Istorinis dokumentas patvirtina: CŽV jau 1960-aisiais norėjo dirbtinai įtakoti oro sąlygas

 

Jau seniai nebe paslaptis, kad kelios šalys vykdo oro sąlygų manipuliavimo programas. Neseniai paviešinti CŽV dokumentai patvirtina, kad dar 1960-aisiais buvo pradėta programa, kuri turėjo būti naudojama kaip ginklas Šaltojo karo metu. Kiek toli šiandien yra pažengę tokie eksperimentai?

Čia nekalbama apie beprotiškas „chemtrail“ fantazijas, kai kiekvienas kondensato pėdsakas danguje paskelbiamas tariamu nuodų išpuoliu prieš žmoniją. CŽV programa susijusi su neginčijamais, dokumentais pagrįstais faktais apie JAV kariuomenės vykdomą geostrateginį oro sąlygų manipuliavimą. Taip pat ir su jų toksinėmis pasekmėmis. Mat JAV užsienio žvalgybos tarnybos ir JAV kariuomenės strategai laikė orą potencialiu ginklu, skirtu nugalėti Tarybų Sąjungą.

Istorinis CŽV dokumentas, kuris buvo išslaptintas dar 2003 m., tačiau vėl atsidūrė dėmesio centre tik dėl naujausių publikacijų – ir dėl 2025 m. vykusio JAV Kongreso posėdžio – aiškiai parodo, kokio masto darbai tuo metu jau buvo vykdomi. To laikmečio mąstyseną galima apibendrinti vienu istoriniu sakiniu. Niekas kitas kaip tuometinis JAV viceprezidentas ir netrukus prezidentu tapęs Lyndon B. Johnson 1962 m. gegužę Pietvakarių Teksaso valstybiniame universitete visiškai nesivaržydamas pareiškė: „Kas kontroliuoja orą, tas kontroliuos pasaulį.“

Iš neseniai vėl išpopuliarėjusių 1965 m. spalio mėn. slaptųjų tarnybų dokumentų matyti, kad Baltieji rūmai buvo labai suinteresuoti, kad oras taptų operatyviai panaudojamas – pirmiausia tam, kad aplenktų sovietus naujose, nematomose ginklavimosi varžybose. Tuometinės JAV valdžios institucijos pranešė, kad iki 1967 m. ketina keturgubai padidinti slaptų oro sąlygų keitimo projektų biudžetą. Johnsonas asmeniškai lydraštyje gyrė slaptas operacijas, kurios neapsiribojo nekenksmingais bandymais. Išsiskiria du istoriškai puikiai dokumentuoti didelio masto projektai, atskleidžiantys šių intervencijų bešališkumą.

Projektas „Stormfury“ ir operacija „Popeye“

Ypač išsiskiria dvi tokios operacijos arba projektai. „Project Stormfury“ metu JAV kariniai lėktuvai skrido tiesiai į uraganų centrą, kad juos „paskiepytų“ sidabro jodidu (Silver Iodide). Šaldymo agentas turėjo sutrikdyti audrų vidinę struktūrą ir jas susilpninti. CŽV memorandumuose šis projektas – ir konkrečiai 1965 m. Floridos pakrantėje įvykdyta uragano manipuliacija – aptariamas išsamiai. Ši audra šiandien ekspertų tarpe laikoma „uraganu Betsy“, kuris netrukus po eksperimentų kaip niokojantis 4 kategorijos uraganas pasiekė Luizianos krantus ir padarė milžiniškus nuostolius. Atsakingieji tiesiog susitaikė su tokių intervencijų rizika ir pasekmių civiliams gyventojams nenuspėjamumu.

https://www.youtube.com/watch?v=k3BYSZQG0R4

Turbūt tamsiausias užfiksuotų oro sąlygų keitimo atvejis įvyko Vietnamo karo metu, pradedant 1967 m. Slapčiu pavadinimu „Project Popeye“ JAV kariuomenė siekė tikslingai manipuliuoti oru, kad dirbtinai pratęstų musonų sezoną. Tikslas buvo nuolatiniais lietumis paversti strategiškai labai svarbų Ho Chi Minho taką nepraeinama purvo dykuma ir sukelti nuošliaužas. Tačiau tikrai bauginantis „Popeye“ aspektas buvo metodas: pranešimų duomenimis, lėktuvai į debesis įpurškė, be kita ko, švino jodidą (Lead Iodide). Tai yra labai toksiškas sunkusis metalas, kurio nėra „saugios“ dozės žmogaus organizmui. Švino apsinuodijimo pasekmės apima neurologinius pažeidimus, inkstų nepakankamumą, ekstremalius pilvo skausmus ir sunkiausius vaikų vystymosi sutrikimus. Dėl taktinio karinio pranašumo buvo išleista tonos toksiškų medžiagų, dėl kurių regiono gyventojai kenčia iki šiol.

https://www.youtube.com/watch?v=9mJqFxArpy0

Tarp faktų ir isterijos: kokį žaidimą šiandien žaidžiame?

Yra didžiulis skirtumas tarp praeityje įrodytais meteorologinių ginklų projektais ir paniką keliančiomis teorijomis apie kondensato juostas. Tačiau čia svarbūs tik faktai. O faktinė padėtis neabejotinai rodo, kad vyriausybės ir karinės pajėgos jau dešimtmečius bando sukelti kritulius ir daryti įtaką audroms. 1965 m. CŽV dokumentai neįrodo, kad dabartinės sausros, audros ar potvyniai yra Pentagono mygtuko paspaudimo rezultatas. Tačiau jie labai aiškiai įrodo absoliučią valią geostrategiškai manipuliuoti oru. Be to, jie aiškiai parodo visišką etinių ir sveikatos sumetimų trūkumą (pavyzdžiui, naudojant sidabro ir švino jodidą bei kas žino, kokias dar chemines medžiagas buvo bandoma naudoti pastaraisiais dešimtmečiais).

Geoinžinerija, debesų sėjimas ir saulės spindulių reguliavimas (Solar Radiation Management) jau seniai tapo oficialiomis mokslinių tyrimų temomis ir yra aktyviai skatinami technologijų milijardierių bei valstybių visame pasaulyje. Nesvarbu, ar tai būtų Dubajus ar Kinija, kur veikia lietaus kūrėjai, ar 2025 m. JAV Kongreso klausymai, kuriuose oficialiai buvo aptariamas oro sąlygų keitimas. Kas dar taps įmanoma naudojant šiuolaikines technologijas? Ir kur tai turėtų nuvesti?

Problema su tokiais geoinžinerijos projektais yra ta, kad neįmanoma įvertinti ilgalaikio poveikio regioniniams oro sąlygų modeliams. Lietus, kuris iš tikrųjų turėjo iškristi kitur, iškrinta kitur. Dėl to taip pat keičiasi vėjo srautai. Jau nekalbant apie tokiems eksperimentams naudojamas chemines medžiagas – kokį poveikį jos daro vietos florai, faunai ir žmonėms?

https://report24.news/historisches-dokument-belegt-cia-wollte-schon-in-den-1960ern-das-wetter-manipulieren/