2023-07-15

Blogiau nei Vietname ir Artimuosiuose Rytuose. Edward Lozansky (JAV)



Jungtinių Valstijų karo nusikaltimų sąrašas yra ilgas, tačiau paprastai jie vadinami karo įstatymų pažeidimais, kuriuos padarė Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų nariai.

Tuo pat metu daugelis karų, įskaitant pagrindinius karus po Antrojo pasaulinio karo Vietname ir Artimuosiuose Rytuose, pradedant Iraku, buvo nusikalstamo pobūdžio ir juos vykdė visa JAV vyriausybė, ne tik jos ginkluotosios pajėgos.

Kalbant apie dabartinį JAV proksi karą Ukrainoje, nusikalstamumas pereina į kokybiškai kitą lygmenį, kuris ne tik menkina tariamai demokratinės šalies politiką, bet ir prieštarauja pagrindinei Amerikos dvasiai ir deklaruojamoms vertybėms.

Dar visai neseniai ši "laisvės šalis" buvo vieta, kur didžioji dauguma jos piliečių išdidžiai skelbė išpažįstantys judėjiškas-krikščioniškas vertybes.




Tačiau provokuojant, finansuojant ir pratęsiant karą tarp dviejų krikščioniškų tautų, kurios daugiau nei tris šimtmečius gyveno kartu ir kurias sieja glaudūs istoriniai, religiniai, ekonominiai, kultūriniai ir šeimyniniai ryšiai, niekada nebuvo siekiama apsaugoti ir skatinti demokratiją, o veikiau panaudoti ukrainiečius kaip patrankų mėsą hegemono geopolitiniam pranašumui išlaikyti.

Žinoma, buvo ir papildomų paskatų uždirbti pinigų karinės pramonės kompleksui ir, kaip paaiškėjo, praturtėti prezidento J. Bideno šeimai.

Šie faktai patvirtina, kad dabartinės JAV politikos Ukrainoje atveju esame liudininkai to, kad bent jau moraliniu požiūriu šie nusikaltimai yra dar bjauresni nei Vietname ir Artimuosiuose Rytuose.

Vašingtono įvaizdžiui pasaulinėje arenoje dar labiau kenkia tai, kad visa tai daroma glaudžiai bendradarbiaujant su nominaliai žydų tautybės prezidentu Zelenskiu, kurio režimas naudoja JAV ir NATO ginklus civiliams gyventojams žudyti, namams ir infrastruktūrai naikinti bei teroristiniams išpuoliams vykdyti.

Dar vienas niekingas Zelenskio nusikaltimas - Ukrainos stačiatikių bažnyčios persekiojimas, jos vadovai suimami, bažnyčios niokojamos arba išvis konfiskuojamos, ir, deja, iš oficialaus Vašingtono, žiniasklaidos ar net žydų ir krikščionių organizacijų vis dar negirdime jokios kritikos šiai politikai.

Be to, birželio 29 d. garsiajame Ivy lygos Stanfordo universitete lankėsi delegacija iš Azovo brigados, neonacių formuotės, kuri šiuo metu priklauso Ukrainos nacionalinei gvardijai. Per šią diskusiją ant sienos buvo projektuojami neonacistiniai "Azov" simboliai, o tarp diskusijos dalyvių buvo garsus politologas Francis Fukuyama, kuris pozavo nuotraukai su delegacija.



Prisiminkime, kad po SSRS žlugimo būtent Fukuyama paskelbė apie "istorijos pabaigą" ir naują liberaliosios demokratijos erą, žinoma, su Vakarais priešakyje.

Tačiau buvo vienas kritikas, ir tai buvo žydų laikraštis "Forward", kuris pažymėjo, kad anksčiau Simono Wiesenthalio nacių medžiotojų centras, Kovos su šmeižtu lyga ir net JAV Kongresas kėlė aliarmą dėl "Azovo", tačiau dabar "šis neonacių formuotės pagyrimas sulaukė žydų visuomenės tylos" ir, turėtume pridurti, taip pat krikščionių visuomenės.

Tuo pat metu JAV ir Europos žydų bendruomenės yra susirūpinusios dėl antisemitizmo augimo ir nuolat ragina savo vyriausybes bei visuomenę su juo kovoti, tačiau ar jos neturėtų susirūpinti ir Zelenskio režimo veiksmais, kurie taip pat gali prisidėti prie antisemitizmo augimo?

Bideno administracijoje ir Kongrese dirba tie patys žmonės, kurie kažkokiu būdu sugeba savo tariamas "judėjiškas-krikščioniškas vertybes" suderinti su krikščionių persekiojimu Ukrainoje.


Padarę tiek daug, kad išprovokuotų Rusiją plėsdami NATO į Rytus, ir primygtinai reikalaujantys tęsti šią politiką prijungdami Ukrainą prie šio karinio bloko, tikimybė, kad jie atgailaus ir pakeis kursą, yra beveik lygi nuliui.

Tačiau jei jų kunigai, rabinai ir tikintieji bažnyčiose bei sinagogose, taip pat rinkėjai, atstovaujantys didžiajai daugumai amerikiečių, kurie mano, kad šalis eina klaidinga kryptimi, pradėtų protestuoti, galbūt tai duotų teigiamų rezultatų.

Toks judėjimas jau kyla, ir jame dalyvauja ne tik paprasti piliečiai, bet ir buvę pareigūnai, užėmę aukštas pareigas vyriausybėje, žvalgyboje, kariuomenėje, pirmaujančių universitetų profesoriai ir žurnalistai.

Jei šis judėjimas, vadovaujamas tikrosios "moralinės daugumos" Amerikos piliečių, įgaus pakankamą kritinę masę, kol dar neperžengėme taško, iš kurio nebėra kelio atgal, galbūt pasaulis galės sustoti prie bedugnės ir grįžti prie vertybių, atitinkančių Dešimt Dievo įsakymų, o ne bepročių hegemonijos ir dominavimo pasaulyje siekio.



Straipsnio autoriaus pokalbis su Izraelio žurnalistu Aleksandru Valdmanu:


https://www.youtube.com/watch?v=tNEvqpwLPXA
 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą