Norvegija: „pabėgėlių“
integracija žlugo.
Lietuvos naikintojus, „pabėgėlių“
vežėjus, yra apėmusi idėja fiks, kad šituos „nekviestus
svetelius“ reikia kuo skubiau įdarbinti, taip, neva, jie
„greičiau integruosis“, nors kodėl jie turėtų integruotis, o
ne grįžti pas save į namus, kaip numato Ženevos pabėgėlių
konvencija?
Tokia kvaila idėja dėl „pabėgėlių“
įdarbinimo ne nauja. Ją puoselėjo jau daug anksčiai už mūsiškius
„integrastus“ Norvegijos naikintojai.
Kaip rašo Pi-news, „jie stengėsi
„pabėgėlius“ kaip galima greičiau įtaisyti dirbti, šią
politiką paskelbė kaip mantrą. Tai turėjo būti geriausia
integracija. Tai padaryti buvo nepaprasta, vietoj aukštos
kvalifikacijos ir tiek pat motyvuotų „specialistų“, kurie
Vokietijos ekonomikai turėjo užtikrinti laimingą ateitį, į
Vokietiją ir į Europą atėjo neraštingi, neišsilavinę ir
nemotyvuoti žmonės. Integracijos per darbą – tai kvaila tezė,
kurią paneigė Norvegijoje atlikti tyrimai“.
Oslo universiteto „Ragnar Frisch
Centre for Economic Research“ pažymėjo, kad „šių „pabėgėlių“
integracija į darbo rinką po penkių - dešimties metų įgyja
priešingą kryptį. Užimtumas vietinių gyventojų ir imigrantų
išsiskiria. Migrantai pradeda gyventi vien iš socialinių išmokų.“
Pi-news rašo, kad apie šio fenomeno
priežastis „politkorektiški norvegai sąmoningai nutyli“.
Mano nuomone, šio fenomeno priežastis
labai paprastas: tai ne pabėgėliai, o socialiniai parazitai,
kuriuos globalistai veža ne gelbėdami juos nuo karo, bet tam, kad
sunaikinti Europos tautas. Šie pPabėgėliai“ vyksta į Europą
parazituoti europiečius, o ne dirbti. Apie tai kalba daugybė faktų,
kuriuos esu išdėstęs anksčiau.
„Mus stebina šie rezultatai. Iš
tikrųjų mes laukėme, kad žirklės tarp užimtumo vietinių
Norvegijos gyventojų ir migrantų bėgant metams bus vis mažesnės,
bet viskas atvirkščiai“, - pasakė Knutas Røed, vienas iš Oslo
universiteto tyrinėtojų.
Norvegijos integracijos ministras Per
Sandberg pažymėjo: „Net jei migrantams mes siūlome vis daugiau
darbo vietų, mes negalime priversti juos įsijungti į darbo rinką.
Tai priklauso nuo noro integruotis, būti kažkuo Norvegijoje“.
Likraštis „Verdens Gang“ apie šį
tyrimą „su siaubu“ parašė: „blogos naujienos visuotinės
gerovės Norvegijos valstybei“.
Jau praeitais metais Norvegijos
policijos saugumo tarnyba (PST) perspėjo: „Musulmonų migrantai
nepasiduoda integracijai ir tai gali sukelti ženklias problemas“.
Mari Benedicte Bjørnland, PST dirrektorė, pasakė interviu
televizijai, kad didelis skaičius asmenų, prašančių
prieglobsčio, gali sukelti gana rimtas pasekmes Norvegijai. „Tai,
suprantama, vėl politkorektiškas eufemizmas nušviečiant
katastrofišką padėtį Vakarų Europoje“, - rašoma Pi-news.
Prof.V.Radžvilas siūlo gelbėtis
kartu su Višegrado šalimis.
Dienraštyje Respublika skelbiamos
prof. Vytauto Radžvilo mintys apie Lietuvos ateities problemą.
Mokslininkas mano, kad „Lietuvai yra
priimtina vienintelė alternatyvi galimybė - ją siūlo Vidurio
Europos šalys. Tai nėra scenarijus ta prasme, kad negali būti nė
kalbos apie skirtingų greičių Europos Sąjungą ar žaibišką
voliuntaristinį vadinamosios federacijos įkūrimą.“ Jo nuomone,
„Vidurio Europos šalių siūlomas variantas kviečia ieškoti
visiškai naujo ES performatavimo idėjinio taško. Kitaip tariant,
turi būti atsisakyta antikrikščioniškos, tautas ir valstybes
siekiančios asimiliuoti liberalmarksistinės ideologijos. Šis
kelias ne iš karto virstų apčiuopiamu projektu, tačiau jis galėtų
greitai pasiūlyti gana praktiškų politinių sprendimų. Atsisakius
minėtų ideologinių nuostatų, būtų laiko galvoti apie galimą
politinės sąjungos modelį ir vykdyti politiką, leidžiančią
spręsti tai, ką vadinčiau gyvybiniais prioritetiniais uždaviniais.
Pavyzdžiui, multikultūralistinės ideologijos atsisakymas leistų
įgyvendinti iki šiol dėl ideologinių, o ne techninių priežasčių
neįgyvendintą dalyką - ES sienų kontrolę. Tai, kad šitokie
dalykai yra realūs, rodo Vengrijos pavyzdys: šalis valingu veiksmu
pasiekė to, kad joje pabėgėlių antplūdžio nėra.“
Vytauto Radžvilo nuomone, „tokius
pokyčius įgyvendinti reikia intelektualiniu lygiu, t.y. pradėti
ryžtingą kovą su minėta demagogija. Migrantų atveju akivaizdžiai
žaidžiama vadinamojo izoliacionizmo ir uždarumo korta. Sąmoningai
yra painiojami skirtingi dalykai. Jokia šalis negali būti uždara,
ir tam tikra gyventojų migracija yra savaime suprantama. Tačiau
visai kas kita yra tokio tipo migracija, kurios liudininkais tapome
pastaraisiais metais. Migracija, kuri faktiškai yra tautų
kraustymasis, negrįžtamai pakeičia ištisų šalių demografinį
ir kultūrinį veidą. Juk šitokią demografinio ir kultūrinio
šalių keitimo politiką vykdė ir Sovietų Sąjunga. Manyčiau, kad
ypač šalys, turinčios sovietinio eksperimento patirties, turėtų
vieningai ir darniai tai pasakyti dabartinei ES vadovybei, bet kol
kas apie šiuos dalykus atvirai kalba tik Vengrija.“
Vytatautas
Radžvilas atkreipia dėmesį į Vakarų ideologinių klišių
mechaninį kartojimą Lietuvoje.
Jis sako: „...iš Vakarų perimtos
ideologinės klišės apie autoritarinio nacionalizmo ir populizmo
grėsmes, falsifikuojami net paprasčiausi empiriniai faktai.
Pavyzdžiui, ką reiškia terminas radikali dešinė, taikomas Gerto
Vilderso (Geert Wilders) laisvės partijai Nyderlanduose, partijai
„Alternatyva Vokietijai“ ar Marin Le Pen (Marine Le Pen)
vadovaujamam Nacionaliniam frontui Prancūzijoje? Susipažinus su šių
partijų programomis, akivaizdu, kad tai yra paprasčiausios tautinės
partijos, įžvelgiančios tokias grėsmes, kokias mūsų visuomenė
matė sovietmečio pabaigoje. Grėsmės, kad jų šalys praras
kultūrinį tapatumą, o galiausiai žlugs ir politiškai, yra
realios.
Niekas Lietuvoje net nemėgina apmąstyti fakto, kad
tuose pačiuose Nyderlanduose arba Austrijoje atsirado imigrantų
politinės partijos, keliančios iki šiol neregėtus reikalavimus.
Jos teigia, kad neprivalo integruotis naujose gyvenamose šalyse.
Taigi, aiškiai pasakoma, kad imigrantai neprivalo mokytis kalbos,
perimti kultūros ir jiems turi būti suteikta teisė laikytis savo
gyvenimo būdo ir papročių, kiek tai viešumoje neprieštarauja
šalies įstatymams. Žvelgiant politiškai, tai reiškia viena: šios
partijos jau atvirai sako, kad tos šalys yra nebe šimtmečiais jose
gyvenančių tautų nuosavybė. Nuolaida viešumoje nerodyti kai
kurių savitumų su sąlyga įsivesti savą tvarką imigrantų
bendruomenėse reiškia, kad kol dar netapo dauguma, jie sutinka
išoriškai laikytis gyvenamų valstybių taisyklių. Faktiškai šis
tariamas geranoriškumas yra laikina neapibrėžta nuolaida, kuri
nustos galioti, kai šios bendrijos virs gyventojų dauguma. Visa tai
rodo, kad yra pereita į visiškai naują politinės organizacijos
lygmenį.
Būtent aptariamo pobūdžio situacija sukūrė tai,
ką šiandien regime pas kaimynus latvius: nors nuo Latvijos
nepriklausomybės atkūrimo praėjo beveik trys dešimtmečiai, vis
dar regime egzistuojančią įtampą tarp jos latvių ir rusų
bendruomenių. Šios įtampos šaltinis yra potekstėje slypintis
klausimas - kieno šalis.“
Vengrija pabaigė statyti antrą
antimigracinę užtvarą.
Praėjusį penktadienį Vengrijos
vyriausybė agentūrai AFP pranešė, kad antroji pasienio su Serbija
tvora, dar vadinama „išmaniąja“ — baigta. Ji apsaugos
Vengriją ir visą Šengeno zoną nuo nelegalių migrantų.
2015 metais per Vengrijos teritoriją
toliau į Vakarų Europą perėjo 400000 nelegalų. Vengrų
vyriausybės teigimu, ši tvora kainuos kelis kartus pigiau, negu
nelegalių migrantų išlaikymas ir jų daroma žala valstybei.
Vengrijos premjero Viktoro Žodžiais
šaliai didžiausią grėsmę kelia finansinio spekulianto Džordžo
Sorošo fondai ir įstaigos, kurios ir skatina nelegalią migraciją
į Europą. Viktoras Orbanas Šorošą pavadino „laudies priešu“.
Ankstesnės kronikos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą