Buvau šokiruotos Rūtos
Janutienės video pasakojimo „Skvernelis sės?/Vėjas... už 2 180
000 000 eurų/dovana estui Fiodorui/su Saulium galima susitarti“
svetainėje „YouTube“:
https://youtu.be/hiYqCm6BGx0
Kokiu gi reikia būti
niekšu, kad į siaurą Lietuvos jūros šelfo ruoželį, kurio
gelmėse glūdi naftos ištekliai, ruoželį, kuris maitina šimtus
žvejų, teikia džiaugsmą tūkstančiams poilsiautojų, šelfą,
dėl kurio vyksta ginčai su Latvija, įsileisti ofšorines rusų-žydų
kompanijas, Lietuvos gyventojų sąskaita krauti jiems milijardus?
Štai toks niekšas yra premjeras-kelių
policininkas. Tokio vagies dar nebuvo. Bet čia noriu pakalbėti ne
apie šitą rašalo nevertą degeneratą. Noriu kai ką papasakoti
apie „estą“ Fiodorą Abramovičių Bermaną.
Estų žurnalistas
Oliveris Kund 2018 metų birželio 21 dieną portale Postimees
paskelbė straipsnį „Slapti Bermanų sandoriai Panamoje“.
Nuotraukoje: Fiodoras,
Igoris ir Markas Bermanai priėmime Estijos prezidentūroje
respublikos metinių priėmime.
Oliveris Kund rašo:
Uoliau už kitus Estijos
gyventojus, naudojančius mokesčių rojaus galimybes, tapo
stambiausi Baltijos laivų remonto gamyklos (BLRG, Klaipėdoje)
savininkai Bermanų šeima. Firmas, turinčias fiktyvius direktorius,
jie turi Maltoje, o prieš kurį laiką turėjo ir Panamoje, tai
paaiškėjo iš naujos porcijos nutekintų dokumentų, rašo
Postimees.
Ankstesniais metais
Bermanai valdė savo nuosavybę gamybiniame koncerne BLRG per estišką
firmą Ferriol. 2016 metų rugpjūtį Ferriol kartu su Bermano
akcijomis perėjo užregistruotai Maltoje firmai SOLV International
Ltd.
Maltos firma – tai
tarptautinė įmonė, konsultuojanti mokesčių klausimais, kuriais
užsiima du seni Bermanų patikėtiniai: Maltos mokesčių advokatas
Kristian Ellul ir buhalteris Karl Schranz. Jie – finansiniai
rykliai, kurie konsultuoja įtakingus užsieniečius.
Ellulį ir Švarcą
charakterizuoja, pavyzdžiui, tai, kad jie vykdė sandorius slovakų
verslininko Маrian Kockneri vardu, po kurio vasarį įvykusio
demaskavimo dėl pinigų plovimo buvo nužudytas slovakų žurnalistas
Jan Kučiak.
Suprantama, kad Bermanų
meilė Maltai nėra sąlygota Viduržemio jūros klimato, reikalas
galimybėje optimizuoti mokesčius. Paskirstant išlaidas ir išmokant
dividendus, kurie Maltoje keturis kartus mažesni, negu Estijoje.
Jeigu tėvynėje tektų atiduoti 20 procentų pajamų mokesčio, tai
Maltoje mokestis, gerai jį tvarkant, yra viso penki procentai.
Taip kad nėra ko
stebėtis, kad stambiausias BLRG šeimininkas, pradėjęs dirbti
1970-siais inžinieriumi Fiodoras Bermanas naudoja Maltos firmą
Ferriol Investment Limited. Jo broliui Igoriui Bermanui priklauso
Maltoje firma IB Holding Limited, o sūnui Markui Bermanui - Marim
Trading Limited. Visos trys firmos sukurtos tą pačią dieną –
2015 metų balandžio 9.
Greičiausiai, be Panamos
dokumentų Estijos visuomenė niekada nesužinotų apie Bermanų
Maltos firmas. Vardus stambių BLRG savininkų šiaip sau šiose
firmose nerasi, jomis už Bermanus vadovauja mokesčių konsultantai
Ellul ir Schranz. O dabar tapo žinoma, kad Malta – ne vienintelė
šalis, kur juda Bermanų pinigai.
Gijos tęsiasi per
Atlantą
Postimees dispozicijoje
esantys nauji Mossack Fonseca dokumentai byloja, kad Bermanai dirbo
mokestiniame rojuje – Panamoje.
Pavyzdžiui, duomenų
bazėje yra Marko Bermano 2016 metais pasirašyti pareiškimai ir
pasų kopijos, kuriose jie nurodė save naudos gavėju firmoje iš
britų Virginijos salų Exmoor Finance Corporation ir Panamos įmonių
Poynton Investment Corp. Jeigu pirmoji iš jų praėjusiais metais,
neturėdama didesnės komercinės veiklos, išnyko, tai per antrąją
iki jos likvidavimo spėjo pereiti šimtai tūkstančių eurų,
akcijų pajų ir net auksas. Istorija tampa dar įdomesnė, jeigu
pažiūrėti į sandorius.
Pavyzdžiui, 2015 metų
gruodžio 9 d. Poynton planavo duoti ilgalaikį penkių milijonų
kreditą Marko Bermano Maltos firmai Marim Trading Limited. Sutartį
pasirašė, bet po metų papildymu nutraukė.
Pakeitimas persiuntė
reikalavimą Poynton prieš Marim – dabar jau 3,34 milijonų eurų
sumai – gyvenančiam Šveicarijoje skalūnų verslininkui Raivo
Tammui. Kredito grąžinimo terminą nurodė 12 metų, o procentinė
norma buvo vienas procentas.
Таmm gavo ir antrą
Poynton mokestinį reikalavimą. Prieš kurį laiką Poynton pardavė
Marim už 200 000 eurų savo dalį
amerikiečių biržos fonde ir 120 uncijų, tai yra 3,3 kilogramus
aukso. Pinigus Marim turi sumokėti per penkis metus nuo turto
perdavimo momento. Ir šį mokestinį reikalavimą dabar gavo
Tamm, tai yra formaliai Bermanas Tamui liko skolingas.
Ausys realių dalyvių
sandorio niekur nekyšo – iš vienos pusės Atlantikos sutartį dėl
kredito pasirašė paskirtas Mossack Fonseca Poyntono fiktyvus
direktorius, o iš kitos – buhalteris Marim Karlas Schranz.
Trečiadienį Markas
Bermanas pasakė Postimees, kad iš tiesų Poynton nebuvo jo firma,
kaip galima išskaityti iš dokumentų Mossack Fonseca: „Aš
nebuvau realiu gavėju Poynton pelno. Realiu Poynon pelno gavėju
buvo Raivo Tamm, kuris yra mano senas draugas ir verslo-partneris“.
Tokiu būdu, jis
tvirtino, kad nepervedė savo turto iš vienos įmonės į kitą, o
paėmė kreditą ir nupirko finansinius dokumentus: „Mano firma
norėjo nupirkti pas Tammo firmą šį turtą. Buvo kalbama apie
įprastą sandorį“, - komentavo Bermanas pirkimą aukso ir akcijų.
Susirišti su Šveicarijoje gyvenančiu Tammu Postimees vakar
nepavyko.
Fiktyvūs direktoriai
kilstelėjo skrybėles
Jei tikėti dokumentais,
iki tol sklandi Bermano ir Tammo veikla Panamoje ėmė silpti 2017
metų gegužę. Iš firmos vidinio susirašinėjimo aiškėja, kad
tapę atidesniais po pirmos porcijos Panamos dokumentų darbuotojai
Mossack Fonseca ėmė veržti varžtus, kad nepažeisti įstatymų.
Po to kai jie patikrino
foninę informaciją, jiems į akis krito su įstatymu susipykęs JAV
rezidentas Markas D.Bermanas, ir jie ėmė prašyti Marko Bermano
patvirtinimo, kad tai ne jis. Iš eilės elektroninių laiškų
nelieka abejonių, kad praeitą rudenį Mossack Fonseca skaitė
Bermaną realiu gavėju pelno firmoje Poynton.
Po atsirašinėjimo,
užsitęsusio kelis mėnesius, Bermanas atsakė, kad jis nėra JAV
rezidentas. „Kalbama apie bendrapavardį. Aš neturiu jokių
reikalų JAV. Paskutinį kartą aš te studijavau 1998 metai“, -
parašė praėjusių metų vasaros pradžioje Bermanas, tuo metu
buvęs atostogose.
Tuo pat metu Poynton
sandoriai tapo vis labiau supainioti. 2017 metų liepą Poynton per
Mossack Fonseca pabandė sudaryti sutartį su nariu valdybos
dukterinės įmonės BLRG Dekoil Sergeju Melnikovu. O būtent, neva
pas Melnikova atsirado 602220 eurų reikalavimas prieš Kipro firmą
Klimentav Investments Limited, kuri yra dalininke Dekoil iš Kipro.
Tačiau kadangi Paynton, manoma, buvo lygiai toks pats reikalavimas
pačiam Melnikovui, susitarė, kad Poynton išpirks šį reikalavimą
pas Melnikovą.
Iš tiesų sandoris, gali
būti, neįvyko, nes Mossack Fonseca ėmė detaliai tirti, kokiu
pagrindu daromi tokie mainai. Praeitų metų spalio pabaigoje pas
firmą buvo daugybė klausimų, ir ji išsiuntė pranešimą, kad
atsisako būti Poynton agentu.
Spalio 30 d. keturi
fiktyvūs Poynton direktoriai Panamoje iš Mossack Fonseca darbuotojų
parašė pareiškimus apie atsisakymą nuo pareigų. Dalis dokumentų
savininkų įsakymu nusiuntė mokesčių advokatui Talino advokatų
biuro ATTELA Marekui Chermui.
Bet kodėl pas Mossack
Fonseca buvo Bermano pareiškimas, kuriame jis vadina save naudos
gavėju Poynton firmoje? „Gali būti, tai buvo surišta su tuo,
kad aš padėjau realiam Poynton naudos gavėjui Raivo Tammui kai
kuriuose surištais su Poynton projektais, o todėl ir man reikėjo
pristatyti kokius-tai dokumentus“, - pasakė Bermanas.
Marko Bermano
komentarai: Malta atrodė geriau
Ankstesni stambūs
sąvininkai BLRG (Fedoras, Igoris ir Markas Bermanai) iš pagrindų
apgalvojo, koks tolimoje perspektyvoje galėtų būti struktūra
optimalios mažoritarinės nuosavybės BLRG, kuri atsižvelgtų ir į
verslo struktūrą, ir į interesus akcininkų. Čia atsižvelgė į
būtinybę nesmulkinti teises ir interesus BLRG akcininkų ilgą
laikotarpį ir ateityje užtikrinti nuolatinį priėmimą sprendimų
akcininkų lygyje ir ilgalaikių BLRG interesų plotmėje. Iš
pagrindų analizavo kelis variantus, tarp jų su firmomis,
užregistruotomis Estijoje, Olandijoje ir Maltoje.
Siekiant tikslo
juridiškai-reguliacinės aplinkos, patirties valdymo panašių
struktūrų ir išlaidų optimalia tapo struktūra, paremta
įregistruotomis Maltoje firmomis. Maltos firmos ir buvo sukurtos
būtent šių tikslų pasiekimui. Nuosavybės struktūrinimas per
Olandiją ir Maltą paprastai išplitęs Europoje.
Malta yra valstybė ES
narė ir nėra ofšoriniu regionu. ES gyventojai turi keturias
laisves, viena iš kurių – steigimo laisvė. Tokiu būdu,
kiekvienas ES gyventojas be jokių apribojimų gali steigti bet
kurioje ES valstybėje savo firmą. Visi nurodyti firmos akcininkai
oficialiai matomi Maltos Komerciniame registre. Tai yra pajai nėra
slepiami (Markas Bermanas).
Įstatymas taps
griežtesnis
Tokiu būdu, kai stambūs
BLRG akcininkai Bermanai nuslėpė savo dalyvavimą laivyboje Maltoje
ir Kipre, ateityje nuslėpti jau nepavyks. Spalio mėnesį Estijos
parlamentas priėmė įstatymą dėl pasipriešinimo plaunant pinigus
ir terorizmo, kurio pats garsiausiai nuskambėjęs pakeitimas liečia
prievolę atskleisti realius firmos naudos gavėjus.
Pradedant rugsėjo 1 d.
visos registruoto Estijoje firmos turi atskleisti Komerciniame
registre duomenis apie savo realius naudos gavėjus. Bermanų
pavyzdžiu tai reiškia, kad Fiodoro Bermano firmai ol Ferriol OÜ
nepakaks nurodyti kaip pajininką SOLV International, o teks
atskleisti ir realius pelno gavėjus Maltos įmonėje.
Realiu naudos gavėju
komercinėje įmonėje skaitomi žmonės, kuriems tiesiogiai ar
netiesiogiai priklauso įmonė. Rankose tiesioginio savininko yra
daugiau negu 25 pajų ir nuosavybės teisė. Netiesioginiu savininku
yra žmogus, kontroliuojantis firmą, kuriai priklauso virš 25
procentų pajų arba kitos įmonės nuosavybės teisė.