2017-04-25

Pederastai ir juvenalinė justicija. Žmogaus teisių gynėjos Irinos Bergset pasakojimas apie gyvenimą Norvegijoje (2 d.)


2011 metų kovo 8 dieną iš manęs pirmą kartą atėmė du vaikus. Atėmimas vyko taip: vaikas neatvyksta iš vaikų darželio arba iš mokyklos, tai yra praktiškai vagiamas iš jūsų, dingsta. Tai todėl, kad jį slepia nuo jūsų.

Tą dieną man pasakė: „Jūs suprantate, tokia situacija, jūs pasakojate apie prievartą prieš vaiką. Mums reikia, kad jus patikrintų gydytojas ir pasakytų, kad jūs sveika“. Aš neatsisakiau. Poliklinika buvo už dešimties minučių kelio automobiliu. Mane į ją nusiuntė Barnevarn darbuotoja, pasakiusi: „Mes jums padėsime, pažaisime su jūsų vaikais“. Vaikai liko ne kur nors, o vaikų gynimo tarnyboje.

Dabar aš suprantu, tai buvo neteisėta. Kada aš privažiavau polikliniką, vyresnis sūnus Saša, jam buvo tada 13 metų, paskambino ir pasakė: „Mama, mus išveža į kitą šeimą“.



Aš buvau už dešimties kilometrų nuo vaikų, kuriuos vežė į slaptą vietą. Pagal vietinį įstatymą, vaikus paima be jokių popierių. Vienintelis, ką aš galėjau, susitvardyti. Verkti Norvegijoje draudžiama, tai vertinama kaip liga, ir Barnevarn tau gali taikyti prievartinę psichiatriją.

Pasirodo, Norvegijoje yra valstybinis planas, vaikų atėmimo pas tėvus kvota. Globos organai net varžosi jį vykdant – tai savos rūšies valstybinės lenktynės. Grafikai, diagramos publikuojamos kiekvieną ketvirtį – kiek vaikų kokiame rajone atėmė.

Nesenai man į rankas pateko dokumentas – švedų ataskaita. Ši ataskaita apie atvejus vaikų atėmimo Švedijoje ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Eina kalba apie keistą fenomeną. Šiame pranešime sakoma, kad Švedijoje iš tėvų atimta 300 000 vaikų. Tai yra kalbama apie visą pavogtą pas tėvus kartą.

Mokslininkai, kriminologai, juristai, advokatai – žmonės su tradicinėmis vertybėmis, kurie dar prisimena, kad šeima Švedijoje buvo, – suglumę. Jie sako, kad vyksta kažkas keisto. Vyksta valstybinis šeimos pogromas.

Specialistai įvardina skaičių – 10 000 kronų (tai maždaug 1000 eurų) per dieną. Tokią sumą gauna nauja šeima už vieną priimtą vaiką. Atskiras Barnevarn organizacijos agentas gauna iš valstybės biudžeto milžinišką premiją už šeimos lizdo suardymą, už palikuonių vogimą. Taip vyksta visose skandinaviškose šalyse.

Be to, įvaikintieji gali pasirinkti vaikus, kaip turguje. Pavyzdžiui, jums patiko štai ši rusė, mėlynakė mergaitė, ir jūs ją būtinai norite pasiimti. Tada jums pakanka tiktai paskambinti į Barnevarn ir pasakyti: „Aš pasiruošęs, aš turiu nedidelį kambarį vaikui...“ Ir pasakote vardą. Jums būtent jį tuojau pat pristatys. Tai yra pirma randama „samdoma“ šeima, o jau po to iš tėvų atimamas „pagal užsakymą“ vaikas.



Norvegijos teisių gynėjai bando kovoti su visagale baudžiama sistema Barnevarn. Jie rimtai mano, kad tai korupcinė prekybos vaikais sistema. Gegužės 3 nukentėję nuo Barnevarn organizavo protesto mitingą prieš prievartinį vaikų ir tėvų atskyrimą Norvegijoje.

Pagal vaikų pavogimą iš tėvų Norvegija pirmauja pasaulyje, čia vaikų atskyrimas nuo tėvų – tai valstybinis projektas. Straipsnio pavadinimas norvegų laikraštyje: „Penktadalis vaikų Norvegijoje jau išgelbėti nuo tėvų“. Penktadalis – tai nuo milijono visų vaikų šioje valstybėje – beveik du šimtai tūkstančių „išgelbėtų“ ir gyvenančių dabar ne namuose su mama, o prieglaudose.

Pašalpa prieglaudai vienam vaikui Norvegijoje yra maždaug dvidešimt milijonų rublių per metus. O jeigu jūs vaiką padarote invalidu, jūs gaunate dar daugiau pašalpų ir dotacijų. Kuo daugiau traumų, tuo naudingiau prieglaudai, kuri yra ne kas kito, kaip šeimos tipo kalėjimas.

Remiantis statistika, paskelbta Norvegijos laikraščiuose, iš kiekvienų dešimties gimusių vaikų, aštuoni gimsta pas migrantus. Migrantai gimdo sveikus Norvegijos gyventojus, nes pas juos giminingos santuokos nepraktikuojamos.

Daugiausiai į Barnevarn pakliuvo vaikų, gimusių Norvegijoje iš rusų. Tai yra rusus vaikus atima pirmoje eilėje. Praktiškai visi vaikai, gimę iš vieno ar dviejų rusų tėvų, yra pastatomi į Barnevarn įskaitą ir yra rizikos grupėje. Jie pretendentai atėmimui „numeris vienas“.

Ką gali padaryti tėvai, jeigu atima vaiką?

Vos ne kiekvieną mėnesį Norvegijoje nusižudo viena rusė. Todėl kad, kai pas jus ateina ir atima vaikus, jūs bejėgiai, jūs – vienas prieš vieną su Sistema. Jums sako: „Tu darai omletą ne pagal norvegišką receptą. Tu priverti plauti rankas. Tu šlubuoji, negali sėdėti su vaiku smėlio dėžėje. Reiškia, tu – bloga motina, vaiką mes atimame!“



Norvegijos vaikų apsaugos sistema sukurta remiantis tėvų kaltumo prezumpcija. Tėvai kalti iš anksto. Ant tėvų išverčiama jūra melo. Prasideda viskas nuo tvirtinimo: „Jūs norite išvykti į Rusiją“. Ir jūs to negalite paneigti, juk pas jus yra giminės Rusijoje. Arba: „Jūs norite nužudyti savo vaikus“. Tai todėl, kad rusai širdyje sako „Aš tave užmušiu!“

Jus nuolatos stato į situaciją, kada jūs turite teisintis. Ir jūs suprantate, kad pasiteisinti neįmanoma. Jums vienam nesustabdyti norvegišką valstybės mašiną, pastatytą ant pasakiškų premijų advokatams, globos darbuotojams, teisėjams, psichologams, psichiatrams, įtėviams, ekspertams ir kitiems...

Premijos išduodamos už kiekvieną atimtą mėlynakį mažylį. Jūs neturite šansų išgelbėti savo sūnų arba dukterį nuo norvegiškos prieglaudos, deja. Aš perėjau visas Norvegijos teismų instancijas. Viskas valdoma, visur korupcija. Vaikai – tai prekė. Jų negrąžina.

Visa Rusijos spaudos medžiaga apie mano vaikus buvo verčiama Barnevarn advokatams ir naudojama mane kaltinant teisme. „Ji beprotė, ji gina savo vaiką spaudoje!“ Vakaruose nėra žodžio laisvės vaikų atžvilgiu. Apeliuoti į visuomenę neįmanoma. Ten veikia įstatymas dėl konfidencialumo, kuris aktyviai dabar stumiamas Rusijoje.

Kaip dirba šis mechanizmas?

Vaikų reikalų ministerija Norvegijoje vadinama „tiesiogiai“ vos ne Ministerija vaikų ir visų seksualinių formų lytinės įvairovės ministerija. Seksualinės mažumos Norvegijoje – tai jau visai ne mažumos. Natūralai – tai mažuma... Laisvai pasiekiama sociologų medžiaga byloja: 2050 metais Norvegija bus devyniasdešimt procentų homo-šalimi. Kas suprantama kaip „homo“, mums sunku sau įsivaizduoti. Kalba, kad rusiškas supratimas apie „gėjus“ ir „lesbietes“ – tai praeitas amžius.

Vakaruose legalizuota kaip minimum trisdešimt netradicinės santuokos rūšių. Šios srities lyderis – Norvegija, tenai „vyras“ ir „moteris“ - tai atgyvenusios sąvokos. Ir ne atsitiktinai Norvegijoje nėra galimybės apsaugoti vaiką, gimusį natūralioje šeimoje.



Atrodytų, jūsų tai neliečia. Jūs sakote sau: „Tegul jie daro, ką nori! Prie ko čia aš ir mano vaikai?“

Aš kažkada irgi taip maniau, nes visiškai neišmaniau to, kad visoje Europoje įvesti seksualiniai standartai, kurie reglamentuoja vaikų auklėjimą tam tikra kryptimi. Šis reglamentas privalomas visoms valstybėms, pasirašiusioms atitinkamą konvenciją, kurios priėmimas aktyviai stumiamas dabar Rusijoje.

Ten atviru tekstu kalbama, kad tėvai kartu su medikais ir vaikų darželių darbuotojais turi mokinti mažylius „įvairių meilės rūšių“. O specialus skyrius šito bendraeuropinio sekso standarto skelbia, kodėl mokinti to reikia vaikus iki keturių metų ir ne vėliau.

Mums, urviniams rusams, tai labai naudinga informacija. 46 minimo dokumento puslapyje nurodoma, kad naujagimis turi suvokti savo „genderinį identiškumą“. Jūsų naujagimiui įsakoma nuo pat gimimo apsispręsti, kas jis: gėjus, lesbietė, biseksualas, transvestitas ar transseksualas.

O kadangi dėl genderių lygiateisiškumo sąvoka „vyras“ ir „moteris“ pašalinti, tai išvadą darykite patys. Jeigu jūsų vaikas vis gi neišsirinks „genderio“, tai jam padės visagalė Barnevarn arba suomių Lastensyoelu, vokiečių Jugendamt ir t.t.

Norvegija vos ne viena iš pirmųjų pasaulyje sukūrė mokslinį-tyrimo institutą prie Oslo Universiteto, kuris tiria vaikų situaciją nuo 0 iki 7 metų. Piliečio požiūriu, labai keista. Kaip naujagimis gali nusižudyti? O vietinės Barnevarn požiūriu tai natūralu. Jeigu vaikai po sadistinių orgijų iš tikrųjų žūva, tai oficialiai galima nurašyti kaip „suicidą“.

Iš manęs vaikus antrą kartą atėmė 2011 metų 30 dieną. Į duris paskambino du policininkai ir du Banevarn darbuotojai. Aš atidariau duris ant grandinėlės, žvilgtelėjau. Pas visus policininkus vos ne revolveriai, atvažiavo net pats Bjorklangeno policijos viršininkas ir sako: „Mes atėjome paimti jūsų vaikus“.

Aš skambinu advokatui, ji sako: „Taip, pagal Norvegijos įstatymus jūs privalote juos atiduoti. Jeigu jūs priešinsitės, vis viena paims, bet jūs jų nepamatysite jau niekada. Jūs turite atiduoti vaikus, o rytoj jie jums paaiškins, kame reikalas...“

(bus tęsinys)




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą