2011 metų kovo 8 dieną iš manęs
pirmą kartą atėmė du vaikus. Atėmimas vyko taip: vaikas
neatvyksta iš vaikų darželio arba iš mokyklos, tai yra praktiškai
vagiamas iš jūsų, dingsta. Tai todėl, kad jį slepia nuo jūsų.
Tą dieną man pasakė: „Jūs
suprantate, tokia situacija, jūs pasakojate apie prievartą prieš
vaiką. Mums reikia, kad jus patikrintų gydytojas ir pasakytų, kad
jūs sveika“. Aš neatsisakiau. Poliklinika buvo už dešimties
minučių kelio automobiliu. Mane į ją nusiuntė Barnevarn
darbuotoja, pasakiusi: „Mes jums padėsime, pažaisime su jūsų
vaikais“. Vaikai liko ne kur nors, o vaikų gynimo tarnyboje.
Dabar aš suprantu, tai buvo neteisėta.
Kada aš privažiavau polikliniką, vyresnis sūnus Saša, jam buvo
tada 13 metų, paskambino ir pasakė: „Mama, mus išveža į kitą
šeimą“.
Aš buvau už dešimties kilometrų nuo
vaikų, kuriuos vežė į slaptą vietą. Pagal vietinį įstatymą,
vaikus paima be jokių popierių. Vienintelis, ką aš galėjau,
susitvardyti. Verkti Norvegijoje draudžiama, tai vertinama kaip
liga, ir Barnevarn tau gali taikyti prievartinę psichiatriją.
Pasirodo, Norvegijoje yra valstybinis
planas, vaikų atėmimo pas tėvus kvota. Globos organai net varžosi
jį vykdant – tai savos rūšies valstybinės lenktynės. Grafikai,
diagramos publikuojamos kiekvieną ketvirtį – kiek vaikų kokiame
rajone atėmė.
Nesenai man į rankas pateko dokumentas
– švedų ataskaita. Ši ataskaita apie atvejus vaikų atėmimo
Švedijoje ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Eina kalba apie
keistą fenomeną. Šiame pranešime sakoma, kad Švedijoje iš tėvų
atimta 300 000 vaikų. Tai yra kalbama apie visą pavogtą pas tėvus
kartą.
Mokslininkai, kriminologai, juristai,
advokatai – žmonės su tradicinėmis vertybėmis, kurie dar
prisimena, kad šeima Švedijoje buvo, – suglumę. Jie sako, kad
vyksta kažkas keisto. Vyksta valstybinis šeimos pogromas.
Specialistai įvardina skaičių – 10
000 kronų (tai maždaug 1000 eurų) per dieną. Tokią sumą gauna
nauja šeima už vieną priimtą vaiką. Atskiras Barnevarn
organizacijos agentas gauna iš valstybės biudžeto milžinišką
premiją už šeimos lizdo suardymą, už palikuonių vogimą. Taip
vyksta visose skandinaviškose šalyse.
Be to, įvaikintieji gali pasirinkti
vaikus, kaip turguje. Pavyzdžiui, jums patiko štai ši rusė,
mėlynakė mergaitė, ir jūs ją būtinai norite pasiimti. Tada jums
pakanka tiktai paskambinti į Barnevarn ir pasakyti: „Aš
pasiruošęs, aš turiu nedidelį kambarį vaikui...“ Ir pasakote
vardą. Jums būtent jį tuojau pat pristatys. Tai yra pirma randama
„samdoma“ šeima, o jau po to iš tėvų atimamas „pagal
užsakymą“ vaikas.
Norvegijos teisių gynėjai bando
kovoti su visagale baudžiama sistema Barnevarn. Jie rimtai mano, kad
tai korupcinė prekybos vaikais sistema. Gegužės 3 nukentėję nuo
Barnevarn organizavo protesto mitingą prieš prievartinį vaikų ir
tėvų atskyrimą Norvegijoje.
Pagal vaikų pavogimą iš tėvų
Norvegija pirmauja pasaulyje, čia vaikų atskyrimas nuo tėvų –
tai valstybinis projektas. Straipsnio pavadinimas norvegų
laikraštyje: „Penktadalis vaikų Norvegijoje jau išgelbėti nuo
tėvų“. Penktadalis – tai nuo milijono visų vaikų šioje
valstybėje – beveik du šimtai tūkstančių „išgelbėtų“
ir gyvenančių dabar ne namuose su mama, o prieglaudose.
Pašalpa prieglaudai vienam vaikui
Norvegijoje yra maždaug dvidešimt milijonų rublių per metus. O
jeigu jūs vaiką padarote invalidu, jūs gaunate dar daugiau pašalpų
ir dotacijų. Kuo daugiau traumų, tuo naudingiau prieglaudai, kuri
yra ne kas kito, kaip šeimos tipo kalėjimas.
Remiantis statistika, paskelbta
Norvegijos laikraščiuose, iš kiekvienų dešimties gimusių vaikų,
aštuoni gimsta pas migrantus. Migrantai gimdo sveikus Norvegijos
gyventojus, nes pas juos giminingos santuokos nepraktikuojamos.
Daugiausiai į Barnevarn pakliuvo
vaikų, gimusių Norvegijoje iš rusų. Tai yra rusus vaikus atima
pirmoje eilėje. Praktiškai visi vaikai, gimę iš vieno ar dviejų
rusų tėvų, yra pastatomi į Barnevarn įskaitą ir yra rizikos
grupėje. Jie pretendentai atėmimui „numeris vienas“.
Ką gali padaryti tėvai, jeigu atima
vaiką?
Vos ne kiekvieną mėnesį
Norvegijoje nusižudo viena rusė. Todėl
kad, kai pas jus ateina ir atima vaikus, jūs bejėgiai, jūs –
vienas prieš vieną su Sistema. Jums sako: „Tu darai omletą ne
pagal norvegišką receptą. Tu priverti plauti rankas. Tu šlubuoji,
negali sėdėti su vaiku smėlio dėžėje. Reiškia, tu – bloga
motina, vaiką mes atimame!“
Norvegijos vaikų apsaugos sistema
sukurta remiantis tėvų kaltumo prezumpcija. Tėvai kalti iš
anksto. Ant tėvų išverčiama jūra melo. Prasideda viskas nuo
tvirtinimo: „Jūs norite išvykti į Rusiją“. Ir jūs to
negalite paneigti, juk pas jus yra giminės Rusijoje. Arba: „Jūs
norite nužudyti savo vaikus“. Tai todėl, kad rusai širdyje sako
„Aš tave užmušiu!“
Jus nuolatos stato į
situaciją, kada jūs turite teisintis. Ir jūs suprantate, kad
pasiteisinti neįmanoma. Jums vienam nesustabdyti norvegišką
valstybės mašiną, pastatytą ant pasakiškų premijų advokatams,
globos darbuotojams, teisėjams, psichologams, psichiatrams,
įtėviams, ekspertams ir kitiems...
Premijos išduodamos už kiekvieną
atimtą mėlynakį mažylį. Jūs neturite šansų išgelbėti savo
sūnų arba dukterį nuo norvegiškos prieglaudos, deja. Aš perėjau
visas Norvegijos teismų instancijas. Viskas valdoma, visur
korupcija. Vaikai – tai prekė. Jų negrąžina.
Visa Rusijos spaudos medžiaga apie
mano vaikus buvo verčiama Barnevarn advokatams ir naudojama mane
kaltinant teisme. „Ji beprotė, ji gina savo vaiką spaudoje!“
Vakaruose nėra žodžio laisvės vaikų atžvilgiu. Apeliuoti į
visuomenę neįmanoma. Ten veikia įstatymas dėl konfidencialumo,
kuris aktyviai dabar stumiamas Rusijoje.
Kaip dirba šis mechanizmas?
Vaikų reikalų ministerija Norvegijoje
vadinama „tiesiogiai“ vos ne Ministerija vaikų ir visų
seksualinių formų lytinės įvairovės ministerija. Seksualinės
mažumos Norvegijoje – tai jau visai ne mažumos. Natūralai –
tai mažuma... Laisvai pasiekiama sociologų medžiaga byloja: 2050
metais Norvegija bus devyniasdešimt procentų homo-šalimi. Kas
suprantama kaip „homo“, mums sunku sau įsivaizduoti. Kalba, kad
rusiškas supratimas apie „gėjus“ ir „lesbietes“ – tai
praeitas amžius.
Vakaruose legalizuota kaip minimum
trisdešimt netradicinės santuokos rūšių. Šios srities lyderis –
Norvegija, tenai „vyras“ ir „moteris“ - tai atgyvenusios
sąvokos. Ir ne atsitiktinai Norvegijoje nėra galimybės apsaugoti
vaiką, gimusį natūralioje šeimoje.
Atrodytų, jūsų tai neliečia. Jūs
sakote sau: „Tegul jie daro, ką nori! Prie ko
čia aš ir mano vaikai?“
Aš kažkada irgi taip maniau, nes
visiškai neišmaniau to, kad visoje Europoje įvesti seksualiniai
standartai, kurie reglamentuoja vaikų auklėjimą tam tikra
kryptimi. Šis reglamentas privalomas visoms valstybėms,
pasirašiusioms atitinkamą konvenciją, kurios priėmimas aktyviai
stumiamas dabar Rusijoje.
Ten atviru tekstu kalbama, kad tėvai
kartu su medikais ir vaikų darželių darbuotojais turi mokinti
mažylius „įvairių meilės rūšių“. O specialus skyrius šito
bendraeuropinio sekso standarto skelbia, kodėl mokinti to reikia
vaikus iki keturių metų ir ne vėliau.
Mums, urviniams rusams, tai labai
naudinga informacija. 46 minimo dokumento puslapyje nurodoma, kad
naujagimis turi suvokti savo „genderinį identiškumą“. Jūsų
naujagimiui įsakoma nuo pat gimimo apsispręsti, kas jis: gėjus,
lesbietė, biseksualas, transvestitas ar transseksualas.
O kadangi dėl genderių
lygiateisiškumo sąvoka „vyras“ ir „moteris“ pašalinti, tai
išvadą darykite patys. Jeigu jūsų vaikas vis gi neišsirinks
„genderio“, tai jam padės visagalė Barnevarn arba suomių
Lastensyoelu, vokiečių Jugendamt ir t.t.
Norvegija vos ne viena iš pirmųjų
pasaulyje sukūrė mokslinį-tyrimo institutą prie Oslo
Universiteto, kuris tiria vaikų situaciją nuo 0 iki 7 metų.
Piliečio požiūriu, labai keista. Kaip naujagimis gali nusižudyti?
O vietinės Barnevarn požiūriu tai natūralu. Jeigu vaikai po
sadistinių orgijų iš tikrųjų žūva, tai oficialiai galima
nurašyti kaip „suicidą“.
Iš manęs vaikus antrą kartą atėmė
2011 metų 30 dieną. Į duris paskambino du policininkai ir du
Banevarn darbuotojai. Aš atidariau duris ant grandinėlės,
žvilgtelėjau. Pas visus policininkus vos ne revolveriai, atvažiavo
net pats Bjorklangeno policijos viršininkas ir sako: „Mes atėjome
paimti jūsų vaikus“.
Aš skambinu advokatui, ji sako: „Taip,
pagal Norvegijos įstatymus jūs privalote juos atiduoti. Jeigu jūs
priešinsitės, vis viena paims, bet jūs jų nepamatysite jau
niekada. Jūs turite atiduoti vaikus, o rytoj jie jums paaiškins,
kame reikalas...“
(bus tęsinys)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą