Prieš artėjant žiemai Šiaurės pusrutulyje susilieja kariniai konfliktai, ekonominiai karai ir karai dėl išteklių.
Eksporto apribojimai, taikomi svarbiausioms medžiagoms ir energetikos produktams, didina ekonominį spaudimą visame pasaulyje, didindami riziką, kad tiekimo sutrikimai ir atsakomosios priemonės išplės esamus konfliktus. Nesant aiškaus kelio į įtampos mažinimą, didžiausią susirūpinimą kelia galimybė, kad konfliktai iš aktyvių karo zonų išplis į kitas teritorijas.
Svarbiausia šios dienos rytą naujiena yra ta, kad Ukraina naktį surengė didelio masto dronų smūgį Rusijai, pataikydama į Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, nepaisydama prezidento Trumpo prašymo Ukrainai nutraukti smūgius prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, nes pasaulinė naftos perdirbimo krizė gilėja.
„Bloomberg“ praneša, kad dronai smogė „Gazprom Neft“ priklausančiai Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug 16 mylių nuo Kremliaus. Šios gamyklos perdirbimo pajėgumas siekia apie 245 000 barelių per dieną, o ji tiekia degalus aplinkiniams didmiesčio rajonams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „X“ parašė: „Buvo smogta vienam iš pagrindinių Rusijos naftos pramonės objektų ir agresoriaus logistikos objektui. Tai – milijardai dolerių, kurie palaiko karo mašiną. Buvo panaudotos tokios sistemos kaip „FP-1“, „RZ-100“, „MICH-2000“, „Palianytsia“, „Vendetta“, „Liutyi“, „Bars“, „Flamingo“, „Sichen“ ir „Pelican“.“
Our long-range responses had a very significant impact in the Moscow region last night. One of Russia’s key oil industry facilities and the aggressor’s logistics facility were hit. These are billions of dollars that sustain the war machine. The systems used included FP-1, RZ-100,… pic.twitter.com/ka5mlDSgb7
— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) September 20, 2026
Praėjusią savaitę dyzelino ateities sandoriai ir perdirbimo maržos pakilo iki rekordinių aukštumų, nes dėl didėjančių tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje ir Rusijoje sumažėjo šio pramoninio kuro, varančio pasaulinę ekonomiką, prieinamumas.
Galimi eksporto apribojimai arba esamų apribojimų pratęsimai dar labiau didina šį spaudimą. Antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Maskva svarsto galimybę pratęsti dyzelino eksporto draudimą, o Senato daugumos lyderis Džonas Tūnas (John Thune) tą pačią dieną žurnalistams sakė, kad yra „pasirengęs svarstyti“ JAV dyzelino eksporto draudimo galimybę.
Padėtis buvo dar sudėtingesnė naftos perdirbimo maržų atžvilgiu. JAV šildymo alyvos „crack“ rodiklis, kuris rodo skirtumą tarp kuro ir žalios naftos kainų, trečiadienį šoktelėjo iki 117 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias lygis „Bloomberg“ duomenyse nuo 2009 metų.
„Bloomberg Intelligence“ vyresnysis žaliavų strategas Maikas Makglonas įspėjo, kad dyzelino kainų šuolis primena panašius benzino kainų svyravimus, įvykusius per 2008 m. energetikos krizę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą