2020-01-27

Suomija: pabėgėlių aktyvistei globotinis palestinietis nupjovė galvą




Suomijos Hämeenlinna mieste (pietų Suomijoje) jauna suomė Sanni Ovsaka dėl meilės „pabėgėliams“ neteko galvos, tikrąja prasme. Kaimynai pamatė prie jos buto durų telkšojusią balą kraujo ir iškvietė policiją. Įvykis nuo visuomenės slepiamas, todėl apie jį duomenų nedaug. Policija pažadėjo visuomenę plačiau informuoti šią savaitę. Žmogžudystė įvyko sausio 21 dieną.

Portalo MTV-Suomija duomenimis, jaunai moteriai nusikaltėlis nupjovė galvą, todėl kraujas išbėgo net į laiptinę.





Pranešama, kad žudikas palestinietis Hasan Alqina į Suomiją atvyko 2015 metais. Jis treniravosi kultūrizmu. Suomijos valdžia atmetė jo prieglobsčio prašymą, nes paaiškėjo, kad iki atvykdamas į šią šalį palestinietis dalyvavo HAMAS kovinėje grupuotėje. Ši organizacija kai kuriuose šalyse yra pripažinta teroristine organizacija. Be to, palestinietis Suomijos valdžios buvo apkaltintas kontrabandos vežimu į šalį.

Sanni Osaka buvo „pabėgėlių“ globos aktyvistė, nekentė baltųjų žmonių. Manoma, kad su žudiku ji buvo intymiuose santykiuose, bet norėjo išsiskirti. Pranešama, kad Hasan Alqina nusižudė.

Pi-news rašoma, kad per kelis praėjusius metus Suomijoje įvyko ne vienas panašus įvykis. Apie tai beveik nepranešama.

Nuorodos:






Lenkija nutarė pasidaryti charakirį su Rotšildų Goldman Sachs, kuris gali pribaigti ir Lietuvą




Lenkijos radijas pranešė, kad sausio 23 dieną Davose (Šveicarija) vykusį Pasaulio ekonomikos forumą aplankė Lenkijos prezidentas Andžejus Duda ir šios šalies premjeras Motiejus Moravieckis. Duda informavo, kad Lenkijos kompanija PZU, stambiausia šios šalies draudimo ir finansų kompanija ir vienas stambiausių pasaulio investicinių bankų Goldman Sachs Group įkūrė fondą, kuris investuos į „Trijų jūrų“ regiono ekonomikas.

2016 metais Andžejus Duda paskelbė apie „Trijų jūrų“ (Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų) projekto realizavimą. Akivaizdu, kad ši idėja kilusi iš Juzefo Pilsudskio idėjos apie Lenkiją „nuo jūros iki jūros“.



2018 metais prie „Trijų jūrų“ projekto prisijungė 12 šalių – Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Austrija, Lietuva, Latvija, Estija. Dauguma šių šalių dėjo viltis į dujų transporto struktūrą, kurią planavo įrengti JAV, pagrindinis projekto lobistas.

„Visi tie, kas norės investuoti į pačias didžiausias firmas, dirbančias „Trijų jūrų“ regione, galės per šį fondą vykdyti kapitalinius įdėjimus. Šis pasiūlymas adresuotas investuotojams iš viso pasaulio“, - pabrėžė Andžejus Duda.

Lenkijos radijas nurodė, kad, ekspertų nuomone, Centrinės-Rytų Europos regionas pasiekė tokį aukštą išsivystymo lygį, kad turi tapti patrauklia kryptimi investicijoms iš viso pasaulio. „Trijų jūrų“ fondas dalyvaus finansavime pagrindinių regiono infrastruktūros projektų.

Kokią naudą gali atnešti šis projektas lenkų tautai?


Aš manau, kad Goldman Sachs Group - charakiri Lenkijai. Goldman Sachs yra Rotšildų bankas, o Rotšildai yra JAV FRS steigėjai, „pinigų šeimininkai“, Sorošo šeimininkai, Makrono ir daugelio ES lyderių šeimininkai. Jų kapitalas skaičiuojamas trilijonais dolerių, bet faktiškai yra neribotas, nes jiems priklauso JAV dolerių spausdinimo staklės, jiems priklauso didžiausios pasaulio aukso atsargos.


Kam genderizmo ir LGBT diegėjas Goldman Sachs reikalingi katalikiškai Lenkijai?


Šių metų sausio 24 dieną buvo pranešta, kad Goldman Sachs nuo liepos mėnesio nefinansuos kompanijų, kurių direktorių taryboje nebus bent vieno LGBT atstovo. Perspektyvoje numatoma reikalauti ne tik genderinės, bet ir rasinės įvairovės.


Kam Lenkijai, atsisakančiai gražinti žydų turtą, kurį šie prarado Vokietijos ir Sovietinės agresijos pasekoje, reikalingi šių pretenzijų rėmėjai Rotšildai?

Yra žinoma, kad karo metu Rotšildai ir jų turtas buvo saugiai evakuoti iš Trečiojo reicho. Tačiau kai kas liko...

Sausio 26 dieną pranešta, Rotšildų klano nariai kreipėsi į teismą dėl restitucijos jų turto Vienoje, kurį konfiskavo naciai karo metu. 20-tojo šimtmečio pradžioje Rotšildai rėmė savo tautietį žydą „psichoanalytiką“ Zigmundą Freudą. Jie 1905 metais įsteigė „psichinės sveikatos“ fondą ir jam perdavė kelis pastatus. Šie pastatai karo metu buvo nacionalizuoti. Pagal Austrijos įstatymus ieškinių senatis – 30 metų. Savo pretenzijas Rotšildai vertina 110 milijonų eurų. Vienos valdžia įsitikinusi, kad visos pretenzijos neturi pagrindo. O kaip su Rotšilų įtaka, pinigais, auksu? Ar prieš tai atsilaikys teismai? Procesas prasidės vasario 20 dieną.

O kokias turtines pretenzijas Rotšildai gali pateikti Lenkijai?

Lenkijos valdžia nutarė padaryti savo tėvynei charakirį. Nukentės ir Lietuva.







2020-01-26

Prancūzija: masonų organizuota masinė imigracija tapo įsiveržimu, bet apie tai kalbantys yra teisiami


Prancūzų rašytojas Reno Kamiu (Renaud Camus) nuteistas dviem mėnesiams lygtinai ir jam skirta 3600 eurų bauda už „neapykantos kurstymą etniniu pagrindu“. Kamiu yra masinės migracijos priešininkas, ją vadina „įsiveržimu“.

Polonia Christiana rašoma, kad Kamiu daug metų kritikuoja masinę imigraciją, kuri, jo nuomone gresia Europai. Jis smerkia musulmonų migraciją į Europą. Rašytojas siūlė politikams imigrantus siųsti atgal į jų kilmės šalis.



Savo knygoje „Didysis pakeitimas“ jis pareiškė, kad baltieji katalikai Europos gyventojai yra sistemiškai pakeičiami ateiviais iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Rašytojas viename iš savo tekstų pareiškė, kad Prancūzija ir Europa yra kolonijos. „Negrįžtama kolonizacija tai demografinė kolonizacija“, „Tikėjimas, kad Prancūzijoje gyvena tiktai prancūzai, yra visiška iliuzija. Čia vietiniai ir atėjūnai, kolonizatoriai ir kolonizuotieji, okupantai ir okupuotieji“.


„Imigracija tapo invazija (...) Prancūzija ir Europa šimtą kartų labiau kolonizuotos negu kada nors būtų ką nors kolonizavusios. Negrįžtama kolonizacija tai demografinė kolonizacija gyventojų pakeitimo keliu. Kai kas tvirtina, kad nėra kolonizacijos, nes nėra karinio užkariavimo. Jie klysta. Užkariavimo armija – tai nusikaltėliai, stambūs ir smulkūs, visi tie, kurie trukdo gyventi prancūzams, visaip jiems kenkia (...) jeigu tai tęsis, nebus tolimesnės Prancūzijos istorijos“, - rašė Reno Kamiu.


Prancūzai nepajėgs priešintis afrikiečių ir arabų okupacijai ir bus sunaikinti (video)




Dr.Aleksandras Artamonovas 29 metus gyveno Prancūzijoje čia baigė universitetą, įgijo sociologijos daktaro mokslo laipsnį. Jo nuomone Prancūzijos elitas – masonai, pradedant prezidentu Miteranu, kurie kryptingai naikina prancūzų tautą. Iš prancūzų, bijant pasipriešinimo, atimti visi šaunamieji ginklai, net medžiokliniai, net kaime, o kolonizatoriai vaikšto ginkluoti peiliais. Kasdien čia vyksta pjautynės net Paryžiaus Defanse, respektabiliame rajone, jo metro, kur susidūria atėjūnai su etniniais prancūzais.

Prancūzijos policija nepriima pareiškimų dėl moterų išprievartavimų lifte, o prancūzams išrašomos baudos už prakartėlės įrengimą savo lange, juos galima mušti už kryželio nešiojimą. Tuo tarpu atėjūnas musulmonas gali į daugiabutį atsitempti aviną ir čia jį papjauti. Prancūzijoje griaunamos bažnyčios, nes jos „įžeidžia kitatikių jausmus“. Artamonovo nuomone, Prancūzija ir jos didžioji kultūra pasmerktos išnykti. Jis netiki, kad prancūzai pajėgs sukilti ir pasipriešinti naikintojams. Šios šalies perspektyva, Artamonovo nuomone, – musulmonų kalifatas.






2020-01-25

Sorošas už milijardą dolerių įsteigs kelis „serpentariumus“. Vienu iš jų taps „Europos humanitarinis universitas“ Vilniuje!



Tarptautinis nusikaltėlis ir spekuliantas Džordžas Sorošas Davose pranešė, kad paskirs milijardą dolerių „mokymui jaunimo kovoti su autoritarizmu ir klimato kaita“. Jis pakvietė prie jo iniciatyvos prisidėti ir kitus JAV milijardierius - plėšrūnus, siurbiančius mūsų planetos gyventojų kraują.

Sorošas pagal Forbes versiją tarp turtingiausių JAV žmonių užimą 56 vietą. Jo turtas vertinamas 8,3 milijardais dolerių. Vieną milijardą jis pažadėjo paskirti globaliam universitetų tinklui, kuris užsiims dėstymu ir tyrimais kovos su autoritarizmu ir klimato kaitos srityje. Šias dvi problemas Sorošas savo kalboje Davose pavadino grasinančiomis civilizacijai, pranešė Bloomberg.


Ši iniciatyva pavadinta „The Open Society University Network“. Projekto steigėjai – JAV privatus koledžas Bard College ir 2018 metais iš Budapešto į Austriją išvarytas dėl ardomosios veiklos Centrinės Europos universitetas. Abi šias „mokslo įstaigas“ finansuoja Sorošas. Nurodoma, kad projekto partneriai yra „mokslo įstaigos“ iš JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, o taip pas (dėmesio!!!) esantis Lietuvoje Europos humanitarinis universitetas ir Amerikos universitetas Centrinėje Azijoje Biškeke (Kirgizija).

Sorošas paragino įvesti naują mokestį turtingiausiems amerikiečiams, kad finansuoti jo programas, kurios „skatina tradicinį humanitarinį švietimą“. Jo „švietimo programos misija“ - mokinti jaunimą „ginti atviros visuomenės interesus atgimstančio atoritarizmo sąlygomis“, „spręsti rytdienos globalias problemas, susipažįstant iš vidaus su kitomis visuomenėmis“, o taip pat suteikti prieigą prie aukštojo mokslo socialiai diskriminuojamoms grupėms.

Sorošas savo serpentariumo plėtimą visame pasaulyje pavadino savo gyvenimo „pačiu svarbiausiu ir tvirčiausiu projektu“, „naujos rūšies globaliu švietimo tinklu“, kuri vadinsis Atviros visuomenės universitetų tinklu - The Open Society University Network (OSUN).

Sorošo nuomone, atėjo laikas „Atviros visuomenės“ fondui vystyti savo pastangas ir „kurti naują ir inovatyvų švietimo tinklą, kuris iš tiesų reikalingas pasauliui“. 

Sorošas pasakė, kad svarbu finansuoti institutus, kurie priešinasi augančiam autoritarizmui JAV, Rusijoje ir Kinijoje. Jis pradėjo naują ataką prieš JAV prezidentą Donaldą Trampą ir išvadino jį „sukčiumi ir absoliučiu narcizu“.

„Breitbart“ pažymi, kad „Sorošo fondas panašus į karaliau Erodo labdaros fondą skirtą ginti pirmagimius“. Sorošo negalima nuteisti už „autoritarizmą“ Rusijoje ir Kinijoje, bet jis, tikriausiai, padarė daugiau už bet ką kitą, kad jį išplatinti JAV ir Vakaruose. Būtent todėl Viktoras Orbanas išvarė iš Vengrijos Sorošo Centrinės Europos universitetą, atėmęs iš jo galimybė išdavinėti amerikietiškus diplomus. Orbanas padarė tai ne šiaip su, ir ne todėl, kad jis dešinysis antisemitas, kaip mėgina mums įrodyti kairiosios MIP. Ne, Orbanas tai padarė, todėl kad visiškai teisingai suprato, kad Sorošas – per savo Atviros visuomenės fondus – yra vienas iš pikčiausių laisvės priešų, žodžio laisvės ir tikrų liberalių vertybių šiuolaikiniame pasaulyje.“ - rašoma Breitbart ir pažymima, kad nesvarbu ar tai būtų „masinės migracijos skatinimas ar pumpavimas gąsdinančio pasakojimo apie globalų atšilimą, Sorošas yra chaoso valdovas, kuris klesti ir gauna pelną iš chaoso, kurį jis provokuoja ir slaptai finansuoja.“

„Breitbart“ nurodo, kad Sorošo padaryta žala akademinėje srityje yra pati didžiausia. Debatai ir laisvi tyrimai buvo nuslopinti Sorošo finansuojamų chuliganų, skleidžiančių nepakantumą, grupinius interesus, žaidžiančių politinius identiteto žaidimus.

Manoma, kad nei vienas centas iš šių milijardų dolerių nebus nukreipta į jokį kažko vertą universiteto fakultetą ar kursą. Pinigai bus skirti feikiniams genderiniams, rasiniams ir „klimato kaitos“ tyrimams. Tarp studijų disciplinų nebus nieko, kas atneša realią naudą.

Sorošo serpentariumas Vilniuje





1992 m. įkurtas Europos humanitarinis universitetas (EHU) buvo daugiau nei dešimtmetį Minske veikęs vienintelis privatus universitetas, turėjęs valstybės pripažintą statusą. 2004 m. vasarą dėl Baltarusijos valdžios sudaromų kliūčių EHU buvo priverstas nutraukti savo veiklą Minske. Lietuvos Vyriausybės, Europos Komisijos, įvairių Europos valstybių, Šiaurės Ministrų Tarybos, JAV, taip pat privačių fondų ir kitų rėmėjų dėka  Universitetas atkūrė savo veiklą Vilniuje, kur 2006 m. jam buvo suteiktas  Lietuvos universiteto statusas bei išduotas leidimas švietimo veiklai vykdyti.

Vilniuje veikiantis EHU yra vienintelis baltarusių universitetas, savo studentams, dėstytojams ir personalui suteikiantis akademinę laisvę ir sudarantis sąlygas akademiniame ir kasdieniame gyvenime vartoti baltarusių kalbą. Universitetas organizuoja ir vykdo studijas, teikia aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę plėtrą, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą.

2017–2018 mokslo metais Universitete studijuoja 876 studentai. 2017 m. priimti 294 nauji studentai (91% įstojusiųjų – Baltarusijos piliečiai). 83 % Universiteto absolventų gauna darbą pagal įgytą specialybę, 62 % grįžta dirbti į Baltarusiją. Nuo EHU perkėlimo į Vilnių, Universitetą baigė 2124 absolventai.

2017 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė Universitetui panaudos pagrindais neseniai restauruotą buvusio Augustinų vienuolyno ansamblio pastatą Vilniuje, Savičiaus g. 17, kurio paskirtis pilnai atitinka universitetinei veiklai keliamus reikalavimus.

Lietuva visapusiškai remia EHU nuo pat jo veiklos perkėlimo į Vilnių, skirdama finansinę paramą, išduodama nemokamas vizas studentams ir dėstytojams bei suteikdama patalpas. Įvertindama būsimą EHU studentų vaidmenį Baltarusijos politiniame ir socialiniame gyvenime, Lietuva deramą dėmesį skiria veikloms, kurių tikslas – ugdyti jaunimo lyderystės įgūdžius, įtraukti į kitų projektų, susijusių su Baltarusijos pilietinės visuomenės skatinimu, įgyvendinimą.

Šiuo metu yra 3 pagrindiniai EHU donorai: Europos Komisija, Švedija  ir Lietuva.  2016 m. lapkričio 24 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ir Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūros (SIDA) Susitarimas dėl deleguotojo bendradarbiavimo, susijusio su parama EHU.  Donorų veiklą koordinuoja SIDA.



2017 metais studijų kokybė „Vilnaus humanitariniame universitete“ įvertinta neigiamai


Portalas 15 min. rašė: „Dar vieną universitetą ištiko LEU likimas: Europos humanitarinis universitetas gali netekti leidimo vykdyti studijas“. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorė Nora Skaburskienė priėmė sprendimą Europos humanitarinio universiteto (EHU) veiklą vertinti neigiamai. Pakartotinis neigiamas aukštosios mokyklos veiklos įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.


Nepaisant to, Sorošo serpentariumas veikia ir yra remiamas Lietuvos valstybės, jam padovanotas namas Vilniuje.




Herojiška fašisto Sorošo praeitis (priedas)


Tai Džordžas Sorošas. Atminkite tai, kada sekantį kartą Sorošo finansuojami liberalai pavadins jus rasistu, fašistu arba nacistu.

Džordžo Sorošo tėvas, Tivadaras Soroš: Išėjo savanoriu į austrų-vengrų kariuomenę per 1-ą pasaulinį karą. Pateko į rusų nelaisvę ir buvo nusiųstas į kalinių stovyklą Sibire, pabėgo ir sugrįžo į Budapeštą. 1923 parašė apysaką „Šiulaikinia Robinzonai“ (esper. Modernaj Robinzonoj). Žmona — Erzebet Szucz, du sūnūs — Polas ir Džordžas. 1944—1945 Vengrijos žydų deportacijos laiku aktyviai padėjo daugeliui iš jų slapstytis nuo persekiojimo padirbtų dokumentų pagalba.

O štai Džordžo Sorošo interviu (stenograma), kurį jis davė Stivui Kroftui, CBS programos „60 minučių“ žurnalistui 1998 metais.


Kroftas: Jūs Vengrijos žydas...
Sorošas: Taip.
К: … kuris išvengė Holokausto...
S: Taip.
К: …apsimetęs krikščionimi...
S: Teisingai.
К: Ir jūs matėte savo akimis, kaip daugelį žmonių siuntė į mirties stovyklas.
S: Teisingai. Man buvo 14 metų. Ir aš galiu pasakyti, kad būtent tuo metu susiformavo mano charakteris.
К: Kokia prasme?
S: Reikia apskaičiuoti į priekį. Būtina suprasti ir numatyti įvykius, kada gresia pavojus. Tai buvo kolosali nelaimės grėsmė. Tai yra labai asmeninis nelaimės pojūtis.
К: Kaip aš suprantu, jums pavyko išsigelbėti dėka saviškio, kuris prisiekė, kad jūs jo krikštasūnis.
S: Taip, taip.
К: Jūs išsigelbėjote, ir faktiškai, po to padėjote atiminėti turtą iš žydų.
S: Taip. Tai teisybė. Taip.
К: Mano nuomone, tokia patirtis galėjo peivesti dugelį žmonių iki psichiatrinės ligoninės ilgiems-ilgiems metams. Tai buvo sunku?
S: Ne. Visai ne. Tikriausiai, aš kaip vaikas nesuvokiau, su kuo tai surišta. Jokių problemų tai nesukurė.
К: Jokio kaltės jausmo?
S: Ne.
К: Na pavyzdžiui, „aš žydas, ir aš matau, kaip žmones išveža. Aš galėjau lengvai atsidurti jų vietoje, galėjau būti ten“. Nieko tokio?
S: Na žinoma, aš galėjau buti kitoje pusėje, arba aš galėjau būti vienas iš tų, kurių daiktus konfiskuoja. Bet nebuvo prasmės svarstyti apie tai, ar turiu aš būti ten (jų vietoje), todėl kad tai buvo, na, grubiai kalbant, kaip turguje – jeigu aš nebūčiau ten, aš, žinoma, to nedaryčiau, bet tada tai darytų kas nors kitas, ir bet kokiu atveju daiktus atimtų. Ir tai buvo – nepriklausomai nuo to, buvau aš ten ar ne, aš tiesiog buvau žiūrovu to, kaip atiminėjo daiktus. Taip kad nuo manęs nieko nepriklausė šioje konfiskacijoje. Ir todėl aš neturiu kaltės jausmo.




2020-01-24

Liexit: Lietuvai reikia bėgti iš Merkel ir Thunberg idiotizmu sergančios ES



Buvusi VDR Štazi agentė Merkel (1, 2) Davose pažadėjo mums elektroninį eko-komunizmą „gyvulių ūkyje.“

Pabrėžiu, tai mano nuomonė dėl Lietuvos ateities. Lietuva negali likti ES, kuri pažeidžiant stojimo sutartį nuolatos grobia mūsų valstybės suverenitetą, kuriai vadovauja protiškai neišsivystę arba ligoti švedės Gretos Thunberg lygio politikai: Angela Merkel, jaunystėje tarnavusi komunistiniam režimui, jų žvalgybai Štazi, o dabar griaunanti Vokietiją, tokie kaip Edipo komleksu galimai sergantis masonas Emanuelis Makronas, Rotšildų statytinis, niekinantis prancūzų tautą ir jos kultūrą. Ši bepročių ir nusikaltėlių kompanija, užtvindžiusi ES „pabėgėliais“, vykdanti savo valstybių titulinių nacijų genocidą, privertė iš ES bėgti Didžiąją Britaniją.



Prieš kelias dienas teisės profesoriai Alfonsas Vaišvila ir Vytautas Daujotis pasidalino mintimis dėl Europos Komisijos Lietuvos atžvilgiu vykdomų 27 pažeidimų procedūrų, kurios gali baigtis sankcijomis. Tai gresiančios milijoninės baudos dėl lauko tualetų, ES piliečių teisės laisvai stovi į Lietuvos partijas, nesugriežtintos šaunamųjų ginklų įsigijimo pagal Briuselio nurodymus tvarkos, nepalengvintų prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, pinigų panaudotų branduolinio kuro ilgalaikėms saugykloms, neįteisino dešiniavairių transporto priemonių ir t.t. 

Profesoriaus Alfonso Vaišvilos nuomone, pati ES nesilaiko stojimo į ES sutarties. Taip naikinamos nacionalinės valstybės, kyla masinis valstybių pasipiktinimas, mat lieka neaišku, kokius klausimus dar gali spręsti jos pačios. 

„Net strateginiais klausimais nebėra suverenumo. Pavyzdžiui, pabėgėlių klausimu, kuris ištisoms tautoms gresia tapatybės praradimu.“- pažymi profesorius. Jam abejonių kelia ir ES Teisingumo Teismo kompetencija.


Profesorius Vytautas Daujotis nurodė, kad „ES buvo kuriama kaip ekonominė sąjunga, tačiau dabar jau vyksta Europos federalizavimas. Tiesiai nesakoma, kad jūs jau nebesate valstybės, nes kiltų didžiulis pasipriešinimas, kuris ir taip jau prasidėjo - prisiminkime Lenkiją, Vengriją. Valstybių naikinimas vykdomas po truputį atiminėjant iš jų teisę spręsti vienus ar kitus klausimus.“

Ypač aktualus klausimas, jo nuomone, yra migrantų priėmimo sąlygų primetimas. Profesorius iškėlė lietuvių pakeitimo problemą Lietuvoje, lietuvių išvarymą į užsienį.

„Tautos naikinamos, kuriama „europiečių tauta“. Tai vyksta visais atžvilgiais. Norima žmones paversti judančia darbo jėga, neturinčia šaknų, prisirišimo prie savos valstybės. Tai - pagrindinis nacionalinių korporacijų, valdančių Europą, tikslas, o Briuselio biurokratai tėra tų korporacijų įrankiai.“, - pažymėjo Daujotis.

Mano nuomone, vienintelis kelias Lietuvai ištrūkti iš ES konclagerio – jungtis prie Višegrado grupės šalių – Lenkijos ir Vengrijos, kovojančių už savo šalių suverenitetą.

Pirmas žingsnis link Višegrado šalių grupės, link Lenkijos, žengtas – nevykta aukščiausiu lygiu į Rusijos žydų oligarchų Jeruzalėje organizuotą Holokausto aukų minėjimą. Jis surengtas paraleliai renginiui Osvencime ir buvo skirtas ne tiek Holokausto aukų paminėjimui, kiek šios dienos politiniams tikslams siekti. Tai patvirtino jau renginio atidarymo metu pateikti melagingi faktai.

Pasaulinio Holokausto forumo prezentacijoje parodytas klaidingas žemėlapis ir klaidingai nurodyta Vokietijos agresijos data -1942 metai. Lenkų dienraštis wPolytice pažymi, kad V Pasaulinio Holokausto forumo prezentacijoje buvo teigiama, kad Vokiečių agresija prasidėjo tik 1942 metais, o klaidingame žemėlapyje neteisingai buvo pažymėti kontūrai Lenkijos valstybės, kurią prieš karą 1939 metais pasidalino Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Ši „klaida“ leido organizatoriams meluoti, kad Lenkijoje veikė 7 koncentracijos stovyklos.




Merkel idiotizmas prilygsta idiotizmui Nikitos Chruščiovo, septintame dešimtmetyje skelbusio, kad po 20 metų TSRS gyvens komunizme.


Davose vykstančiame pasaulio Ekonomikos forume, kuris tapo ne ekonomikos o eko-sodomo forumu, sausio 23 dieną pasakytoje kalboje (1, 2) Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino kovą su klimato kaita išgyvenimo klausimu. Ji teigė, kad Europos kontinentas iki 2050 metų turi tapti „klimatui neutraliu“. Ji įspėjo dėl visuomenės konfliktų ir pakvietė pozityviai vertinti „jaunimo nekantrumą“.

Merkel nurodė, kad Paryžiaus klimato konferencijos tikslų siekis gali tapti Europos kontinento išgyvenimo klausimu ir pažymėjo, kad valstybių prisiimti įsipareigojimai – apriboti vidutinės temperatūros augimą planetoje 1,5 laipsniais, kaip buvo ikiindustrinėje epochoje. Iki 2050 metų kontinentas privalo tapti „klimatui neutraliu“ - neišleisti daugiau į atmosferą šiltnamio dujų, o neišvengiamus išmetimus kompensuoti kitomis priemonėmis. Tam reikalingi „istorinio masto pokyčiai“. Ši transformacija reiškia, kad europiečiams teks per artimiausius 30 metų atsisakyti gyvenimo stiliaus ir to ekonominio aktyvumo būdo, prie kurio jie įprato industrinės epochos metu. Merkel priminė, kad Vokietija išeis iš atominės energetikos ir iki iki 2038 metų uždarys visas atomines elektrines.


Steven Mnuchin patarė Gretai Thunberga„studijuoti ekonomiką“, o ką daryti su išprotėjusia nuo globalizmo Merkel?


JAV finansų ministras Steven Mnuchin sausio 23 dieną Davoso forume patarė Gretai Thunberg „studijuoti ekonomiką“ prieš konsultuojant visuomenę „sudėtingais“ klausimais. Jo nuomone, Greta turėtų lankyti kolegiją ir studijuoti ekonomiką, prieš pasakojant kitiems, kaip valdyti planetos resursus.

Šią ministro reakciją iššaukė Thunberg reikalavimas JAV atsisakyti iškastinio kuro, nutraukti investicijas į šią pramonę.

Į žurnalisto klausimą ar Gretos Thunberg kvietimas nutraukti iškastinių energijos šaltinių naudojimą negresia JAV ekonomikos augimui, JAV ministras atsakė: „Ji vyriausias ekonomistas ar kas ji tokia? Aš sutrikęs“.


„Alternatyva Vokietijai“ garbės pirmininkas Aleksandras Gauland sukritikavo ES elitą




Sausio 23 dieną „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) garbės pirmininkas Aleksandras Gauland partijos portale parašė, kad yra nenormalu, kuomet Davose reikalavimus kelia „nepilnametė švedė“. „Kas žmogui, neturinčiam jokių pareigų ir demokratiškai suteikto mandato, suteikė teisę kalbėti parlamentams, JTO, Pasaulio ekonomikos forume?“ Tai, jo nuomone, rodo visišką „neraštingumą tariamų elitų“.

Gauland nuomone, „vokiečių ekonomikos lyderiai yra oportunistai“ ir pasiduoda „dabartiniam ideologiniam mainstrimui, kokia katastrofiška nebūtų ši ideologija.“

„Tai ideologija, kuri insrumentalizuoja neprotingus vaikus kaip priemonę siekti jų autoritarinių tikslų“, - konstatuoja Gauland.

Vienintelis kelias Lietuvai ir mūsų tautai išlikti yra Liexit, ir jokiu būdu negalima nuolaidžiauti „holokausto industrijos“ reketininkams.

Nuorodos:

https://lebionka.blogspot.com/2018/02/angela-merkel-kaip-stazi-gyvates_22.html
https://lebionka.blogspot.com/2019/04/makrono-pazadas-atstatyti-dar-grazesne.html



2020-01-23

Holokausto aritmetika pagal V.Putiną ir pagal R.D.P.de Menasą




Šiandien Jeruzalėje prasidėjo Rusijos oligarcho V.V.Kantor organizuotas Tarptautinis Holokausto atminties forumas, kuriame apdairiai atsisakė dalyvauti Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Vienas iš pagrindinių forumo svečių buvo Kantoro globėjas Vladimiras Putinas, padedantis žydų oligarchams plėšti Rusiją ir rusų tautą.

„Mes liūdime dėl visų nacizmo aukų, tarp jų - šešių milijonų žydų, nukankintų getuose ir koncentracijos stovyklose, žvėriškai užmuštų baudžiamųjų operacijų metu. Iš jų 40 procentų – tai piliečiai buvusios Sovietų Sąjungos, todėl Holokaustas buvo ir lieka mums gilia žaizda, tragedija, kurią mes visada atsiminsime. (…) Nepamiršime ir to, kad nusikaltimas turėjo ir bendrininkus, parankinius. Savo žiaurumu jie dažnai pranokdavo savo šeimininkus. Mirties fabrikus, koncentracijos stovyklas aptarnaudavo ne tiktai nacistai, be ir jų parankiniai Europos valstybėse. Sovietų Sąjungos okupuotose teritorijose, kur veikė šitie banditai, buvo nužudyta daugiausiai žydų. Taip, Ukrainoje žuvo 1,4 milijonai žydų. Lietuvoje sunaikinta 220 tūkstančiai žmonių. Tai-atkreipiu į tai jūsų dėmesį, brangūs draugai, - tai 95 procentai ikikarinių šios šalies žydų gyventojų. Latvijoje – 77 tūkstančiai. Holokaustą pergyveno tik keli šimtai Latvijos žydų.“

Suprantama, Vladimiras Putinas nenurodė, kiek Sovietinė imperija per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį sunaikino lietuvių, kiek latvių, kurie tapo mažuma Latvijoje. Aš neskaičiuosiu, ar tikslūs Vladimiro Putino pateikiami aukų skaičiai. Aš pateiksiu nuomonę iškilių žydų, ką jie mano apie Holokausto „aritmetiką“.

O dabar R.D.P.de Menaso nuomonė ir skaičiai


 Holokaustas: R.D.P. de Menaso atviras laiškas Stivenui Spilbergui


„…Praėjus 55 metams dažniausiai girdima – Holokausto problema, kurią ypatingai eskaluoja žydų ortodoksai. Neįmanoma įsivaizduoti, kad kokia nors valstybė, nukentėjusi Pirmojo pasaulinio karo metais, kažkokiais 75-aisiais metais reikalautų kompensacijų, kontribucijų ir kitokių „užtarnautų“ gėrybių. Ir prieš papasakojant, kaip tai tapo įmanoma mūsų dienomis, aš norėčiau supažindinti jus su atviru laišku žymaus žydų istoriko ir teisių gynėjo Rožero Dommergo Polakko de Menaso (Roger Dommergue Polacco de Menasce), adresuotu amerikiečių režisieriui Stivenui Spilbergui, irgi, tarp kitko, žydui (Eduardas Hodos. Kn. „Žydų sindromas -1“. Laiškas autoriaus cituojamas pagal “Final Conflict”, Nr. 884, 1999 gegužės 30 d. www.hodos-video.com).

Atviras laiškas Stivenui Spilbergui


Brangus Misteri Spilbergai!
Kaip norėčiau, kad Jūs būtumėte sąžiningas tiek, kiek esate talentingas!
Kalbėdamas per prancūzų televiziją, Jūs pažadėjote išplėtoti Holokausto propagandą Vokietijos mokyklose. Jūsų nuomone, liudininkų parodymai gali įtikinti bet kurį klausytoją, kad dujų kamerose iš tikrųjų žuvo šeši milijonai žydų. Kaip žydas, štai jau 20 metų užsiimantis istorinėmis Holokausto problemomis, aš jaučiu, kad privalau atkreipti Jūsų dėmesį į eilę faktų.
Faktai – užsispyręs dalykas. Ir kadangi jiems prieštarauti neįmanoma, mūsų gentainiai ėmėsi šlykštaus metodo: jie privertė priimti stalinistiškai-orveliškus įstatymus, kurie paprasčiausiai uždraudžia minėti bet kokius faktus apie „šešis milijonus aukų dujų kamerose“. Tokiu būdu, Holokaustas pavirto į dogmą, kurią visi turi vertinti kaip tiesos apreiškimą. Tuos gi, kas nenori tylėti ir melstis šiam mitui, laukia bauda, įkalinimas, o kai kada – ir viena, ir kita. Profesorius Forissonas, paskyręs šios temos tyrinėjimui 20 metų, buvo persekiojamas ir prarado praktiškai viską.
Tokie įstatymai gali pasirodyti juokingais, bet atiduokite visų šalių policiją ir teisingumą į misterio Levi rankas – ir Jums nesinorės juoktis. Mes gyvename ХХ amžiuje. Šie įstatymai tarnauja, tarytum, absoliučiu patvirtinimu klastotės, jie užkerta kelią matematinei ir techninei Holokausto prieštaravimų analizei.
Bet, sere, Jūs nerasite NEI VIENO šešių milijonų žydų sunaikinimo liudininko. Jūs nerasite NEI VIENO liudininko to, kad greta krematoriumų būtų dujų kameros, naikinusios po tūkstantį, o gal ir po du tūkstančius žmonių iškarto.
Atkreipkite dėmesį į priedą prie mano laiško pavadintą „Holokaustas Šerloko Holmso akimis“, kuriame sudėta kvintesencija dvidešimties metų šios temos tyrinėjimo.
Aš imuosi pagrįsti kaip matematiškai, taip ir techniškai, kad sunaikinimas šešių milijonų žydų dujų kamerose – visiška beprasmybė.
Kas liečia murmėjimą ir seiles, leidžiamas dėl Holokausto šiandien, praėjus pusei amžiaus po karo – jos negali sukelti nieko kito, kaip pasišlykštėjimo jausmą. Tai – gėda ir nešlovė ant mūsų galvų. Nei viena tauta žmonijos istorijoje neraudojo taip garsiai apie savo praradimus, kokios jos realiai bebūtų, praėjus pusei šimto metų. Jeigu dujų kamerose iš tikrųjų žūtų šeši milijonai žydų, kelti neįsivaizduojamą triukšmą dėl to ir tęsti pasipelnymą senai praėjusių dienų būtų mažiausiai nepadoru. Bet kyla ir kitas klausimas: o kuo buvo Veimaro respublikos lupikautojai? Apie jų tautybę jūs žinote geriau negu aš.
Vienok visiems mums gerai žinoma, kad nuolatos minimas žuvusiųjų skaičius – tai kolosalus padidinimas. Na ir dujų kamerų „Ciklono-B“ pagrindu tiesiog neįmanoma sukurti techniškai (tai matyti kad ir iš Degešo teismo 1949 metais medžiagos).
Iš tikrųjų, vokiečių koncentracijos stovyklose nuo šiltinės ir bado mirė 150-200 tūkstančių žydų. Daugelis žuvo kovodami prieš Vokietiją, kuriai mes, žydai, paskelbėme karą 1933 metais! (Hitleris buvo alergiškas aukso ir dolerio hegemonijai, o karinės gamybos vystymas davė darbo šešiems milijonams bedarbių).
Jūs girdėjote apie vieną iš to periodo knygų, kurią parašė mūsų gentainis Kaufmanas? Ji vadinosi „Vokietija turi išnykti“. Mes žinome 80 milijonų gojų, sunaikintų TSRS, kurios politinis režimas buvo sukurtas vos ne išimtinai žydų, pradedant Marksu ir Varburgais ir baigiant Kaganovičiu, Frenkeliu, Jagoda ir jų valios vykdytojais. Mes žinome, kad po 1945 metų amerikiečiai ir rusai žudė ir prievartavo vokiečius visoje Europoje, nuo Lietuvos iki Albanijos. Mes žinome, kad jau po karo pusantro milijono vokiečių karo belaisvių mirė nuo bado (knyga šia tema, parašyta prieš kelis metus, iki šios dienos mažai kam žinoma).
Visą tą blogį, kurį mes atnešėme žmonijai, neatpirks nei Jūsų puikūs filmai, nei Jegudi Menuchino virtuoziškumas , nei neutroninė S.T.Koeno bomba. Aš parašiau knygą įžymių žydų straipsnių pagrindu, kurių turinys daug kartesnis mums, negu antisemitiniai gojų kūriniai. Štai tokios tragiškos išvados prieina, pavyzdžiui, Simono Veilo: “Žydai, saujelė kažkada nukentėjusių žmonių, tapo priežastimi visos žmonijos kančių“. Prisiminė ir žodžiai Džordžo Stainerio: „Bėgyje penkių tūkstančių metų mes per daug dažnai kvietėme mirtį sau ir kitiems“.
Mes žinome, kad per praėjusį karą buvo sugriauti visi vokiečių miestai kuriuose gyveno daugiau negu 100000 žmonių. Bet šitas tikrasis holokaustas, kurio ugnyje sudegė daugybė moterų ir vaikų, apsuptas tylos siena.
Jeigu susimastyti apie tą Holokausto propagandą, kurią Jūs ruošiatės užversti ant vokiečių galvų, tai tampa aišku: Jūs pasirenkate trumpiausią kelią į judofobijos sprogimą, kokios dar nežinojo istorija. Atsargumas ir nuosaikumas – štai kokie turėtų būti mūsų elgesio bruožai. Visa kita mums – savižudybė. Nei „mondializmas“, nei orveliški dėsniai „nusikaltimo mintyse“ nepajėgs užkirsti kelio antisemitizmui. Mus išgelbės tiktai mūsų pačių elgesys. Jūsų gi ketinimai, kaip graudulingos raudos ir pinigų pumpavimas, tiktai provokuoja judofobiją. Ji greitai išeis už leistinų (jeigu tik antisemitizmas gali būti „laistinu“) ribų. Aš puikiai suprantu, kad mūsų aistra biržos spekuliacijoms jau senai ėmė dirginti kitas tautas, lygiai kaip ir naujagimių apipjaustymas 8-tą dieną po gimimo. Bet mes turime, kraštutiniu atveju, stengtis išvengti grubių klaidų, panašių į tą, ką jūs ruošiatės įvykdyti Vokietijoje. Jų pasekmės gali būti siaubingos.
Aš – aistringas Jūsų filmų gerbėjas (išskyrus „Šindlerio sąrašą“: paklauskite savo žmonos ir istorikų – jie patvirtins, kad visas šitas kino filmas pagrįstas istorine klaida). Tikiuosi, kad Jūs susimastysite ties visu tuo kas čia pasakyta ir galėsite išvengti kvailysčių, būdingų daugumai mūsų gentainių.

Jeigu Jums kils klausimai, aš visada pasiruošęs į juos atsakyti.
Nuoširdžiai Jūsų,
Rodžeris Dommerg Polakko de Menas.
Priedas
Holokaustas Šerloko Holmso akimis
1. Ar yra istorijoje nors viena nacija, kurią nepradžiugintų žinia, nors ir po pusės amžiaus po karo, kad jos nuostoliai yra žymiai mažesni, negu manyta? Ar tas, kuris padarė panašų atradimą, nevertas apdovanojimų ir pagerbimo? Nejaugi jam galima skirti kolosalias baudas, kėsintis į jo gyvybę? O juk profesorius Forissonas patyrė visą tai. Ar tokia reakcija į atradimus nėra sunkus psichopatijos atvejis?
2. Ar vaikštantys skeletai, kuriuos rodo filmuose, panašiuose į Alano Resne „Naktis ir rūkas“, gali turėti ką bendro su dujų kameromis? Ar tai ne rezultatas bado koncentracijos stovyklose? Ir ar nebuvo sukeltas šis badas sisteminiu bombardavimu vokiečių miestų, „visuotiniu sudeginimu“ šimtų tūkstančių moterų ir vaikų, apie kuriuos šiandien niekas net neprisimena?
3. Kur buvo laikomi 4 milijonai žydų (jeigu daryti prielaidą, kad 2 milijonai žuvo mūšių laukuose)? Patikimai žinoma, kad viena koncentracijos stovykla netalpino daugiau negu 60 tūkstančių žmonių, dujų kameros „Ciklono-B“ pagrindu buvo tiktai Aušvice (kokių nors įrodymų to, kad masiniam žmonių naikinimui buvo naudojamos kitos dujos, tiesiog nėra).
4. Ko verti liudijimai, gauti kankinant, kada žmogus gali „prisipažinti“ ką nori? O juk būtent taip buvo gauti nevykę komendanto Hesso tvirtinimai, taip plačiai cituojami šiandien. O štai dar vienas faktas. Šimtas liudininkų tvirtina masinį žmonių žudymą Dachau dujų kamerose, nors oficialiai įrodyta, kad stovykloje dujų kamerų nebuvo!
5. Kremacijai vieno lavono būtina 130 kg anglių, o vokiečiams, kaip priimta skaityti, tekdavo sudeginti apie 1.300 lavonų kasdien. Išliko šimtai Aušvico aero fotonuotraukų, padarytų iš amerikiečių lėktuvų menamo Holokausto metu (1943 – 1944 metais). Kodėl nei vienas iš jų neužregistravo gigantiškų anglies kalnų? Kodėl juose nematyti nei vieno juodo dūmų kamuolio?
6. Kuo paaiškinti, kad radijas, kinematografas, spauda, televizija nesiliauja kasdien tvirtinti mums apie mitinį šešių milijonų žydų sunaikinimą dujų kamerose, palydėdami tokias laidas begaliniais skundais ir stenėjimais? Kodėl žydų lobbi ir šiandien, praėjus pusei šimto metų po karo, nepalieka ramybėje gilių senelių, kurie kažkada bandė išgelbėti Vokietiją nuo Versalio sutarties beteisiškumo, nuo Veimaro respublikos miazmų, nuo vokiečių jaunimo degradacijos, nuo masinio nedarbo? O juk sugrąžinimas šešių milijonų vokiečių prie darbo davė duonos dvidešimt vienam su puse milijono jų išlaikytinių.
7. Kuo paaiškinti, kad Amerikos žydų dienraštis (“American Jewish Yearbook”, Nr. 43, psl. 666) nurodo, kad 1941 metais okupuotoje Europoje gyveno viso 3,3 milijonai žydų?
8. Ar galima patikėti, kad dujų kameros galėjo būti kaimynystėje su krematoriumais, jeigu „Ciklonas B“, kaip žinoma kiekvienam chemikui, yra labai sprogstamas?
9. Kuo paaiškinti, kad bet kuris istorikas, bandantis parodyti visą nevykusį mitą apie Holokaustą, yra teismo keliu persekiojamas? Pradedant nuo 1980 metų, pasigirsta reikalavimai mokslinio dialogo, apie teismo ekspertizę, matematinius ir techninius aspektus šios problemos. Jų rezultatai atvertų visą tiesą ir priverstų visiems laikams nutilti gandų platintojus, kaip tai įvyko su Chatynės tragedija, pertvarkininko Gorbačiovo dėka.
10. Ar galima pasitikėti, kad šio „Ciklono B“ pagalba buvo sunaikinama tūkstantis žmonių per vieną kartą? Patikimai žinoma, kad amerikiečių dujų kameros, skirtos numarinti vieną, maksimum – du, nusikaltėlius, neįtikėtinai sudėtingos. Be to 1949 metais Degešo, gaminusiu „Cikloną-B“, teismo proceso metu buvo padaryta išvada, kad masinis naikinimas žmonių tokiu būdu visiškai neįmanomas ir net neįsivaizduojamas.
11. Kuo paaiškinti, kad Lechteris, tuo metu atsakingas už dujų kamerų eksploataciją JAV, tvirtai pareiškė, kad Aušvice masinis žmonių nuodijimas dujomis nebuvo vykdomas? Kuo paaiškinti, kad Lechterio pareiškimas toliau buvo patvirtintas lenkų ir austrų dokumentuose? Kodėl iki šiol uždarytas tyrimams Rudolfo pranešimas, kuriame yra detali visų gautų rezultatų analizė? Kodėl tie, kas bandė paskelbti Rudolfo pranešimą, buvo taip griežtai nubausti? Kodėl yra uždrausti net pokalbiai apie patikimumą ir tikslumą šio pranešimo duomenų?

12. Kuo paaiškinti, kad pirmą kartą mokslo pasaulio istorijoje buvo atšauktas daktaro laipsnis, gautas pono Rokeso už „Geršteino pranešimas“ tyrimus? Ir kodėl pats šis pranešimas net nebuvo nagrinėjimas Niurnbergo procese? O juk žinomas istorikas, ministras-specialistas Alenas Deko, pasisakydamas procese, kalbėjo, kad „neįmanoma pilnu mastu įvertinti Geršteino pranešimą, nesusipažinus iš anksto su puikiu M.Rokeso darbu“. Savo knygoje „Absoliutus karas“ (“La guerre absolue”, 1988) jis rašė: Aš sužavėtas pono Rokeso meistriškumu ir nepriekaištingumu jo daktaro disertacijos skirtos Geršeino pranešimui“.
13. Kuo paaiškinti pareiškimą Raimono Arono ir Fransua Fiurė konferencijoje Sarbonos universitete (kur, tarp kitko, nebuvo nei vieno nacionalisto) apie tai, kad jiems nepavyko rasti nei užuominos apie raštiškus ir žodinius potvarkius apie žydų naikinimą?
14. Kodėl visaip nutylimi planai apie vokiečių nacijos sunaikinimą per visų vyrų sterilizaciją? O juk apie tai, rašė ir žydas Kaufmanas savo knygoje „Vokietija turi išnykti“. Ar tai tokia smulkmena, apie kurią ir kalbėti neverta?
15. Dujos „Ciklonas-B“ plačiai buvo naudojamas Vokietijos sveikatos apsaugos sistemoje pradedant 1920 metais. Tai ar verta tvirtinti, neva koncentracijos stovyklose jam atrado kitą pritaikymą, išeinantį už rėmų kovos su utėlėmis ir šiltinės prevencija? Kaip paaiškinti, kad didelės atsargos „Ciklonas-B“ buvo surastos net tose stovyklose, kur, kaip oficialiai pripažinta, niekada nebuvo naikinami žmonės dujų kamerose?
16. Kodėl tiek daug triukšmo dėl „žuvimo dujų kamerose šešių milijonų žydų“, bet nieko negirdėti apie 80 milijonus gojų, sunaikintų TSRS grynai žydų politinio režimo? Tada buvo budeliais Kaganovičius, Jagoda, Frenkelis, Firinas, Urickis, Rappoportas ir pusšimtis kitų žydų.
17. Kodėl Zundelio teisme, vykusiame Kanadoje, jis buvo kaltinamas Holokausto „poetiniu skatinimu“? Kodėl žydų istorinio teisingumo mylėtojai, apsijuokę su tokiais pareiškimais, vėliau atsisakė atvykti pagal teismo šaukimą?
18. Kas privertė priimti Fabiuso-Gesso įstatymą? Vienas iš jo autorių – žmogus maišyto kraujo, o kitas priklausė komunistų partijai, ant kurios sąžinės 200 milijonų žmonių gyvybių.
19. Ar visa kas pasakyta nėra falsifikato įrodymu? Iki to, kaip užimti Prancūzijos teisingumo ministro postą M.Tubonas tvirtino, kad staliniškas-orveliškas principas „baudimas už įsitikinimus“ (tai skaitoma nusikaltimu Didžiojo Brolio bendrijoje, aprašyta knygoje “1984”) tiktai trukdo pasiekti tiesą. Įstatymai paremti tokiu principu ne tiktai antikonstituciniai ir antidemokratiniai; jie pažeidžia fundamentalias žmogaus teises. Mums reikalingi faktai ir įrodymai, nepriklausomai nuo to, ar gina jie hipotezę ar jai prieštarauja. Profesorius Forissonas tiesiog maldavo apie platų kolosalaus kiekio prieštaravimų nagrinėjimą, bet tokios galimybės jam nedavė. To prašė ir Labb Pjer, kuriam pradžioje tarytum pažadėjo organizuoti tokią diskusiją, bet beveik tuojau pat atsakė. Kada panašų svarstymą vis dėlto pavyko surengti Lugano televizijoje, šalininkai peržiūrėjimo Holokausto teorijos pasiekė tokią įtikinamą sėkmę, kad laidą teko kartoti. Pervertinti šį įvykį tiesiog neįmanoma, juk masinės informavimo priemonės retai kada ryžtasi pajudinti nors pirštu, negavę tam sankcijų iš žydų lobbi.
20. Kodėl, kada mokslininkas bando nurodyti į matematinius ar techninius hipotezės neatitikimus, jį tuojau pat nutraukia? Eilinį kartą mes tampame liudininkais religinės istorinės dogmos primetimo. Tas, kas atsisako jai melstis, tuojau gauna smūgį šiuolaikinės inkvizicijos, nors bažnyčia šiandien atskirta nuo valstybės.
21. Kaip paaiškinti pranešimą, paskelbtą „Ekspress“, žinomame prancūzų laikraštyje, 1995 metų sausį, kad dujų kameros, dešimtmečius demonstruotos Aušvico lankytojams, buvo pastatytos jau po karo? Išeina, viskas, ką apie jas kalba, – grynas melas?
22. Tikru Holokaustu, nusinešusiu 60 milijonų žmonių gyvybes, tapo karas, kurį 1933 metais pradėjo žydai prieš Hitlerį. Hitleris davė duonos šešiems milijonams bedarbių, jis atstūmė dolerio ir žydiško totalitarizmo diktatūrą, išniekinančio ne tiktai atskirą žmogų, bet ir visą planetą, prisidengiant netikra „demokratijos“ iškaba. Liko tiktai du dalyviai: Totalitari judopatija, nukreipta pažeminti žmoniją ir planetą, ir nacionalizmas gojams, dar nepažeistiems kapitalo-marksistiniu žydų poveikiu.
Netgi Žanas Fransua Kan išsako savo knygoje „Marianna“ kraštutinį susidirginimą prieš Pasaulinio žydų kongreso biurokratus, inicijavusius procesą dėl žydų nuosavybės grąžinimo, kuris įvyko 3 kovo 1998 metais Vašingtone. „Jie suvedė visą Holokaustą į finansinius santykius, – rašo jis.
– Pasirodo, tipine auka nacistiniu barbarų, architipu paties baisiausio visų laikų genocido buvo ne darbininkas iš Krokuvos, ne meistras iš Lodzės, ne valdininkas iš Kijevo, ne parduotuvės savininkas iš Riu de Rozje, ne bevardis namudininkas iš Rygos. Pagrindinių varguoliu čia pasireiškia milijardierius-kosmopolitas, kolekcionuojantis Rembrandtą ir Rubensą, miegantis ant aukso krūvos, valdantis daugybę pelningų draudimo akcijų, siunčiantis savo vaikus mokytis į JAV, kad jie galėtų padaryti puikią karjerą. Ką gi, šiam galingam lobbi Amerikos oligarchų nei kiek ne gėda pervesti visą Holokaustą į grynai verslo vagą“.

Jeigu šiuos žodžius parašytų ne Ž.F.Kanas, o Forissonas, mes būtume liudininkais dar vieno teismo proceso! Aš tuo nei kiek neabejoju.
R.Dommerg Polakko de Menas, žydas, kuriam nepriimtina totalitarinės judopatijos idėja.
Vertė Algimantas Lebionka