Man nusišikti ant „europinių vertybių,“ iš kurių sąrašo išbraukta pagrindinė kiekvieno žmogaus vertybė – jo gyvybė! (Sau pačiam: 3 fragmentas)

Nepraeina diena, kad iš televizijos ekrano kokia nors kalbanti galva nepaminėtų magiškų žodžių - „europinės vertybės“.

Kiekviena epocha turi savo magiškus žodžius, kurių niekas nesupranta, išskyrus „elitą“ (dar vienas magiškas ir nesuprantamas žodis, kurio prasmę aš pasiaiškinsiu vėliau).

Kažkada, prieš pusšimtį metų, tokiu magišku žodžiu buvo „komunizmas“. Būdamas 5-je klasėje pasakiau, kad komunizmas bus tada, kai valgysime plastmasinę duoną. Tėvus iškvietė aiškintis į mokyklą, o namuose tėvai man ilgai skaitė paskaitą apie ilgo liežuvio žalą žmogui.

Gyvenimo saulei gerokai peržengus zenitą už proškus, alų ir tualetinį popierių patekau į Europos Sąjungą, kur valgau plastmasinę duona, kur buvau apdovanotas nauju man nesuprantamu daiktu – „europinėmis vertybėmis.“

Pas kiekvieną sveikos psichikos žmogų pagrindine vertybe yra jo gyvybė.

Man nėra vertybė pederastų paradai, man nėra vertybė laukinis kapitalizmas, žmogaus pavertimas vienkartinio naudojimo preke, man nėra vertybė reformos dėl reformų, man nėra vertybė 141 cirko pajacas, stora boba apsižergusi tanką. Juo labiau man nėra vertybė būrys dykaduonių, iškrypėlių ir idiotų kažkur Briuselyje, už dviejų tūkstančių kilometrų nuo mano namų.

Man, kaip ir kiekvienam proto nepraradusiam žmogui, didžiausia vertybė – mano gyvybė, o po šios vertybės seka visos kitos vertybės.

Birželio 3 dieną įvyko eiliniai teroro aktai. Londone buvo islamo teroristų nužudyti 7 žmonės, o Vokietijoje 5 metų vaikas. Nežinau, ar keliolika tūkstančių Turino (Italija) gyventojų, susirinkusių miesto aikštėje per didžiulį ekraną žiūrėti futbolo, žinojo apie šiuos teroro aktus, ar ne, bet pakako kažkokio sprogimą primenančio garso, kad kiltų baisi panika ir būtų sutrypta 1587 žmonių.

Turino gyventojams, pasirodo, kaip ir man, svarbiausia vertybė yra jų gyvybė. O šitai vertybei jie jaučia didelę grėsmę, nes žino, kad Briuselio idiotai, tas ES „elitas“, po kiekvieno teroro akto dėliojantis ant baltųjų europiečių krauju aptaškytų šaligatvių gėlytes, žvakutes, žaisliukus ir laiškelius į anapilį, toliau veš į Europą iš Afrikos ir Azijos islamo teroristus, banditus, prievartautojus ir socialinius parazitus, kurie sėdėdami mums ant sprando mus sprogdins, mačetėmis pjaus mums galvas, prievartaus mūsų dukteris, seseris ir žmonas.

Vakar britų premjerė, po eilinio teroro akto Londone, vėl murmėjo kažkokias nesuprantamas mantras apie „vertybes“.

Britanijoje yra 120 000 islamo teroristų (radikalų), kiekvieną dieną šimtai imamų Britanijoje kviečia musulmonus į šventą karą prieš kitatikius, jų matronos vaikšto užsidengusius veidus ir gamina muchamedus (populiariausias naujagimių vardas Britanijoje). Kad sekti kiekvieną džichadistą reikia 4-5 nuolatos su jais dirbančių agentų. 120000 padauginus iš 5 išeina 600000 agentų armija, kuri reikalinga sekioti į Britaniją atvežtiems teroristams. Kiekvienais metais ten atvežama 250000 naujų potencialių islamo teroristų. Tokiomis sąlygomis yra neįmanoma užtikrinti britų saugumo. Tam reikia: uždaryti sienas, o islamistus vyti lauk į jų kilmės šalis.

Aš gyvenu bepročių valdomoje valstybėje, kurie sutiko atsivežti, nepasitarę su visuomenę ir neturėdami visuomenės įgaliojimo šiam nelabam darbui, 1105 potencialius islamo teroristus.

Mano pagrindinė vertybė yra mano gyvybė, ir man nusišikti ant visų likusių „europinių vertybių,“ iš kurių sąrašo išbraukta žmogaus gyvybės vertybė.

Manęs nedomina afrikiečių ir azijatų musulmonų teisės, jeigu neapsaugoma pagrindinė kiekvieno lietuvio teisė į saugų gyvenimą čia Lietuvoje, savo namuose.