2017-04-24

Jeigu pralaimės Marin Le Pen Prancūzijoje prasidės pilietinis karas


"Kompravda" kalbėjosi su knygos „Paryžiaus Dievo motinos mečetė“ autore Elena Čiudinova apie rinkimų Prancūzijoje pasekmes, jei juos laimėtų Rotšildų statytinis E.Makronas.

Rašytoja pasakė:
    „Kol kas viskas vyksta lygiai taip, kaip aš išpranašavau. Prieš 12 metų, romano pasirodymo metais, Paryžiuje įsiplieskė pirmieji masiniai pogromai — priemiesčiuose gyvenę migrantai degino mašinas ir daužė vitrinas. Bet tai buvo jaunuoliai, dar neapmokyti žudyti. Chuliganai ir veltėdžiai. Pigi jėga įbauginimui. Bet laikas bėga, radikalių mulų užgrobtose mečetėse tęsia smegenų plovimą – ir šiandien jaunimas vyksta į IV (islamo valstybę), pavyzdžiai to, ką ten išmoksta nusikaltėliai, mums žinomi. Vakarykščiai chuliganai iš tarpuvartės virsta pilnaverčiais koviniais vienetais.


    O kur valdžia? MIP?
    Išeinantis prezidentas Fransua Olandas nutarė, kad jeigu po žudynių Paryžiuje 2015 metų gruodžio mėnesį kartu su kitais vakarų lyderiais pražygiuos pro kameras apsuptame aklygatvyje, tai teroro aktų daugiau nebus. Bet po to vasarą 2016 buvo Nica. Tada liberali spauda ėmė rašyti, kad, neva nelaimingas teroristas „buvo depresijoje dėl skyrybų“. Taip, matomai, jis būdamas depresijoje įrengė sunkvežimyje neperšaunamus stiklus, kad policija negalėtų sutrukdyti kruvinoms žudynėms... Dar daugiau — Prancūzijos visuomenėje yra jėgos, kurios talkina terorui. Paprasti žmonės, pavyzdžiui, iki šiol negali suprasti, kokiu būdu uždaroje sunkiam transportui pėsčiųjų zonoje bendrai galėjo atsirasti sunkvežimis...



Bet kodėl klestinčioje Penktoje Respublikoje migrantai tampa teroristais?

„Todėl kad Europa atsisakė savo religinių šaknų. Netgi šita, kar neišrauta Vakaruose krikščionybė, kelia dvasios gelbėjimą uždavinį , Devo įstatymų vykdymą... O čia ateina teroro pamokslininkai ir tiesiai sako: „Mūsų tikslas – pasaulinis kalifatas, imkite į rankas ginklus“. Kurį iš šių kelių pasirinks neišsilavinęs pabėgėlis – spėkite patys.“

Viltis Vakarams išlieka?

„Situacija Europoje priklauso nuo to, ar naujam JAV prezidentui Donaldui Trampui pavyks išlikti valdžioje ir sekti nacionaliniu kursu, kurio dėka jis laimėjo rinkimus.“


Prancūzijoje rinkimų išvakarėse visuomenė suskaldyta taip pat, kaip ir JAV puse metų atgal?

„Absoliučiai. Į demonstraciją prieš vienalytes santuokas išeina milijonai prancūzų — bet vyriausybė sako „taip“. Merai dviejų miestų dabar teisiami už atsisakymą registruoti sodomitines sąjungas. Ir tai nekalbant apie pabėgėlių antplūdį.“


Paprasti žmonės priešinasi?
„Papasakosiu istoriją — galite skaityti ją literatūriniu prasimanymu. Viename prancūzų kaime prie jūros, tik ką nupirktoje pilyje, gyvena mano geras pažįstamas. Ir štai naktį pas jį ateina vietiniai žvejai ir sako: „Vakar pabėgėlis išprievartavo mūsų merginą, policija nesikiša – pasakė, pas vaikiną sunki vaikystė, reikia jo gailėti. Todėl dabar mes ruošiamės įvesti tvarką. Tu nori čia gyventi kaip — vienas iš mūsų arba svetimas?“ Apie jo sprendimą aš nepasakosiu. Bet sekantį rytą buvo atrastas prievartautojo lavonas — su dvidešimt peilio žaizdų, kuri iš jų buvo mirtina — nenustatyti... Pastebėsim, niekas neįmetė lavono į jūrą, nors ką jau paprasčiau nuslėpti žvejams. Bet tai buvo neįkyri užuomina. Taip kad yra ir kita Prancūzija, kuri atsimena, kas yra „aguonos“ (Antihitlerinio pasipriešinimo dalyviai).“

Ir ką ši Prancūzija palaiko dabar?

„Nepaisant „fašistų ir rasistų“ įvaizdžio, kurį lipdė Le Pen šeimai laikraščiai 30 metų, — įsitikinusi, kad paprastas prancūzas balsuos už Marin. Jis palaiko ją todėl, kad nori gyventi ir numirti savo namuose, ir todėl, kad nenori likti geto kaliniu savo šalyje. Ir kada aš paskutinį kartą susitikau su Le Pen, tai pasakiau jai: „Laiminga paspausti ranką būsimam prezidentui“. Nes jei Le Pen pralaimės, mano mylimoje Prancūzijoje gali prasidėti pilietinis karas“.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą