Pradėsiu nuo islamo maro už Europos
ribų, Nigerijoje, iš kurios daugiausia atvyksta nusikaltėlių į
Europą. Čia kalėdų dieną Isis teroristai musulmonai nužudė 11
krikščionių.
Isis grupuotė Boko Haram Nigerijos
šiaurėje terorizuoja krikščionių bendruomenę. Per Kalėdas Amag
kanalu jie išplatino krikščionių žudynių video. Parodyti 11
klupančių vyrų su užrištomis akimis. Teroristas sako: „Mes
atkeršijome už Al Bagdai. Mes juos užmušėme, kad atkeršyti už
mūsų lyderių mirtį, tarp kurių Abu Bakr al-Baghdadi ir Abul
Hasan Al Muhajir, iš Irako ir Sirijos.
Nigerijos kunigas Džozefas Fidelis
pasakė, kad katalikų gyvenimas Nigerijoje darosi vis pavojingesnis,
tačiau Europa ir Vakarai neteikia jiems paramos.
Paryžiaus priemiestyje nepilnametės
prievartautojai šlovino Alachą ir filmavo video
„Štai žvėris, kuris išprievartavo
nepilnametę šaukdamasis Alacho“, - tokiu pavadinimu Il Giornale
vakar paskelbė straipsnį apie žvėrišką išprievartavimą
Paryžiuje.
Išprievartavimas vyko gruodžio 19
dieną pietiniame Paryžiaus priemiestyje. Du šešiolikmečiai
juodaodžiai afrikiečiai prievartavo nepilnametę merginą, o
prievartos aktą filmavo ir įkėlė į Twitter. Jie ne kartą minėjo
Alacho vardą, Koraną, Meką. Praeitą savaitę nusikaltėliai buvo
sulaikyti. Tam pasitarnavo video. Vieno iš prievartautojų nuotrauka
vakar pasirodė italų Il Giornale.
Paryžiaus priemiesčių moterys tapo
čia viešpataujančio islamo aukomis
Il Giornale rašoma, kad Paryžiuje
dominuoja islamistai, politinis islamas ir salafizmas. Moterys tampa
čia priekabiavimų, represijų, išprievartavimų aukomis. Barai ir
kavinės čia tik musulmonams vyrams. Paryžius tampa panašus į
Saudo Arabiją. Čia viešpatauja šariatas ir politinis islamas.
Paryžiaus priemiesčiuose yra 75
mečetės ir apie 68% musulmonų tvirtina, kad religija yra svarbi
jų kasdieninio gyvenimo dalis. Fundamentalizmą ir radikalizma,
kaip ir likusioje Europoje, čia diegia Saudo Arabija ir Turkija. Jos
stato mečetes, ruošia fundamentalistus ir radikalus imamus.
2017 metai prancūzai turėjo paskutinį
šansą išgelbėti savo šalį nuo sunaikinimo, nerinkti buvusio
Rotšildų banko darbuotojo Manuelio Makrono prezidentu, nes sparčiai
auganti afrikiečių jaunimo masė dar nebuvo pasiekusi rinkimų
amžiaus cenzo ribos ir nesudarė stiprių etninių rinkimų blokų.
Šiuo šansu nebuvo pasinaudota.
Prancūzija miršta. Prancūzų
genocido faktas yra slepiamas. Skirtingai nuo JAV, Prancūzijoje nėra
jokių gyventojų surašymų pagal etninę gyventojų priklausomybę,
todėl nėra tiksliai žinoma, koks Prancūzijoje yra imigrantų ir
etninių prancūzų santykis.
2015 metais Prancūzijoje 40 procentų naujagimių buvo jau ne baltosios rasės ir jų skaičius nuolatos
auga. Von Falko Baumgartner pamėgino įvertinti Prancūzijos
gyventojų populiacijos negrizacijos laipsnį pasitelkdamas medicinos
duomenis. Yra žinoma, kad juodaodžiai afrikiečiai serga
pjautuvine anemija (siklemija). Prancūzijoje nuo 2000 metų
vykdomi sisteminiai pjautuvinės anemijos tyrimai ir tai tapo
šaltiniu, leidžiančiu kiekybiškai įvertinti ne baltųjų
gyventojų populiacijos augimą Prancūzijoje.
Siklemija – yra šiandien labiausiai
paplitusi paveldima liga Prancūzijoje. Ji išplito visų pirma dėl
negroidinės rasės žmonių imigracijos. 2000 metais 19 procentų
visų naujagimių turėjo siklemiją, 28,45% (2007), 31,5% (2010),
34,44% (2012), 35,7 % (2013), 37,2 % (2014), 38,85 % (2015).
Absoliučiais skaičiais 20015 metais iš 761.841 naujagimių 295.951
turėjo siklemiją. Medicinos tyrimai parodė ir ligos geografinį
paplitimą. 2015 metai 73,4 procentai visų naujagimių su siklemija
gimė Didžiąjame Paryžiuje. Kas gali paprieštarauti šiam
prancūzų genocido faktui?
Gruodžio 22 dieną pasirodė žinomo
Vokietijos žurnalisto-ekonomisto, laikraščio „Franfuter
Allgemeine Zeitung“ ir jo tipografijos bendrasavininkio, AfD
Desiderius-Erasmus fondo vicepirminiko Klaus Peter Krause
straipsnis „Die geplante Afrikanisierung der EU“ (planinė ES
afrikanizacija). Jame autorius atkreipia dėmesį
į 2019 metų kovo mėnesio 26 dienos Europos
parlamento rezoliuciją dėl „afrikietiškos kilmės žmonių
pagrindinių teisių.“
Kokia šios kompanijos esmė?
Autoriaus
nuomone, tikslingai kuriama sumaišytos rasės visuomenė. „Švenčiate
Kalėdas, jūs dar galite tai daryti. Nors mes žinome tiksliai,
kuomet mes, balti europiečiai, tapsime užguita mažuma, afrikiečiai
migrantai papasakos mums, kas čia vyksta...“ - rašo autorius.
Apie šį ES virsmą informavo tik
alternatyvios MIP
Buvo tylima apie rezoliuciją
2018/2899(RSP), apie ją buvo pranešta tik 2019 metų spalio 26
dieną, tai yra po devynių mėnesių. Ji skirta, sprendžiant iš
pavadinimo, „pagrindinėms teisėms afrikinės kilmės žmonių
Europoje“. Turima omenyje ES, o ne Europą. Tik alternatyvios MIP
suprato, ką slepia ši rezoliucija.
„Afrikanizacija jau buvo numatyta
2008 metais“
Apie ES „afrikanizacijos“ planą
parašė 2008 metais vienintelis „Daily Express“ straipsnyje
"Secret plot to let 50million African workers into EU"(slaptas
suokalbis, kad įsileisti 50 milijonų Afrikos darbininkų į ES).
Ši programa yra intensyviai
įgyvendinama. Kad nedalyvauti šiame susinaikinimo procese, Anglija
bėga iš ES.
„Dabar ES eina toliau. Kuriami
konkretūs planai, kaip sukurti ES aplinką, kuri įtvirtins
afrikiečius Europoje juridiškai, ir žmonių sąmonėje.“ - rašo
Krause.
Šiame baltosios rasės genocido
strateginiame plane nurodomą, kad:
Valstybės narės turi užtikrinti,
kad migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio ieškantys asmenys
galėtų atvykti saugiai ir legaliai.
Afrikiečiai turi būti
sustiprintai demonstruojami televizijos laidose ir kitose masinio
informavimo priemonėse.
Turi būti nustatyta sistema kvotų
etninėms ir rasinėms mažumoms darbinėje veikloje.
Todėl, kad afrikiečiai, neva,
diskriminuojami būsto atžvilgiu, valstybė rūpintis jų būsto
gerove.
Numatoma sukurti darbo grupes
prieš „afrofobiją“ ir finansuoti kairiąsias NVO.
Tie, kas nenori būti
perauklėjamas, turi būti suimti, persekiojami ir baudžiami, kaip
„neapykantos nusikaltėliai.
Policijai ir specialiosioms
tarnyboms draudžiama nurodyti nusikaltėlių rasę, odos spalvą.
Šios rezoliucijos šaknys glūdi JTO
migracijos pakte, dėl kurio ne kartą buvo perspėjama ir kurio,
laimei, nepasirašė Austrija ir kai kurios kitos Centrinės Europos
valstybės. Pagal priimtą rezoliuciją, afrikiečiai turi būti
vežami neribojamai, ir planingai paskirstomi Europoje ir būti
legalizuoti iš nelegalų statuso. Neturi likti skirtumo tarp
nelegalų, pabėgėlių ir prašančiųjų prieglobsčio. Negrams
numatoma skirti preferencijas baltųjų eutochtonų atžvilgiu. Šis
Lietuvos ir kitų ES valstybių konstitucijos pažeidimas vadinamas
„pozityvia diskriminacija“.
Šie nusikalstami ES planai yra surišti
su milžiniškomis materialinėmis sąnaudomis, kurias dengs ES
mokesčių mokėtojai, tačiau atneš milžiniškus pelnus
nusikaltėlių NVO, vykdančių juodąją migraciją (juoda visomis
prasmėmis). Plesis represijos ir draudimai MIP, socialiniuose
tinkluose, viešame gyvenime.
Istorijos faktų iškraipymas
Rezoliucijoje tvirtinama: „O. kadangi, nors Afrikos kilmės
asmenys per visą istoriją labai padėjo kurti Europos visuomenę“.
Klaus Peter Krause rašo: „Tai visiškai neatitinka istorinių
faktų. Bet su kokiu melu europiečiams bandoma primesti
įsipareigojimą Europai neribotai priiminėti žmones iš Afrikos“.
Siūloma afrikiečiams įvažiuoti į ES „saugiai ir legaliai“,
jų atvykimą ir apsigyvenimą ES įvairiausiais būdais. ES – jau
ėmė kasti sau duobę. Laikas tam pasipriešinti. Atkreipiamas
dėmesys į tai, kodėl kažkokiai dirbtinai išskirtai grupei žmonių
sukuriamos specialios teisės, prieštaraujančios konstitucijai,
diskriminuojami visi kiti, kurie padaromi nelygūs prieš įstatymą.
Afrikiečiams konstitucija garantuoja
tas pačias teises, kaip ir visiems kitiems piliečiams (29
straipsnis), todėl šita rezoliuciją yra žalinga, ji pažeidžia
Lietuvos Konstituciją.
Nuo multikultūralizmo į
unikultūralizmą
Klaus Peter Krause pažymi, kad
„palikuonims šiandieninių mulikultūralizmo pasekėjų (Lietuvoje
turime „globalios Lietuvos“ bepročių grupę, A.L.) ateina
skausmingas prabudimas. ES ir multikultūrinės daroma unikultūrine,
Europa apgyvendinama juodais žmonėmis, todėl visi, kas dar
neprarado proto turi sukilti prieš šį neteisėtą ir nedemokratinę
savo Tėvynės afrikanizaciją.“
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento
rezoliucija dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių
Europoje (2018/2899(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į
Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos antrą
ir ketvirtą–septintą preambulės įtraukas, 2 straipsnį, 3
straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį,
– atsižvelgdamas į
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius,
– atsižvelgdamas į
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į
2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB,
įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims
nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),
– atsižvelgdamas į
2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB,
nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje
bendruosius pagrindus(2),
– atsižvelgdamas į
2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą
2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos
formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),
– atsižvelgdamas į
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų
teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas
Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(4),
– atsižvelgdamas į
2017 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių
teisių agentūros (FRA) paskelbtą antrąjį Europos Sąjungos
mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II) ir į FRA
ataskaitą dėl Afrikos kilmės asmenų patiriamos rasinės
diskriminacijos ir rasistinio smurto prieš juos ES(5),
– atsižvelgdamas į savo
2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių
padėties Europos Sąjungoje 2016 m(6),
– atsižvelgdamas į tai,
kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu,
ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,
– atsižvelgdamas į Kovos
su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, dėl
kurio 2016 m. gegužės 31 d. susitarė Komisija ir
svarbiausios IT bendrovės bei kitos platformos ir socialinių tinklų
bendrovės,
– atsižvelgdamas į 2011
m. spalio 3 d. JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto
bendrąją rekomendaciją Nr. 34 dėl Afrikos kilmės asmenų rasinės
diskriminacijos,
– atsižvelgdamas į 2013
m. gruodžio 23 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/237,
kuria 2015–2024 m. paskelbti Tarptautiniu Afrikos kilmės
asmenų dešimtmečiu,
– atsižvelgdamas į
2014 m. lapkričio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos
rezoliuciją 69/16, kurioje pateikiama Afrikos kilmės asmenims
skirta Jungtinių Tautų tarptautinio dešimtmečio programa,
– atsižvelgdamas į
2001 m. Pasaulinės konferencijos prieš rasizmą metu priimtą
Durbano deklaraciją ir Veiksmų programą, kuriose pripažįstama,
kad Afrikos kilmės asmenys susiduria su šimtmečius trunkančiu
rasizmu, diskriminacija ir neteisybe,
– atsižvelgdamas į
Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (angl. ECRI)
bendrąsias politikos rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į 2001
m. rugsėjo 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją
dėl Europos policijos etikos kodekso(7),
– 2017 m. liepos 25 d.
atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. Europos Tarybos vyriausiosios
žmogaus teisių komisarės pareiškimą: „Afrofobija. Europa
turėtų panaikinti šį kolonializmo ir vergų prekybos palikimą“,
– atsižvelgdamas į
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
Protokolą Nr. 12 dėl nediskriminavimo,
– atsižvelgdamas į
klausimą Komisijai dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių
Europoje (O-000022/2019 – B8–0016/2019),
– atsižvelgdamas į Darbo
tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi terminas „Afrikos
kilmės asmenys“ taip pat gali būti vartojamas kalbant apie
afroeuropiečius, Afrikos europiečius, arba juodaodžius
europiečius, Afrikos kilmės Karibų regiono gyventojus, arba
juodaodžius Karibų regiono gyventojus, ir juo apibūdinami Afrikos
kilmės Europoje gimę ar joje gyvenantys asmenys arba Europos
Sąjungos piliečiai;
B. kadangi terminais
„afrofobija“, „afrifobija“ ir „prieš juodaodžius
nukreiptas rasizmas“ apibūdinamas konkrečios formos rasizmas,
įskaitant bet kokius smurto ar diskriminacijos aktus, kurį skatina
istoriniai piktnaudžiavimo atvejai ir neigiami stereotipai ir dėl
kurio Afrikos kilmės asmenys patiria atskirtį ir yra nužmoginami.
kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė pripažino, kad
šis reiškinys susijęs su istorinėmis represinėmis kolonializmo
ir transatlantinės vergų prekybos struktūromis;
C. kadangi Europoje gyvena
apytiksliai 15 mln. Afrikos kilmės asmenų(8), tačiau duomenys
apie lygybę ES valstybėse narėse renkami nei sistemingai, nei šį
procesą grindžiant tapatybės pasirinkimu, o į jį dažnai
neįtraukiami migrantų ar trečiosios kartos ir ankstesnių kartų
migrantų palikuonys;
D. kadangi Europos Sąjungos
pagrindinių teisių agentūra (FRA) yra dokumentais pagrindusi tai,
kad Užsachario Afrikos kilmės mažumos Europoje yra ypač linkusios
patirti rasizmą ir diskriminaciją pavojus visose gyvenimo
srityse(9);
E. kadangi, remiantis
pastaruoju antruoju Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos
tyrimu, kurį atliko Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra
(FRA)(10), per 12 mėnesių iki tyrimo jauni 16–24 metų Afrikos
kilmės respondentai dažniau patyrė neapykantos skatinamą
priekabiavimą (32 proc.) negu vyresni respondentai, o su
priekabiavimu elektroninėje erdvėje dažniausiai susiduria jauni
respondentai, tačiau su amžiumi tokio priekabiavimo atvejų mažėja;
F. kadangi valstybėse
narėse instituciniu lygmeniu vis dar iš esmės nepripažįstami
istoriniai su neteisybe afrikiečių ir Afrikos kilmės asmenų
atžvilgiu susiję įvykiai, įskaitant pavergimą, priverčiamąjį
darbą, rasinį apartheidą, žudynes ir genocidą Europos vykdyto
kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos metu, ir už juos
neprisiimama atsakomybė;
G. kadangi kai kuriose
Europos tradicijose įsigalėjusiais diskriminaciniais stereotipais,
įskaitant juodaodžių kultūros vaizdavimą pramogų tikslais,
įtvirtinami giliai įsišakniję stereotipai apie Afrikos kilmės
asmenis, dėl kurių gali padidėti diskriminacija;
H. kadangi reikėtų
palankai vertinti ir remti svarbų nacionalinių lygybės įstaigų
ir Europos lygybės įstaigų tinklo (angl. Equinet) atliekamą
darbą;
I. kadangi Europos saugumo
ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų
ir žmogaus teisių biuro Metinėje neapykantos nusikaltimų
ataskaitoje(11) nustatyta, kad Afrikos kilmės asmenys dažnai
tampa rasistinio smurto objektais, tačiau daugelyje šalių aukoms,
atsigaunant nuo smurtinių išpuolių, trūksta teisinės pagalbos ir
finansinės paramos;
J. kadangi už teisinės
valstybės principą ir piliečių pagrindines teises pirmiausia yra
atsakingos vyriausybės, taigi ir atsakomybė už smurtą, įskaitant
afrofobijos skatinamą smurtą, stebėseną ir jo prevenciją, taip
pat nusikaltimų vykdytojų traukimą atsakomybėn taip pat tenka
vyriausybėms;
K. kadangi esama tik ribotų
duomenų apie rasinę diskriminaciją švietimo sistemoje; tačiau,
kadangi iš įrodymų matyti, kad Afrikos kilmės vaikai valstybėse
narėse mokyklose gauna žemesnius įvertinimus negu baltaodžiai jų
bendraklasiai ir Afrikos kilmės vaikai gerokai dažniau nebaigia
mokyklos(12);
L. kadangi Afrikos kilmės
suaugusieji ir vaikai laikomi policijos areštinėje, vis labiau
pažeidžiami, nes užregistruojama daug smurto ir mirties atvejų;
atsižvelgdamas į tai, kad vykdoma įprastinė rasinio profiliavimo,
diskriminacinio pobūdžio „sustabdyk ir apieškok“ metodika ir
stebėjimas, egzistuojant piktnaudžiavimu valdžia teisėsaugos
srityje ir vykdant nusikalstamumo prevenciją, kovą su terorizmu
arba imigracijos kontrolę;
M. kadangi esama teisių
gynimo diskriminacijos atveju priemonių, taigi reikalinga patikima
ir konkreti struktūrinio rasizmo, su kuriuo Europoje susiduria
Afrikos kilmės asmenys, mažinimo politika, kuri būtų įgyvendinama
tokiose srityse kaip, be kita ko, užimtumas, švietimas, sveikatos
priežiūra, baudžiamoji justicija ir dalyvavimas politinėje
veikloje, taip pat migracijos ir prieglobsčio politikos ir praktikos
poveikis;
N. kadangi Afrikos kilmės
asmenys Europoje patiria diskriminaciją būsto rinkoje, taip pat
teritorinę segregaciją – turi gyventi vietovėse, kuriose
gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys ir kuriose būstai yra ankšti
ir prastos kokybės;
O. kadangi, nors Afrikos
kilmės asmenys per visą istoriją labai padėjo kurti Europos
visuomenę ir kadangi daug jų susiduria su diskriminacija darbo
rinkoje;
P. kadangi mažesnes pajamas
gaunančių Europos gyventojų sluoksniuose Afrikos kilmės asmenys
sudaro neproporcingai didelę dalį;
Q. kadangi Europos Sąjungoje
Afrikos kilmės asmenims itin menkai atstovaujama Europos,
nacionaliniu ir vietos lygmenimis veikiančiose politinėse ir
teisėkūros institucijose;
R. kadangi tiek
nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu Afrikos kilmės politikai
viešojoje erdvėje vis dar susiduria su gėdingais išpuoliais;
S. kadangi Afrikos kilmės
asmenys susiduria su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija, kurie
dažnai persipina su kitų formų diskriminacija ir priespauda dėl
lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės,
genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar
kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo
aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;
T. kadangi dažnėjantys su
afrofobija susiję išpuoliai Europoje pastaruoju metu buvo
tiesiogiai nukreipiami į trečiųjų šalių piliečius, ypač
pabėgėlius ir migrantus;
1. ragina valstybes nares ir
ES institucijas pripažinti, kad Afrikos kilmės asmenys dažniausiai
susiduria su rasizmu, diskriminacija ir ksenofobija, taip pat su
nevienodomis žmogaus ir pagrindinėmis teisėmis apskritai, t. y.
struktūriniu rasizmu ir tai, kad jie turi teisę į apsaugą nuo šių
skirtumų tiek kaip atskiri asmenys, tiek ir kaip grupės, įskaitant
pozityvias priemones siekiant skatinti ir visapusiškai bei vienodai
naudotis savo teisėmis;
2. mano, kad aktyvus ir
prasmingas Afrikos kilmės asmenų dalyvavimas socialinėje,
ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje veikloje yra labai svarbus
siekiant kovoti su afrofobijos reiškiniu ir užtikrinti jų įtrauktį
Europoje;
3. ragina Komisiją parengti
ES Afrikos kilmės asmenų socialinės įtraukties ir integracijos
nacionalinių strategijų planą;
4. griežtai smerkia bet
kokius fizinius ar žodinius išpuolius prieš Afrikos kilmės
asmenis tiek asmeninėje, tiek viešojoje aplinkoje;
5. ragina ES institucijas ir
valstybes nares oficialiai pripažinti ir minėti Afrikos kilmės
asmenų istorinius įvykius Europoje, įskaitant praeityje įvykdytą
ir dabartinę neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, pavyzdžiui,
vergiją ir transatlantinę vergų prekybą, arba nusikaltimus,
padarytus Europos kolonializmo metu, taip pat didelius Afrikos kilmės
asmenų pasiektus laimėjimus ir teigiamą indėlį, šiuo tikslu
tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygmenimis oficialiai minint
Tarptautinę vergijos ir transatlantinės vergų prekybos aukų
atminimo dieną ir pradedant skelbti Juodaodžių istorijos mėnesius;
6. ragina valstybes nares ir
Europos institucijas oficialiai minėti tarptautinį JT Afrikos
kilmės žmonių dešimtmetį ir imtis veiksmingų priemonių jo
veiklos programai įgyvendinti vadovaujantis pripažinimo, teisingumo
ir vystymosi principais;
7. primena, kad kai kurios
valstybės narės imasi priemonių, siekdamos prasmingai ir
veiksmingai atlyginti žalą už praeityje Afrikos kilmės asmenims
įvykdytą neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, atsižvelgdamos
į ilgalaikį jų poveikį dabartiniais laikais;
8. ragina ES institucijas ir
likusias valstybes nares vadovautis šiuo pavyzdžiu, kuris gali
atimti tam tikrų formų žalos atlyginimą, pavyzdžiui, viešą
atsiprašymą ir pavogtų artefaktų grąžinimą jų kilmės šalims;
9. ragina valstybes nares
išslaptinti savo kolonijinius archyvus;
10. ragina ES institucijas
ir jos valstybes nares stengtis sistemingai kovoti su etnine
diskriminacija ir neapykantos nusikaltimais ir kartu su kitais
pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais parengti veiksmingas,
įrodymais grindžiamas teisinio ir politinio atsako į šiuos
reiškinius priemones; mano, kad, jei būtų renkami duomenys apie
etninę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus, tai turėtų
būti daroma tik siekiant nustatyti ksenofobijos ir diskriminacinių
kalbų bei veiksmų priežastis ir kovoti su šiais reiškiniais,
vadovaujantis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis ir ES duomenų
apsaugos teisės aktais;
11. ragina valstybes nares
rengti nacionalines kovos su rasizmu strategijas, kuriomis būtų
gerinama Afrikos kilmės asmenų padėtis tokiose srityse kaip
švietimas, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, užimtumas,
viešosios tvarkos palaikymas, socialinės paslaugos ir teisingumo
sistema bei dalyvavimas ir atstovavimas politinėje veikloje; ragina
Afrikos kilmės asmenis dalyvauti televizijos programose ir kituose
žiniasklaidos kanaluose, siekiant tinkamai spręsti atstovavimo
Afrikos kilmės asmenims ir sektinų pavyzdžių Afrikos kilmės
vaikams trūkumo problemas;
12. pabrėžia svarbų
pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, atliekamą kovojant
su rasizmu ir diskriminacija, ir ragina Europos, nacionaliniu ir
vietos lygmenimis didinti visuomeninėms organizacijoms skiriamą
finansinę paramą;
13. ragina Komisiją savo
dabartinėse finansavimo programose ir kitu daugiamečiu laikotarpiu
skirti dėmesio Afrikos kilmės asmenims;
14. Ragina Komisiją
atitinkamose savo tarnybose sudaryti specialią darbo grupę, itin
daug dėmesio skiriant afrofobijos klausimams;
15. reikalauja, kad
valstybės narės įgyvendintų ir tinkamai vykdytų Tarybos pamatinį
sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos
formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, visų
pirma diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės
grindžiamus nusikaltimų motyvus laikytų sunkinančiomis
aplinkybėmis, siekiant užtikrinti, kad prieš Afrikos kilmės
asmenis vykdomi neapykantos nusikaltimai būtų užregistruojami ir
ištiriami, o jų vykdytojai – patraukiami atsakomybėn ir
nubaudžiami;
16. ragina valstybes nares
veiksmingai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, be kita ko, ištirti
diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės
grindžiamus nusikaltimų motyvus ir užtikrinti, kad neapykantos
nusikaltimai prieš Afrikos kilmės asmenis būtų registruojami,
tiriami, juos padarę asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir
baudžiami;
17. ragina valstybes nares
visų baudžiamosios teisėsaugos procedūrų metu, taip pat taikant
kovos su terorizmu ir imigracijos kontrolės priemones nebesinaudoti
rasiniu arba etniniu profiliavimu ir oficialiai pripažinti
neteisėtos diskriminacijos ir smurto praktiką bei kovoti su šiais
reiškiniais organizuojant valdžios institucijų mokymą kovos su
rasizmu ir diskriminacija klausimais;
18. ragina valstybes nares
pasmerkti rasistines ir afrofobija grindžiamas tradicijas ir nuo jų
atgrasyti;
19. ragina valstybes nares
savo baudžiamosios justicijos ir švietimo sistemose bei socialinėse
tarnybose stebėti diskriminaciją dėl rasės ir imtis aktyvių
veiksmų, siekiant užtikrinti vienodą teisingumą ir gerinti
teisėsaugos institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio
santykius, užtikrinti vienodas švietimo galimybes ir gerinti
švietimo įstaigų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius ir
užtikrinti vienodas galimybes gauti socialines paslaugas ir gerinti
socialines paslaugas teikiančių institucijų ir mažumų
bendruomenių tarpusavio santykius, visų pirma santykius su
juodaodžių bendruomenėmis ir Afrikos kilmės asmenimis;
20. ragina valstybes nares
užtikrinti, kad Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai turėtų
vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir priežiūrą
be diskriminacijos ir segregacijos, o prireikus užtikrinti tinkamas
paramos mokymuisi priemones; ragina valstybes nares Afrikos kilmės
asmenų istoriją įtraukti į mokymo programas ir pateikti išsamią
kolonializmo ir vergijos apžvalgą, kurioje būtų pripažįstamas
istorinis ir šiuolaikinis neigiamas jų poveikis Afrikos kilmės
asmenims, taip pat užtikrinti, kad mokytojai būtų tinkamai
parengiami šiai užduočiai ir pakankamai pasirengę suvaldyti
įvairovę klasėje;
21. ragina ES institucijas
ir valstybes nares skatinti ir remti Afrikos kilmės asmenims skirtas
užimtumo, verslumo ir ekonominio įgalėjimo sričių iniciatyvas,
kad būtų galima mažinti vidurkį viršijantį Afrikos kilmės
asmenų nedarbo lygį ir diskriminaciją darbo rinkoje su kuria jie
susiduria;
22. ragina valstybes nares
spręsti Afrikos kilmės asmenų diskriminacijos būsto rinkoje
problemą ir imtis konkrečių žingsnių mažinant nelygybę
įsigyjant būstą, o taip pat užtikrinant galimybes įsigyti
tinkamą būstą;
23. ragina Komisiją ir
valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir
esamą praktiką, užtikrinti saugius ir teisėtus migrantų,
pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į ES būdus;
24. ragina Komisiją ir
Europos išorės veiksmų tarnybą veiksmingai užtikrinti, kad
organizacijoms arba grupuotėms, dalyvaujančioms pavergiant
juodaodžius ir Afrikos migrantus, prekiaujant jai, juos kankinant
prievartaujant arba siejamoms su tokia neteisėta veikla, nebūtų
skiriamos jokios ES lėšos ir parama ir su jomis nebūtų
bendradarbiaujama;
25. ragina Europos
institucijas patvirtinti darbo jėgos įvairovės ir įtraukties
strategiją, kuria būtų nustatomas etninių ir rasinių mažumų
dalyvavimo jų darbo rinkoje strateginis planas, kuriuo būtų
papildomos šiuo metu dedamos pastangos;
26. ragina Europos partijas
ir politinius fondus, taip pat visais ES lygmenimis veikiančius
parlamentus remti ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis Afrikos kilmės
asmenys skatinami dalyvauti politinėje veikloje;
27. ragina Komisiją
glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais, pavyzdžiui,
su ESBO, JT, Afrikos Sąjunga ir Europos Taryba, taip pat su kitais
tarptautiniais partneriais, kad su afrofobija būtų kovojama
tarptautiniu lygmeniu;
28. paveda Pirmininkui
perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių
parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei
Asamblėjai.
2015-2019 metų
finansinės ataskaitos parodė, kad Vokietijos Hamburgo miesto
mokesčių mokėtojai pabėgėlių išlaikymui išleido 5,35
milijardus eurų. Šiuos skaičius paskelbė Hamburgo senatas po
grupės piliečių iš partijos „Alternatyva Vokietijai“
užklausimo.
2015 metais buvo išleista
735 milijonai eurų pabėgėlių išlaikymui ir integracijai.
Sekančiais metais išlaidos išaugo iki 1,5 milijardo eurų per
metus. 2017 ir 2018 metais išlaidos siekė po milijardą eurų. Iki
2019 metų birželio mėnesio išlaidos siekė apie 500 milijonus
eurų. Iki šių metų pabaigos miesto senatas planuoja išleisti
pabėgėliams 800 milijonų eurų.
Atsakyme į AfD laišką
senatas pažymėjo, kad tiesioginių ir netiesioginių išlaidų
pabėgėliams ne visada galima tiksliai apskaičiuoti.
Hamburgo AfD
parlamentinės grupės pirmininkas Aleksandras Volfas sukritikavo
milžiniškas miesto išlaidas migrantams, tai jis pavadino
„beprotiška migracijos politikos kaina“. Volfas pažymėjo, kad
„niekas nepaklausė Hamburgo gyventojų, ar jie to nori“, kad
„astronominės sumos“ būtų išleidžiamos migrantams. Jis
pažymėjo, kad penki milijardai per penkis metus tai yra tiek pat,
koks „yra bendras nacionalinis produktas daugelio Afrikos
valstybių“.
Astronomines sumas
migrantams išleidžia ne tik Hamburgas, bet ir kiti Vokietijos
miestai. Vien tik bedarbiai pabėgėliai kiekvieną mėnesį kainuoja
Vokietijai 4 milijardus eurų.
Savo autobiografijoje
„Tiesos paieškoje" garsus Vokietijos ekonomistas profesorius
Hansas-Werneris Sinn rašo, kad migrantų krizė gali kainuoti
Vokietijai vieną trilijoną eurų. Sinnas yra buvęs Angelos Merkel
patarėjas ir daugelį metų vadovavo IFO ekonominių tyrimų
institutui.
Nuo 2015 metų Vokietija
priėmė 1,5 milijono migrantų, kurie, kaip sako Sinnas, nėra
stomatologai, teisininkai ir branduolinės energijos mokslininkai,
tačiau dažniausiai neturi kvalifikacijos ir jokio išsilavinimo.
Tarp jų 59 procentai buvo beraščiai. Profesorius nuomone, šie
žmonės jų gyvenimo metu niekada negrąžins to, ką gavo iš
Vokietijos gerovės valstybės. Kiekvienas „pabėgėlis“
Vokietijai per savo gyvenimą kainuos 450000 eurų, atskaičius jo
indėlį į šalies ekonomiką.
Sinn nuomone, politikai
nepripažįsta ekonominės realybės laidoja Vokietijos ekonomikos
ateitį. Profesorius pabrėžia, kad Vokietija turi atsisakyti
ekonominių imigrantų, o „pabėgėlius“ grąžinti į jų kilmės
šalis. Už tiesos sakymą 2017 metais profesorius buvo pašalintas
iš IFO instituto direktoriaus pareigų, išleistas į pensiją. Po
jo pašalinimo, Vokietijos spaudoje neliko šio instituto
informacijos apie Vokietijos ekonomikos nuostolius „pabėgėlių“
išlaikymui.
Jeigu į namus įsileisi kelis
milijonus bepročių – gyvensi dideliame beprotnamyje. Vokiečiai
vis dar to nesupranta, nors kiekvieną dieną gauna skaudžias
pamokas.
Vokietijoje beliko vos keli portalai,
nemeluojantys apie įvykius, kuriuose įsivėlę Merkel svečiai
„pabėgėliai“. Vienas iš tokių portalų yra Pi-news.
Tai štai, Pi-news pranešė, kad per
Kūčias, Niurnberge metro U2 linijos stotyje 32-metis Irako
pilietis 23:50 val. nustūmė po atvažiuojančiu traukiniu kitą
irakietį (33 metų). Nustumtasis buvo vagono prispaustas.
Ugniagesiai išlaisvino žmogų ir nuvežė į ligoninę. Žudikas
buvo pagautas ir trečiadienį perduotas teisėjui. Policijai pagauti
bėglį padėjo nuotraukos iš stotyje buvusių video kamerų.
Nuotraukos buvo išsiuntinėtos į policininkų smartfonus.
Įtariamąjį pagavo 0:30.
Pi-new rašoma, kad kiekviena tokio
sunkaus ligonio slaugymo diena Vokietijai kainuos po 1.425 €, o per
visą slaugymo laiką - apie 370000 eurų. Kultūrų praturtininimas
kainuoja nepigiai, tik tai nelabai jaudina Vokietijos naikintoją
Angelą Merkel ir jos šutvę.
Lenkų spauda skelbia, kad Švedijos
socialinės tarnybos gavo ne mažiau dešimties skundų dėl Gretos
Thunberg tėvų. Pareiškėjų nuomone, Gretos tėvai naudoja
Aspergerio sindromu sergančią 16-metę merginą „asmeniniais
tikslais“ ir „siekdami asmeninių interesų įgyvendinimo“.
Skundų autoriai,
greičiausiai Stokholmo rajono Kungsholmen gyventojai, kur
registruota Gretos šeima. Jų nuomone, tai merginos tėvas aktorius
Svante Thunberg ir motina – operos dainininkė Malena Ernman priėmė
už Gretą sprendimą nutraukti mokslą. Tai įvyko, kada jų
dukteriai sukako 16 metų, t. y. pasiekus amžių, kuomet galima
atsisakyti Švedijoje privalomojo mokslo.
Be to, perduotuose švedų
tarnyboms pareiškimuose pažymima, kad šeima kartu išleido knygą,
kurios pasirodymas sutapo su taip vadinamu 2018 metų mokinių
klimato streiku.
Švedijos specialiųjų
tarnybų informatoriai mano, kad vieši ligotos merginos pasisakymai
ir nesibaigiančios daug dienų trunkančios kelionės, kaip du
kartus vykusi kelionė su katamaranu per Atlanto vandenyną, gali
„negatyviai veikti Aspergerio sindromą turinčios Gretos
sveikatą,“
Atkreipiamas dėmesys į
bangą negatyvių komentarų, kurie pasirodo tinkluose po informacija
apie švedų paauglės veiklą. Pabrėžiama, kad tėvai privalo nuo
to saugoti dukterį, o jie to nedaro, nepaisant to, kad beveik visada
keliauja kartu su ja.
Dėl skundų prieš Gretos
tėvus buvo paklausta aktyvistės spaudos atstovė Helena Iles. –
Aš nežinau apie kokį tai tyrimą, - atsakė ji.
Gretos Thunberg tėvų
žodžiais, baimė dėl klimato kaitos pas ją atsirado aštuonių
metų amžiuje, kuomet po peržiūros mokykloje mokomojo filmo apie
„didelę plastiko dėmę Ramiajame vandenyne“. Paauglei filmo
peržiūra sukėlė šoką ir ji susirgo depresija, nustojo valgyti
ir vaikščioti į mokyklą. Žinoma, kad susirūpinę tėvai ilgai
ieškojo pagalbos, aplankė dešimtis gydytojų kabinetų.
Padėtis pagerėjo
pradėjus Gretai dalyvauti taip vadinamose mokinių streikuose prieš
klimato kaitą. Televizijos programoje „Skavlan” paauglė
aiškino, kad kovodama prieš klimato kaitą „jaučiasi gerai“
ir... turi mokytojų leidimą.
Kūčių vakarą Saksonijos mieste Aue, šv. Mykolo parapijoje, „pabėgėlis“ iš Sirijos dūrė peiliu bendruomenės nariui ir pabėgo. Apie įvykį šiandien pranešė Bild.
Parapijos kunigas pakvietė skurstančius praleisti vakarą kartu. Kūčių metu įvyko barnis. Migrantas iš Sirijos, 53 metų amžiaus, buvo išvytas iš iškilmių.
Apie 22:20 į kleboniją atėjo septynių arabų grupė. Įvyko naujas konfliktas. Buvo sumuštas 34 metų iranietis. Vienas iš bažnyčios tarnautojų bandė spręsti konfliktą ir jam buvo durta peiliu. Sunkiai sužeistas jis nuvežtas į ligoninę. 34-metų iranietis gavo lengvas traumas.
53-metis siras buvo suimtas savo namuose. Jis prisipažino, kad buvo bažnyčioje. Apie tai pranešė Chemnico policijos atstovas. Apklausiami kiti įvykio liudininkai.
Rinkimuose Anglijoje žydai nusisuko
nuo Džeremio Korbyno (Jeremy Corbyn) ir jis pralaimėjo. Izraelio Šamiro nuomone, Korbinas neatstovavo darbininkų klasės, perėjo
į žydų pusę, o čia, „žydų teritorijoje“, buvo lengvai
nugalėtas žydo ir karšto Izraelio draugo Džonsono.
Nuo pat Didžiosios prancūzų
revoliucijos žydų „santuoka“ su kairiaisiais buvo santuoka
„pagal išskaičiavimą“. Žydai naudojo kairiųjų energiją
iki tol, kol ji baigėsi.
Šamiras siūlo kairiesiems
išstudijuoti Rusijos ir Stalino pamokas. „Jis buvo žydų draugas,
bet ne vergas. Žydai – nuo Telavivo iki Londono ir nuo Maskvos iki
Niujorko jį dievino. Galiausiai neištikima siono duktė jį metė,
bet ji visada taip elgiasi.“ - pažymi Šamiras.
Ar mes turime kairiuosius?
Gal ir
turime, tuomet pastarojo dešimtmečio ryškiausia jų atstovė buvo
Dalia Grybauskaitė. Dešimt metų ji ištikimai tarnavo
žydų kapitalui: atsitempė Independence ir paskandino skolose
Lietuvą.
Dar ji ėmė dalinti Lietuvos pilietybę
žydams. Jokių tikslių duomenų nėra, bet prieš metus tokių
„išimčių“ buvo pridaryta 20000. Jei tokiais tempais bus
dalinamos šios „išimtys“, tai greitai Lietuvos piliečių žydų
bus daugiau, negu čia gyvenančių lietuvių. Jie lems bet kokius
rinkimus.
Tai padaryta ne šiaip sau, tai buvo
padaryta su nusitaikymų į turto reikalavimus, sinchronizuota su JAV
įstatymu 447, su tarptautine žydija. Išvystyta milžiniška
Lietuvos istorijos ir jos didvyrių šmeižto kompanija, siekiant
demoralizuoti lietuvių tautą, ją padaryti „žydšaudžių“
tauta. Takia „holokausto industrijos“ strategija. Demoralizavus
lietuvius ir apšmeižus visam pasauliui, bus lengviau juos
reketuoti, atimti turtą ir padaryti vergais.
Independence ir Grybauskaitės-Kubiliaus
kreditai, su palūkanomis viršijančiomis 9 procentus, perspektyvoje
galutinai paskandins Lietuvos ekonomiką, o valstybės aktyvai
atiteks žydų „maitvanagių“ fondams.
O ką Grybauskaitė mainais gavo iš
žydų? Daugelis manė, kad šitai politinei prostitutei buvo
pažadėta vieta Briuselyje. Bet vietos Briuselyje jai neatsirado. Ji
jau atliko savo vaidmenį.
Šiandieniniai Lietuvos kairieji yra
apgailėtina „kairiųjų“ parodija. Lietuvoje nėra darbininkų
klasės, nėra normalių profsąjungų, o didelė dalis energingų
gyventojų pabėgo dėl čia viešpataujančio skurdo ir beprotiško
išnaudojimo šioje valstybėjė-korporacijoje. Vargu socdemai, šita
plėšri ir besotė stambiojo kapitalo tarnų gauja, begali ką nors
suklaidinti?
Lietuvoje niekas nesikeičia, magnoliją
pakeitė narcizas, o prastas kagalo tarnų kvapas išliko.