įvairius variantus prieina išvados, kad kol kas negali duoti atsakymo. Tai tęsiasi ir 2016-2017 metų straipsniuose. Nesąžiningi pradeda savo straipsnius žodžiais „kaip žinoma, anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip parodyta, išėjo iš Afrikos...“, ir toliau seka tas pats. Šiame straipsnyje mes parodysime, ko daugiau – sąžiningų ar nesąžiningų, pasiremdami straipsniais, paskelbtais pagrindiniuose žurnaluose 2016-2017 metais.

Kokie nauji genų analizės duomenys apie „Išėjimą iš Afrikos“


Pereisim prie to, kokie nauji duomenys dėl „išėjimo iš Afrikos“ gauti atlikus „daugybės genų“ analize, pasiremiant pastarojo laiko, o būtent 2016-2017 metų pavyzdžiais. Reikia pasakyti, kad paskutiniu metu kai kurie genetikai ėmė suvokti, kad prieštaravimai šiuo požiūriu auga, bet kiti toliau nekritiškai toliau laikosi ankstesnių postulatų. Bendra šiems „kitiems“ yra tvirtinimas, kad „šiuolaikinis žmogus išėjo iš Afrikos“. 

Tokiu pavyzdžiu yra pasisakymas 2016 metais NIH (National Institutes of Health) direktoriaus Francis Collins, tai yra JAV sveikatos apsaugos ministro, pavadinimu „Išėjimas iš Afrikos: DNR analizė rodo, kad išėjimas buvo vienkartinis“. Reikia priminti, kad direktorius Collins buvo paskirtas į šį postą prezidento Obamos ir vienbalsiai patvirtintas JAV Kongreso, ir naujas prezidentas Trampas jo paprašė kol kas likti šiame poste. Dvi pagrindinės citatos iš kalbos –„Visų žmonių protėviai sutinkami Afrikoje“, — „Mes visi afrikiečiai“. 

Ir toliau direktorius dėsto, kad 2016 metais buvo paskelbti trys svarbūs tyrimai, du iš kurių padaryti už NIH grantus. Juose pateikiama 787 pilnų genomų, atstovaujančių 280 planetos populiacijoms, analizė ir buvo parodyta (direktoriaus žodžiais) kad seniausi žmonės išėjo iš Afrikos ne mažiau kaip prieš 50 tūkstančių metų ir išplito po Euraziją. Toliau direktorius, tiesa, praneša, kad nauji tyrimai kiek skiriasi išvadomis, bet sutinka su tuo, kad pirmtakai šiuolaikinių žmonių išėjo iš Afrikos vieną kartą, „rezultate vienintelio migracijos proceso“, „ir jeigu išeidavo anksčiau, tai to pėdsakų šiuolaikinių žmonių genomuose nėra“.

Dabar aš perpasakosiu tai, kaip direktorius aprašo (ir mato) šių tyrimų rezultatus, o po to, sekančiame skyriuje, išdėstysiu tai, ką šie tyrimai parodo iš tikrųjų. Gali būti, tai padės skaitytojams pamatyti principinį skirtumą tarp to, kaip šiuos tyrimus pateikia suinteresuoti žmonės, ir ką iš tikrųjų jie parodo. Dažnai tai problemos esmė. Vieni kaip mantrą kartoja apie „išėjimą iš Afrikos,“ ir net pateikia fantazijas, kada būtent išėjo, vieną ar daug kartų, kokiu keliu ėjo, kur ir kada atėjo, bet niekada sąžiningai nesako, kaip neva tai buvo gauta. Jie nekalba, kad tai „interpretacijos“, laisvas perpasakojimas, fantazijos, pertempimai, pritraukimai, pateikimo norimo už tiesą. Kiti … o kitų praktiškai nėra. Ir iš tiesų, kam kitiems pagauti pirmuosius meluojant? Patys liks be grantų. Todėl viskas, ką kiti gali daryti, tai sąžiningai analizuoti savo duomenis, parodyti klausimo sudėtingumą, nekritikuoti pirmųjų, ir bendrai apeiti klausimą apie „išėjimą iš Afrikos“. Įdomiausia, kad antrųjų darbus perpasakoja spaudoje, tai pradeda nuo to (arba baigia tuo), kad šie antrieji neva parodė „išėjimą iš Afrikos“. Štai taip statoma išsigimusi siena, supanti „išėjimą iš Afrikos“. 

Aš galiu prisiminti tiktai tris straipsnius akademinėje spaudoje per paskutinius penkis metus, kuriuose buvo aiškiai išreikšta ir pagrįsta, kad koncepcija „išėjimo iš Afrikos“ neturi faktiškai jokio pagrindo, išskyrus įžūlias fantazijas. Visi trys straipsniai žurnale Advances in Anthropology – pirmas straipsnis atspausdintas 2012 metais (Klyosov, Rozhanskii), antras - 2013 metais (Bednarik), ir trečias 2014 metais (Klyosov). <...>


Ankstyvasis Homo sapiens pietų Kinijoje

Mes priėjome iki svarbaus (pagal pripažinimą literatūroje) straipsnio pavadinimu „Patys ankstyviausi be abejonės šiuolaikiniai žmonės iš pietų Kinijos“ (Liu ir kiti, 2015). Čia žodžių darinys „šiuolaikiniai žmonės“ neturi gluminti, kelti klausimą: kokie tai „šiuolaikiniai“ žmonės prieš 80-120 tūkstančių metų? „Šiuolaikiniai“ čia – tai nuo klišės „anatomiškai šiuolaikiniai žmonės“, tai yra turintys principinius antropologinius Homo sapiens požymius. Žmones (Homo) su išreikštais ar pastebimais Homo sapiens požymiais paprastai nepriskiria, arba priskiria su įvairiomis išlygomis, priklausomai nuo šių požymių pasireiškimo laipsnio. Pas skeletus dažnai nebūna veido kaulų, tai priskyrimas prie „anatomiškai šiuolaikiniams“ ne retai yra apsunkintas, kuo ir naudojasi siekiantys manipuliacijų specialistai. Kai kada priskyrimas rūšiai vykdomas pagal dantis, kaip Liu ir kt. (2015) straipsnyje, todėl kinų autoriai skyrė tam ypatingą dėmesį.
Šis straipsnis nėra genominis, jis antropologinis, todėl mes tiesiog trumpai perpasakosim jo esmę. Reikalas tame, kad pietryčių Azijoje senovinių žmonių fosilijos, gyvenusių anksčiau negu prieš 45 tūkstančius metų, labai retos, todėl šis regionas buvo praktiškai nurašytas iš sąskaitų popgenetikų, „anatomiškai šiuolaikinio“ atžvilgiu, ir visas dėmesys buvo skirtas Afrikai. 45 tūkstančių – kol kas yra riba Europai (vakarinei ir rytinei) ir vakarų Sibirui (Ust-Išimo žmogus, Tiumenės sritis). Ir staiga kaip griaustinis iš giedro dangaus nuskambėjo duomenys apie atradimą pietų Kinijoje (Fujano urve) 47 dantys žmogaus datuojami intervale prieš 80-120 tūkstačių metų, be to žmogaus Homo sapiens rūšies, ne archaiško (pagal dantų morfologiją), ir būtent šiuolaikinio pagal dantų antropologiją. Tai žymiai anksčiau, negu Levante Europoje. Autoriai iškėlė hipotezę, kad Homo sapiens atsirado pietų Kinijoje. Pagal priimtus moksle kriterijus ginčyti tai beprasmiška, reikia pateikti labiau įtikinamus faktus. Bet reikšminga, straipsnyje visai nekalbama apie „išėjimą iš Afrikos“, ir ši koncepcija susvyravo. 


Suprantama, „išėjimo iš Afrikos“ aktyvistai puolė statyti ramsčius savo „teorijai“. Mes jau matėme auksčiau, kaip „daugiageniniai“ popgenetikai tuojau pat sukūrė modifikuotą koncepciją, kad „išėjimas iš Afrikos“ įvyko anksčiau 70 tūkstančių metų, negu buvo manoma anksčiau (ankstesnė data nebuvo paremta apskaičiavimais, o buvo paimta tiesiog nuo lubų), ir nors DNR iš Fujanio olos dantų nebuvo tiriama, bet jau tvirtinama, kad ji „afrikietiška“ pagal kilmę. Operatyviai pasirodė trumpas (Dennell, 2015) straipsnis aptarimas žurnale Nature (pavadintas „Homo sapiens Kinijoje prieš 80 tūkstančių matų“, kurio jau pirmoje frazėje pranešama, kad žmogus išėjo iš Afrikos ir perėjo migruodamas per Pietų Aziją, bet kalba vyksta ne apie tai, o apie tai, kada jis išėjo. Pastebėjote, kad paminėjimo 120 tūkstančių metų datos nėra straipsnio pavadinime? Ir toliau vyksta aptarimas, kad „dauguma tyrinėtojų sutinka su tuo, kad mūsų rūšis atsirado Rytų Afrikoje prieš 190-160 tūkstančių metų, ir po to paplito po rytinę Viduržemio jūros pakrantę“. Į šią koncepciją perpasakojimo autorius montuoja paskutinius kinų duomenis, nors jie apie „išėjimą iš Afrikos“ net nemini. Ir tai labai ženklu - „išėjimo iš Afrikos“ koncepcija tapo liberalios inteligentijos religija, ir jie ją gins iki pabaigos bet kokiais metodais, net (ir pirmiausiai) neetiškai, negarbingais metodais.

                                                                    


P.S. Aš manau, kad „išėjimo iš Afrikos“ teorijos falsifikatas gali būti brukamas dar ir todėl, kad jis bent kažkaip derinasi su judaizmo dogmomis, įvykiais aprašytais Toroje, kuri irgi, beje, kaip pripažįstama net rabinų, yra perdirbinys dar senesnių civilizcijų iš Mesopotamijos traktatų, datuojamų beveik tūkstančiu metų iki Toros.






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą