Yra tokia Tuščiakalbystės
organizacija (TO) Niujorke, kurioje jeigu pasakytų tuščių žodžių
masė vieną dieną virstų bent į
eurocentus, visos planetos žmonės už juos galėtų metus kitus
gyventi nedirbdami. Dabar, gi, plepalai ir lieka plepapalais. Be to,
šitoje TO, šitame „gyvulių ūkyje“, yra „šventa karvė“,
lygesnė už kitus galvijus, kuri gali dergti, kur tik panorėjusi:
Jugoslavijoje, Libijoje, Afganistane, Irake, Sirijoje. Sako, kad į
šios Tuščiakalbystės organizacijos biudžetą ši „šventa
karvė“ sumoka daugiausiai, reiškia – ji pati lygiausia!
Dar sako, kad šioje TO
iškilo „pabėgėlių“ problema. Kelis dešimtmečius žmonės po
visą pasaulį blaškėsi nuo karų, bet problemos TO nebuvo, nematė
ji tos problemos, tik staiga, kažkam kilo mintis, gal tai Demestūrai
ar kokiai kitai mikstūrai, kad Artimuosiuose Rytuose per daug
gausiai besidauginančius arabus, o kartu su jais ir afrikiečius,
reikia perkelti gyventi į Europą. Net ne būtinai tuos, kurie nuo
lokalinių konfliktų, kažkur jų valstybės pakraštyje kenčia,
bet tuos, kurie nori nedirbdami ant europiečių sprando pagyventi,
Europoje veistis.
Anksčiau su palapinėmis
tokie „Šapito“ cirkai keliaudavo. Suprantama, TO cirkui palapinė
irgi tinkamiausias rekvizitas. Ir atkeliavo tas TO cirkas, su ta
„šapito“ palapine, į Vilnių, į Vinco Kudirkos aikštę, už
pabėgėlių problemą agituoti. Tik, štai ėmė ir suklydo, ne ten
atvažiavo. Jie, matyt, toje TO, prisiklausė Dalios plepalų,
galvojo, kad Lietuva, kad Vilnius – pinigais pertekusi švaistūnė
Europą, o paaiškėjo, kad tai valstybė, iš kurios pabėgėlių
išbėgo daugiau negu iš Sirijos, kas trečias gyventojas, kad šioje
ašarų pakalnėje Lietuvoje už pašalpą ubagą verčia
atidirbinėti „lažą“ savivaldybėms, kad čia daugybė žmonių
net neįsivaizduoja, kad vyras galėtų išmaitinti žmoną ir
septynis ar dešimt vaikų. Tie iš TO, matyt, net nežinojo, kad
daugybė Lietuvos senelių gauna mažesnes pensijas, negu tiems
„pabėgėliams“ moka pašalpas, kad butų Lietuvoje saviems
vargetoms čia niekas nesamdo už valdiškus pinigus.
Taigi, žiūri žmogus ir
dyviniesi: koks išprotėjęs pasaulis, kokia išprotėjusi ta
Tuščiakalbių organizacija, kurią kažkas dar iš įpročio
„Suvienytųjų Nacijų organizacija“ vadina.
„Visų pabėgėlių motinėlė“ TV
laidoje dar paaiškino, rašoma portale Pi-news, kad Vokietija remia
arabų šalis ekonomiškai, bet dera užsiimti ir šių šalių
istorija, reikia paremti jų kultūrą.
Pi-news rašo: „Gal, ji (kanclerė
A.L.) tikisi, kad mes tokių kultūrinių išvykų metu stebėsime,
kaip vykdomą šariato chirurgija dėl neištikimybės, ar šau, per
kuriuos gėjus mėto nuo namų stogų, arba stebėsime, kaip pjauna
galvas. Štai tada mes išsigydysime nuo islamofobijos ir suprasime,
kad tai yra gyvoji istorija, su kuria mes Europoje tiesiog negalime
konkuruoti, bet kuri padarys mus nepaprastai išprususiais“.
Vokiečiai savo komentaruose su jumoru
sureagavo į neadekvačius, švelniai kalbant, savo kanclerės
svaičiojimus. Štai, ką jie rašo Pi-news komentaruose:
#1 Thomas116 (24. Sep 2016 20:52)
„Rekomenduoju dar Somalia, Nordkorea, die USA, Mexiko City. Berlino
Alexanderplatz, Neukölln, Kreuzberg, Moabit, Spandau, Görlitzer
Park, Alexanderplatz arba das Szeneviertel prie vagonų remonto
fabriko, taip vadinamus karštus taškus, ypač naktį.“
#17 ataktos (24. Jan 2016
21:11) „Dabar aš suprantu, kad visi šie atvykėliai iš arabų
šalių į Vokietiją ir norintis čia likti yra turistai. Vien dėl
vertimo klaidos juos čia vadina pabėgėliais.“
#19 schmibrn (24. Jan 2016
21:12) „Tai tikra beprotystė! Nesuvokiama, kaip tokia kvaila
komunistinė karvė galėjo patekti į tokias pareigas.“
#47 Sofija 81 (24. Jan 2016
21:31) „Aš prisijungiu prie žinomo Bundesvero karininko žodžių:
„Į islamo šalis aš važinėju tiktai su reikalais, ir tiktai su
vikšrine šarvuota mašina“.
#80 monsenjor (24. Jan 2016
22:04) „Ši moteris tikrai subrendo beprotnamiui.“
#84 Lepanto2014 (24. Jan 2016
22:08) „Kam toli važinėti, Arabija juk taip arti“
#128 schulz61 (24. Jan 2016
22:47) „Aš ilgi galvojau, labai rimtai, Vokietiją valdo maniakas!
Po devynių metų sukanka šimtas metų, kai dienos šviesą išvydo Europos sąjungos „tėvo“ masono ir sionisto Kudenchove Kalergi programinis veikalas „Praktinis idealizmas“ (1925) [1]. Šiame veikale Kalergi išdėsto tokią Europos ateities viziją.
Visą europiečių masę Kudenchove-Kalergi suskirsto į dvi grupes: „kiekybės žmones“ ir „kokybės žmones“ (pas fašistus „undermensche“). „Kokybės žmones“ autorius klasifikuoja į dvi rases: kilmingą dvarininkiją ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone, būsimos Europos aristokratijos branduolį. Pirmenybė, vis tiktai, jis atiduoda žydams, dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje dėl žmonijos valdymo. „Kas gi liečia kitus – „kiekybės žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta [2].
Ką gi mes matome praėjus beveik 100 metų nuo „Praktinio idealizmo“ publikacijos dienos [1]. O matome tai, kad šio 100 procentinio fašisto Kudenchove Kalergi teorija baigiama įgyvendinti.
Vidurinioji pasiturinčių ir laisvų europiečių klasė praktiškai sunaikinta, pasitelkus gudriai suplanuotas finansų krizes, kurias sionistai, perėmę Vakarų valstybių pinigų spausdinimą į savo rankas, periodiškai sukelia [3]. Europoje, iš esmės, liko dvi žmonių klasės: bankinė žydiška aristokratija — „kokybės žmonės“ ir plebsas „kiekybės žmonės“ — baltieji europiečiai, iš kurių „kokybės žmonės“ — bankininkai žydai atėmė pinigus ir pagrindines gamybos priemones. Europiečių kontroliuojamos liko faktiškai tik smulkios šeimyninės įmonės, uždarojo tipo akcinės bendrovės, kurios bankinės židyjos yra intensyviai krizių pagalba išstumiamos iš rinkos. Tas pats nutiko ir su europiečių valdomais bankais. Akivaizdus to pavyzdys — dirbtinai sužlugdytas mūsiškis bankas „Snoras.“
Kudenchove suplanuotas rasių maišymas Europos sąjungoje efektyviai vykdomas su pavydėtinų stropumu [4]. Kiekvienais metais kiekybės „žmonių gamybai“ juodi žmonės NATO laivais pervežami į Europą iš Afrikos. 2015 metais įvyko gerai suorganizuotas nelegalių migrantų arabų perkėlimas į Europą [4, 5, 6, 7, 8, 9].
Europos „lyderiai“, atvirai džiaugiasi vykstančiu rasių maišymų. Vokietijos Finansų ministras Volfganfgas Scheuble interviu laikraščiui „die Zeit“ paaiškino, kad migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos Europai yra reikalingi tam, kad pagerinti baltąją žmonių rasę, nes „dėl inbrydingo ji išsigimsta“ [10].
Nuo jo neatsilieka ir lietuviškas renegatas Europos komisaras Vytenis Andriukaitis, kuris dienraščio „Respublika“ puslapiuose filosofavo apie lietuvių tautos vietą užimsiančius „įvairių genetiškų kompozicijų žmones“, apie „didžiulį uždavinį suklijuoti lietuvybę iš įvairių kompozicijų“[11].
Žmonija puikiai žino apie dydijį XX amžiaus žmogaus genetikos specialistas Vokietijoje, jo vardas Adolfas Šekelgruberis (Hitleris). Visi prisimena šio “genetiko” likimą.
Tai, kas vyksta šiandien Europos sąjungoje tai tiesiog kalkė nuo Kudenchovė Kalergi planų sukurti iš baltosios rasės žmogaus šiukšlinį „kiekybės žmogų“. Iš civilizuoto europiečio mūsų akyse kūriamas degradantas, funkcinis beraštis, lytinis iškrypėlis, betautis, bedievis, be tėvynės, be papročių, be lyties, bukas vartotojas, visiškas degradantas, šabatgojus, tinkantis tik patarnauti Kalergi „kokybės žmogui“ – žydui.
Profesorė Elena Ponamoriova rašo [6], kad „Tai, kas čia vyksta XXI amžiuje, kitaip kaip savižudybe pavadinti negalima. Švietimo sfera – labiausiai tai atspindi, bet ir tai ne vienintelis europiečio degradacijos pavyzdys. Šiandien švietimas Europoje skirtas gaminti vartotoją su mozaikine kultūra, kuri apriori priešiška aukštai universitetinei kultūrai. Tokios kultūros nešėjas – „kiekybės žmogus“, prifarširuotas žinių, reikalingų atlikti konkrečiai apibrėžtoms ir kontroliuojamoms operacijoms.
Europos švietimo sistema geometrine progresija kuria funkcinį neraštingumą. Funkcionaliai neraštingu žmogumi laikomas žmogus, kuris perskaitęs tekstą nesupranta ką perskaitė, pavyzdžiui nesupranta paprastos instrukcijos naudojimo vienos ar kitos prekės arba vaistų naudojimo. Funkcinis neraštingumas neleidžia žmogui normaliai gyventi ir dirbti.“
Toliau autorė pateikia konkrečius šokiruojančius statistinius duomenis apie ES funkcinius beraščius: Olandija. Šalyje priskaičiuojama 250 tūkstančių neraštingų (1,5 % gyventojų!) ir 1,3 milijonai funkcionaliai neraštingų (7,9 % gyventojų); Airija. 25% suaugusių airių, baigusių vidurinę mokyklą, funkcionaliai neraštingi. Dar 20% airių gali skaityti ir rašyti tiktai nesudėtingus tekstus. Viso tai 45% gyventojų; Didžioji Britanija. Čia funkcionaliai neraštingas kas penktas suaugęs, o tai 7 milijonai žmonių. Kiekvienais metais britų vidurinės mokyklos išleidžia 100 tūkstančių funkcionaliai neraštingų paauglių; Austrija. Europos komisijos duomenimis 2009 metais Austrijoje buvo funkcionaliai neraštingi 21,5 % 15-metų paauglių, o 2011 metais šis skaičius išaugo iki 27,5%.
„Ne geresnė situacija ir Amerikoje“, rašo Ponomariova. Ji cituoja žurnalo „Business magazine“ duomenis, pagal kuriuos XXI amžiaus pradžioje JAV įvairiose sferose dirba apie 15 milijonų funkcionaliai neraštingų žmonių. 30 milijonų gyventojų (14%) nepajėgia spręsti kasdieninius gyvenimiškus klausimus, reikalaujančius funkcinio raštingumo.
Profesorės nuomone, visa tai, „švietimo reformų pasekmė, kurios pradėtos dar 1970-1980 metais ir nukreiptos į sulyginimą išsivystymo lygio tarp skirtingų gyventojų sluoksnių atstovų, tame skaičiuje tarp migrantų ir vietos gyventojų.“
Elena Ponomariova konstatuoja, kad su švietimo problema tampriai susijusi ir vaikų lytinio švietimo problema. Šis „lytinis švietimas“, faktinė lytinė dezorientacija, vaikams priverstinai brukamas nuo 8-9 metų amžiaus ir orentuotas į homoseksualizmą. Profesorė sako: „Esmė tame, kad Europoje vyksta totali pagal apimtį ir totali pagal poveikio būdą į žmogaus psichiką propaganda lytinių iškrypimų kaip pagrindinės europinės vertybės. Tai net ne „Europos saulėlydis“, išpranašautas Osvaldo Špenglerio, tai veržli degradacija europinio kultūrinio-istorinio tipo. Kas yra Europa šiandien? Tai pamokos Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, kuriose jaunesnių klasių vaikams pasakojama apie kraujomaišos ryšius ir apie homoseksualių santykių „natūralumą“; tai viešnamis sadomazochistams Hamburge, o Hesene – zoofilams, tai legaliai Olandijoje veikianti „Partija už meilę artimam, laisvę ir įvairovę“, kuri propaguoja pedofiliją.“
Mes atsidūrėme ant baltosios rasė žmogaus sunaikinimo slenksčio. Jeigu europiečiai nepabus iš letargo miego ir nenusimes jiems sionistų užkrauto bankų jungo, jų parenkamos ir skiriamos biurokratijos, mūsų tautos, visų europos tautų laukia sunaikinimas.
Istorijoje tai vyko ne kartą. Dooglas Reed savo garsioje knygoje „Siono kontraversijos“ rašė, kad nebuvo tokios imperijos pasaulyje, kurios nebūtų sugriovę žydai [11].
Europai, vėl, kaip ir ХХ
amžiuje, iškilo pasirinkimo problema.
2016 metų rugsėjo 16
dieną Bratislavoje įvyko neformalus ES susitikimas. Pirmą kartą
nuo Europos sąjungos susikūrimo 1992 metais (Maastrichto
susitarimas) – nedalyvaujant Didžiajai Britanijai. ES
pirmininkaujantis Slovakijos premjeras R.Fico pasibaigus susitikimui
pareiškė: „Mes privalome susikoncentruoti į pilną mūsų išorės
sienų apsaugą, mūsų tikslu turi būti radikalus nelegalios
migracijos sumažinimas“. Tokie žodžiai ES valstybių ir
vyriausybių vadovų susitikimuose dar neskambėjo.
Šiandien nėra jokių
abejonių dėl to, kad Europa pergyvena pačią rimčiausią
migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau dauguma
Europos politikų iki šiol negali atskirti pasekmių nuo priežasčių.
Pagrindine gi krizės priežastimi tapo tai, kad Europos
sąjungininkai palaikė seriją perversmų Arabų pasaulyje („arabų
pavasaris“) ir karinių konfliktų provokavimą, staigiai
pakeitusių ir pabloginusių gyvenimo sąlygas dešimtims milijonų
žmonių. Tai ne apsiskaičiavimas, tai būtent politika.
Susimastykite: Irako krizė tęsiasi nuo 2003 metų, Libijos ir
Sirijos – nuo 2011 metų, o milžiniškos masės pabėgėlių ėmė
šturmuoti Europą tiktai 2015 metų vasarą... Pagal ES agentūros
Frontex duomenis, per praėjusius metus į Europos Sąjungą atvyko
1,8 milijonai migrantų. Ir tai tik pradžia.
Vokiečių sociologas,
ekonomistas ir demografas profesorius iš Bremeno universiteto
G.Hainson įsitikinęs, kad iki XXI amžiaus Europa pasikeis
kardinaliai. Štai tik kai kurie skaičiai. Tarp 1990 ir 2002 metų į
Vokietiją atvyko 13 milijonų migrantų, iš kurių dauguma –
nekvalifikuoti darbininkai. Tas pats įvyko ir Prancūzijoje. 2012
metais tiktai į Vokietiją atsikraustė 1,1 milijonai žmonių. 2013
metais – 1,2 milijonai. Nesudėtingi apskaičiavimai parodo, kad į
Europos Sąjungą, kuriosn bendras gyventojų skaičius 507 milijonai
žmonių, per artimiausius 35 metus atsikraustys 250 milijonai
ekonominių migrantų. Gelapo instituto duomenys piešia apokalipsės
paveikslą: iki 2050 metų iš Afrikos ir Artimųjų rytų valstybių
panorės apsigyventi Europoje 950 milijonai žmonių! Ir
tai jau tikrai ne vien “ekonominiai” migrantai.
Amerikiečių
žvalgas ir rašytojas Chalmers Johnson (1931-2010) savo
įžymioje knygoje
“Blowback
“ (“Atatranka”) teigė (2000 metais), kad per artimiausius 50
metų Vakarai sulauks galingos “atatrankos”, bangos migrantų iš
afro-azijinio pasaulio ir teroristinių atakų. Tai taps atsaku į
tai, kad Vakarai prikrėtė Rytuose.
Migrantų antplūdis
apspręstas ne tiktai karinių-politinių konfliktų, bet ir
demografija. Iki šimtmečio vidurio Afrikos gyventojų skaičius,
Hainsono skaičiavimais padvigubės: nuo 1,2 milijardų žmonių iki
2,4 milijardų. Jau iki 2040 metų, demografų prognozėmis, pusę
Žemės gyventojų iki 25 metų amžiaus sudarys afrikiečiai. Prie
viso to reikia pridėti, kad pabėgėliai į Europą neša iš
pagrindų kitą kultūrą, be to ir dabar Europoje egzistuoja ženklus
musulmonų segmentas. Austrijoje, Graikijoje, Šveicarijoje islamą
išpažįsta – beveik 6 %. Prancūzijoje - 7,5 %, stačiatikių
Bulgarijoje – 13,7%. Beveik visi gyventojai dalinai pripažintos
„Kosovo Respublikos“ (95,6%), kas absoliučiais skaičiais
sudaro beveik 2 milijonus žmonių, išpažįsta islamą. Po Kosovo
seka Albanija (56,7 %) ir Bosnija ir Hercogovina (40 %).
Esant tokiam santykiui
Europa vargu ar pajėgi priešintis naujai pasionarijų bangai,
agresyvaus jaunimo iš musulmoniškų šalių.
Europą be to naikina ir
vidiniai pavojai. Tai, kas čia vyksta XXI amžiuje, kitaip kaip
savižudybe pavadinti negalima. Švietimo sfera – labiausiai tai
atspindi, bet ir tai ne vienintelis europiečio degradacijos
pavyzdys. Šiandien švietimas Europoje skirtas gaminti vartotoją su
mozaikine kultūra, kuri apriori priešiška aukštai universitetinei
kultūrai. Tokios kultūros nešėjas - „kiekybės žmogus“,
prifarširuotas žinių, reikalingų atlikti konkrečiai apibrėžtoms
ir kontroliuojamoms operacijoms.
Europos švietimo sistema
geometrine progresija kuria funkcinį neraštingumą. Funkcionaliai
neraštingu žmogumi laikomas žmogus, kuris perskaitęs tekstą
nesupranta ką perskaitė, pavyzdžiui nesupranta paprastos
instrukcijos naudojimo vienos ar kitos prekės arba vaistų
naudojimo. Funkcinis neraštingumas neleidžia žmogui normaliai
gyventi ir dirbti. Ir štai kai kurie statistiniai duomenys:
Olandija. Šalyje
priskaičiuojama 250 tūkstančių neraštingų (1,5 % gyventojų!)
ir 1,3 milijonai funkcionaliai neraštingų (7,9 % gyventojų);
Airija. 25%
suaugusių airių, baigusių vidurinę mokyklą, funkcionaliai
neraštingi. Dar 20% airių gali skaityti ir rašyti tiktai
nesudėtingus tekstus. Viso tai 45% gyventojų;
Didžioji Britanija.
Čia funkcionaliai neraštingas kas penktas suaugęs, o tai 7
milijonai žmonių. Kiekvienais metais britų vidurinės mokyklos
išleidžia 100 tūkstančių funkcionaliai neraštingų paauglių;
Austrija. Europos
komisijos duomenimis 2009 metais Austrijoje buvo funkcionaliai
neraštingi 21,5 % 15-metų paauglių, o 2011 metais šis skaičius
išaugo iki 27,5%.
Ne geresnė situacija ir
Amerikoje. Pagal žurnalo Business magazine duomenis, XXI
amžiaus pradžioje JAV įvairiose sferose dirba apie 15 milijonų
funkcionaliai neraštingų. 30 milijonų žmonių (14% gyventojų)
nepajėgia spręsti kasdieninius gyvenimiškus klausimus,
reikalaujančius funkcinio raštingumo. Tiktai 13 % JAV gyventojų
yra pakankamai raštingi atlikti šias tris užduotis: sulyginti
požiūrio taškus dviejose (pavyzdžiui, laikraščių)
straipsniuose; interpretuoti lentelę su kraujo spaudimo duomenimis,
amžiaus ir fizinio žmogaus aktyvumo; apskaičiuoti ir sulyginti
produktų kainą svorio vienetui.
Paveikslas, be abejo,
baisus. Ir visa tai, švietimo reformų pasekmė, kurios pradėtos
dar 1970-1980 metais ir nukreiptos į sulyginimą išsivystymo lygio
tarp skirtingų gyventojų sluoksnių atstovų, tame skaičiuje tarp
migrantų ir vietos gyventojų. Kokia ateitis laukia šitos
visuomenės ir ką ji gali priešpastatyti agresyviems „naujiems
barbarams“?
Su švietimo problema
tampriai susijusi ir auklėjimo problema. Labiausiai į akis kinta
tai, kad lytinių santykių problemos Europos mokyklose dabar mokama
žemesnėse klasėse (8-9 metų amžiuje), be to su labai dideliu
nukrypimu į homoseksualizmą. Tik vienas pavyzdys.
Vokietijos mieste
Zelzkotten nubaudė stambia bauda kelias rusų kilmės šeimas už
tai, kad tėvai atsisakė leisti savo pradinių klasių mokinius
vaikus į „lytinio švietimo“ pamokas, o šių šeimų tėvus
nuteisė kalėti. Ir tai dar ne viskas. Vokietijos valdžia nutarė
tėvus nubausti dar ypatinga bauda „Busgeld“(paklusnumo pinigai);
bauda turi „pademonstruoti atgailą nubaustojo už blogą poelgį“),
o neužmokėti negalima, nes tai griežtai seka valstybė.
Esmė tame, kad Europoje
vyksta totali pagal apimtį ir totali pagal poveikio būdą į
žmogaus psichiką propaganda lytinių iškrypimų kaip pagrindinės
europinės vertybės. Tai net ne „Europos saulėlydis“,
išpranašautas Osvaldo Špenglerio, tai veržli degradacija
europinio kltūrinio-istorinio tipo.
Kas yra Europa šiandie?
Tai pamokos Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, kuriose
jaunesnių klasių vaikams pasakoja apie kraujomaišos ryšius ir
apie homoseksualių santykių „natūralumą“; tai viešnamis
sadomazochistams Hamburge, o Hesene – zoofilams, tai legaliai
Olandijoje veikianti „Partija už meilę artimam, laisvę ir
įvairovę“, kuri propaguoja pedofiliją.
Ir tie europiečiai,
kurie nesutinka paklusti bendrai degradacijai, bėga iš Europos.
Vyksta išvykimas aukštos kvalifikacijos specialistų, išvykstančių
į sunkiai pasiekamas arabams-afrikiečiams migrantams anglosaksiškas
šalis – Australiją, Kanadą Naująją Zelandiją. Šios šalys
priima iki pusantro milijono išsilavinusių europiečių! Tuo
pačiu metu Vokietijoje dabar du milijonai
darbo vakansijų, kurių nėra kam užpildyti, tuo metu kai 6
milijonai migrantų-išlaikytinių gyvena Vokietijoje socialinių
pašalpų sąskaita!
Pagal
sociolognius imigrantų duomenis, 70 iš 100 20-mečių
prancūzų ir vokiečių išlaiko 30 jų pačių amžiaus imigrantų, o taip pat
jų vaikų. Vokietijoje 35 % visų gimusių vaikų nėra vokiečiai.
Prancūzijoje du iš penkių naujagimių yra gimęs iš arabės arba
afrikietės. Dėl tokios perspektyvos daugelis vokiečių, prancūzų,
olandų, ispanų, graikų emigruoja. Vyksta į Rusiją.
* * *
Kas gali išgelbėti
Europą? Ir bendrai, ar ją galima išgelbėti? Atsakyti į šiuos
klausimus nėra taip paprasta. Paskui Didžiąją Britaniją Europos
sąjungą gali palikti Olandija. Referendumo iniciatoriumi dėl
išėjimo iš Europos sąjungos sudėties ir atsisakymą antirusiškų
sankcijų pasisakė Laisvės partija, trečia politinė jėga šalyje.
Tokios politikos šalininkų gana daug ir kitose Europos valstybėse
– Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Čekijoje,
Kipre. Laisvės partijos lyderis G.Vildersas nesivaržo su
išsireiškimais, kuomet charakterizuoja vieningą Europą: „Europos
sąjunga – tai ekspansionistinis monstras, kuris užsiėmęs
teritorijų užgrobimu, o taip pat vogimu mūsų socialinės
sistemos, identiškumo ir demokratijos“.
Brexit atvėrė Europos
sąjungoje Pandoros skrynią. Kaip savo laiku atplėšimas nuo
Serbijos Kosovo krašto pakeitė požiūrį į valstybių vientisumo
supratimą ir peržiūrėjimą sienų Europoje, taip ir Brexit
pakeitė santykį į viršnacionalinę struktūrą, kuri pagal jos
konstruktorių logiką turėjo tiktai plėstis, bet jokiu būdu ne
mažėti. O dabar ji mažėja... Ir kol olandai ruošiasi
referendumui, Šveicarija 2016 metų vasarą atšaukė savo stojimo į
Europos sąjungą paraišką. Pagal paskelbtus gegužės pabaigoje
kasmetinės sociologinės apklausos rezultatus „Saugumas-2016“,
skaičius šalininkų stojimo į ES sumažėjo Šveicarijoje nuo 21 %
iki 16 %. Neigiamas šveicarų požiūris į Europos Sąjungą
surištas su tuo, kad vidutinis pajamų lygis Šveicarijoje yra 1,3
karto didesnis, negu Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir 1,7 karto
didesnis negu Italijoje.
Skaitoma, kad krizė
atneša ne tiktai naujas problemas, bet ir naujas galimybes.
Teoretiškai tai taip. Praktiškai gi viskas susives į tai, ar
atsiras Europoje jėgos, sugebančios sustabdyti tolesnį šios
civilizacijos griuvimą. Kol kas tokių jėgų horizonte nematyti.
Tokiu pavadinimu šiandien skelbiamas
straipsnis austrų Krone. Švedija su savo liberalia imigracijos
politika, rašoma dienraštyje, nesėkmingai kovoja su augančiu
atvykėlių nusikalstamumu. Ypač vagystėmis, lytiniais
nusikaltimais ir banditizmu. 55 šalies rajonus pareigūnai vadina
„No-go- zonomis“ į kurias jie bijo įeiti. Švedų spauda rašo,
kad policija vis dažniau praranda kontrolę.
Švedija yra viena iš populiariausių
šalių migracijai tarp siekiančių prieglobsčio migrantų. Bet nuo
krizės pradžios šios valstybės vykdančioji valdžia susiduria su
masišku nusikalstamumo augimu. Ypač su prekyba narkotikais,
lytiniais nusikaltimais, vagystėmis, vandalizmu ir banditizmu, kaip
skelbia Švedijos policijos ataskaita.
Šalyje auga pareigūnų užpuolimų
skaičius. Pas policiją ne kartą kaukėti žmonės grobė
automobilius, sakoma pranešime. Šalyje yra 55 „No-go-zonos“,
kuriose pareigūnai bet kada gali būti užpulti. Policijos atstovas
Peter Larsson ketvirtadienį švedų radijo stočiai NRK pareiškė:
„Mažiausiai 80 procentų pareigūnų nori keisti savo profesiją“.
Juos netenkina atlyginimas už kasdieninę riziką jų darbe.
Pareigūnas pasakė, kad nusikaltimų tiek daug, kad jie nesuspėja
visų jų ištirti. „Jau tapo kasdienybe, kad pareigūnai gali būti
apmėtyti akmenimis ir atakuoti“, pasakė jis.
Ypač kritiška padėtis susiklostė
Malme mieste, kur 2016 metų vasario mėnesį čia buvo apšaudyta 70
automobilių. Veikia specialiai organizuota gauja. Pareigūnai yra
beviltiškoje padėtyje: kol kas sulaikyti tik įtariamieji.
Švedija priėmė pernai daugiausiai
prieglobsčio prašytojų tūkstančiui vietos gyventojų.
Pasaulio Banko įtakingas ekonomistas
pasiūlė originalų būdą spręsti migrantų problemą Švedijoje.
Kaip rašo Breitbart, jis pasiūlė šioje valstybėje įkurti
atskirą zoną, kur neveiktų Švedijos įstatymai ir į ją sukelti
visus imigrantus. Tokia zona, jo nuomone, galėtų funkcionuoti kaip
Kinijos Honkongas.
Jis pamiršta, kad į Švediją migravo
ne darbštūs, kultūringi ir išsilavinę kinai, o bemoksliai ir
laukiniai negrai ir arabai, tiesiai iš viduramžių į vieną labiausiai išvystytų valstybių pasaulyje.
Tiesiog stebina, kad Pasaulio banke
dirba tokie idiotai ekonomistai, kurių fantazijos lenkia net Barono
Miunhauzeno pokštus. Dar labiau stebina, kad idiotai valdo Europos
valstybes. Bet greičiau tai yra ne idiotai, o nusikaltėliai, kurie
nori sunaikinti baltąją Europą.
Šią savaitę Didžiojoje Britanijoje
pradėta „Didžiosios Kalė sienos statyba, pranešė Breitbart. Ji
reikalinga tam, kad sulaikyti nuo nelegalių migrantų veržimosi,
kurių daugiau negu dešimt tūkstančių susikaupė greta Kalė
miesto esančioje nelegalioje stovykloje „Kalė Džunglėse“.
Siena užtvers transporto arteriją nuo
vandalų, nelegalų, „džiunglių gyventojų, kurie niokoja
vilkikus ir jų vežamas prekes. Britų vyriausybė šiam projektui
skyrė 2 milijonus svarų sterlingų ir jau pradėjo 4 metrų aukščio
tvoros statybą. Tvora iškils abiejuose kelio pusėse kuris eina per
Šiaurės Prancūzijos uostą Kalė. Bi bi si pranešė, kad statyba
bus baigta iki šių metų pabaigos.
Siena bus pastatyta iš lygaus betono,
kad būtų sunkiau ją perlipti.
Paskutiniuosius
dvidešimt penkis metus stebimas išbalansavimas visos tarptautinių
santykių sistemos, savo paskaitoje pasakoja Maskvos
Tarptautinių santykių instituto profesorė Elena Ponomariova.
17:00 Profesorė cituoja 32 JAV
prezidentą Frankliną Ruzveltą: „Politikoje niekas nevyksta
atsitiktinai, jei kas įvyko, reiškia taip buvo sugalvota.“ Toliau
lektorė atskleidžia visą „Balkanų maršruto“ funkcionavimo
mechanizmą, per kurį 2015 metais į Europą buvo perkelta kelių
milijonų nelegalių migrantų armija. Paskaitos santrauka rusų
kalba skelbiama portale fondsk.ru
