2017-04-18

Nesibaigianti Graikijos finansinė krizė. Lietuva savo skurstančių žmonių sąskaita ir vėl privalės remti Graikiją


Lietuvos stojimas į Euro zoną buvo fatalinė beprotybė, nusikaltimas savo tautai. Tai mes matome lygindami Lenkijos ir Lietuvos ekonomikas. Graikijos ekonominė padėtis tampa vis sudėtingesnė. Laukiama, kad vasarą ten prasidės nauja krizės banga. Lietuva ir vėl privalės skurdindama savo gyventojus remti Graikijos dykinėtojus, solidariai gelbėti šią euro zonos narę, jau daugelį metų faktišką bankrotą.

Graikijoje vėl panika.

Privatūs asmenys skubiai nuima iš sąskaitų pinigus, Graikijos vyriausybė negali susitarti su savo tarptautiniais kreditoriais dėl eilinės finansinės paramos, o birželio 1 dieną Graikijai reikės 7 milijardus mokėti Tarptautiniam valiutų fondui. Tarptautiniai kreditoriai reikalauja iš Graikijos naujų reformų ir griežtos ekonomijos (1).

Bloomberg duomenimis, nuo 2017 metų pradžios nuo bankų sąskaitų buvo nuimta virš 3,6 milijardo sąskaitų – išgryninti arba pervesti į užsienio bankus.

Dėl šių problemų Europos Centrinis bankas (ECB) priėmė nutarimą dėl likvidumo lubų pakėlimo, skubios pagalbos Graikijai pagalbos rėmuose (Emergency Liquidity Assistance, ELA). Tai reiškia, kad iš mūsų kišenių ir vėl bus remiama Graikija, kuri yra faktinis bankrotas.

Euro zonos finansų ministrų susitikime Maltoje balandžio 7 dieną buvo svarstoma pagalbos Graikijai problema, kokių reformų turi imtis Graikija.

Graikijos derybos su tarptautiniais kreditoriais jau tęsiasi virš trijų mėnesių, reguliariai nutrūksta dėl prieštaravimų dėl darbo rinkos reformų, pensijų ir privatizacijos plano, ko reikalauja kreditoriai.

Pantheon Economics analitikas Klaus Vistesen įsitikinęs, kad dabar Graikijos ekonomika apsunkinta ES kontrolės, ir negauna jokių privalumų iš buvimo euro zonoje, pažymi The Business Insider. ECB neleidžia Graikijai skelbti bankroto, o skolų ji gražinti nepajėgi. Sudarant tokią situaciją norima, kad už bankrutavusią Graikiją skolas tarptautiniams kreditoriams mokėtų visos euro zonos valstybės, tarp jų ir ubagė Lietuva.

„Neišsprendžiamas Graikijos aspektas yra tai, kad jos ekonomika per maža, kas susidoroti su skolos suma, kurią prašo išmokėti“, - pareiškė Vistese, Tarp pagrindinių problemų analitikas paminėjo dideles pensijines išmokas Graikijoje. Pensijos Graikijoje sudaro 13,3% BVP – tai žymiai daugiau, negu kitose ES valstybėse (2-3% BVP).

Balandžio 10 dieną Angela Merkel susitiko su TVF vadove Christine Lagarde ir tarėsi apie perspektyvą palengvinti Graikijos skolą ir dėl TVF dalyvavimo trečiame etape finansinės pagalbos Graikijai.

VFR finansų ministras Volfgangas Šoiblė pareiškė įsitikinimą, kad Graikijos programa „gali judėti pirmyn tik dalyvaujant TVF, kuris yra jos dalimi. Priešingu atveju mes ir kitos valstybės turime kreiptis į mūsų parlamentus, kad gauti mandatą, kuris leis vesti derybas pagal programą be TVF, bet tokia perspektyva būtų visiškai absurdiška ir nedirbanti“.

Graikijos krizė tęsiasi nuo 2008 metų. Per tą laiką buvo tik vieni metai, kai Graikijos BVP buvo teigiamas (2014, + 0,4%). Praėjusias metais, Eurostato duomenimis, šalyje BVP augimas buvo nulinis. Bedarbystė šalyje 2016 metais buvo 23,5%.

Visa ši istorija reiškia vieną: Graikijos skolas dengs Vokietija ir kitos euro zonos valstybės, jų tarpe ir Lietuva.

Lietuvos, kuri rems Graikiją, vidutinė senatvės pensija 255,44 euro (2).





Pensijos Graikijoje, kurią ir Lietuva privalės gelbėti:

Valstybinės pensijos Graikijoje yra „pačių turtingiausių Europos valstybių lygyje“, pareiškė TVF.

2016 metais vidutinė pensija Graikijoje buvo 750-800 eurų valstybinio sektoriaus darbuotojams ir 655 eurų privataus sektoriaus darbuotojams. Graikai dar gauna 13 ir 14 pensijas, kurios yra nuo 300 iki 850 eurų priklausomai nuo pensijos dydžio. Bazinė (minimali) pensija Graikijoje – 360 eurų.

Esame tarp durniausių

Tarp šalių, įeinančių į Euro zoną, daugiausiai jos išlaikymo šalininkų yra tose valstybėse, kurios paskutinės pateko į „euro“ klubą. Nuo 80 iki 90 procentų respondentų narystę euro zonoje palaiko Lietuvoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Airijoje. O mažiausias procentas (apie 50) užfiksuotas Kipre ir Italijoje – pas euro zonos „veteranus“(4).

Graikijos suvereni skola - apie 170% BVP (Italijos - 135% BVP). Pagal suverenią skolą Graikija ir Italija lyderiauja ne tik Europos sąjungoje, bet ir pasaulyje. Su jomis gali konkuruoti tiktai Japonija (249%) ir Libanas (139%). Triukšminga Graikijos ekonomikos gelbėjimo kompanija nukreipė visuomenės dėmesį nuo sudėtingiausios situacijos kaimyninėje šalyje – Italijoje, kuri taip pat yra tik vienas žingsnis nuo suverenaus bankroto. Dalinai prie to prisidėjo reitingų agentūros, kurios nepagrįstai aukštino Italijos finansinius reitingus.

Visa Europos bankų sistema nepajėgė pilnai atsigauti nuo paskutinės 2007- 2009 metų finansų krizės pasekmių, bet Italijos bankų sistema atsidūrė ypatingai sunkioje padėtyje. Apie tai byloja Europos sąjungoje surengti bankų stress-testai. Apimtys pradelstų kreditų Italijos bankuose vertinamos 360 milijardais eurų, tarp jų suma beviltiškų kreditų – 200 milijardai eurų (tai 15% šalies BVP).

Po 2007-2009 metų finansų krizės Briuselyje buvo pasiektas susitarimas gelbėti bankus tiktai bail-in metodu, bet niekada ne metodu bail-aut. Antras iš įvardintų metodų reiškia, kad bankai gauna išorinę paramą iš valstybės iždo (būtent jis buvo naudojamas finansų krizės Europoje ir JAV metu ir iššaukė visuotinį pasipiktinimą tarp politikų ir visuomenės). Pirmasis metodas – gelbėjimas vidinių resursų sąskaita. Turima omenyje, kad galimi banko bankroto nuostolius (arba jo išgelbėjimo nuo bankroto) padengia akcininkai, banko obligacijų savininkai (investuotojai), o taip pat esant būtinybei klientai, turintys banko depozitus. 2013 metais bail-in metodas buvo aprobuotas Kipro bankuose.

Ir taip, Europos sąjunga bus prieš bail-aut metodo naudojimą, kuris gali tapti blogu pavyzdžiu kitoms šalims ir nubraukti bankų gelbėjimo patirtį Kipre. Jau nėra nei ko kalbėti apie tai, kad bankų gelbėjimas bail-aut metodu padidins jau ir taip didelę iždo skylę.

Ar pajėgi Vokietija gelbėti skęstančias euro zonos valstybes?

Kai kurie ES politikai naiviai mano, kad Briuselis gali padėti įveikti skolų ir bankų krizę: neva, pas vieningą Europą yra galingas lokomotyvas – Vokietija. Tačiau tai iliuzija. Santykinis lygis Vokietijos suverenios skolos ne toks jau mažas - 77% BVP. Absoliutus dydis – 2,2 trilijonai eurų (praėjusių metų duomenys). Po Didžiosios Britanijos išėjimo iš ES krūvis Vokietijai, kaip europinio biudžeto donorui išaugs. Dar vasarą Mattio Renzi derybose su Angela Merkel zondavo pagalbos Italijos bankams galimybę iš bendrų Europos fondų – ir gavo kategorišką atsisakymą. Vokietija ir pati ant bankų krizės ribos.

Profesorius Dmitrios Patelis iš Graikijos Kretos technikos univesrsiteto sako, kad „Europos Sąjunga – tautų kalėjimas, kurį reikia sugriauti“. Jo nuomone, tarptautinių skolintojų tikslas atimti iš graikų tautos jų žemę, jų salas, uostus, o vienintelis kelias šaliai išsigelbėti – skelbti bankrotą, palikti euro zoną ir sugrįžti prie nacionalinės valiutos drachmos (5).


Nuorodos:




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą