Aš labai užjaučiu ukrainiečių tautą, kuri po Maidano perversmo pateko į žydų chucpos sūkurį. Matant, koks žydų puolimas vyksta prieš Lietuvos išsilaisvinimo kovų simbolius Kazį Škirpą, Joną Noreiką, manau, tik laiko klausimas, kada Ukrainos žydai-oligarchai baigs žaidimus su nacionalistais. Ši ukrainiečių nacionalistų publika žydų kapitalui buvo reikalinga kovai už aktyvus.
Labai greitai jie taps nebereikalingi. Oligarchas Igoris Kolomojskis vargu ar jau vilksis marškinėlius su užrašu „žydobandera“. Tai buvo tik chucpa, regioninė.
Pačia didžiausia chucpa, kaip bus išdėstyta žemiau, reikėtų laikyti istoriją su 6 milijonų žydu Holokaustu.
Rusų rašytojas Anton Blagin vasario 9 d. paskelbė straipsnį „Aš tikėjau į 6 mln. žydų Holokaustą, po to praregėjau ir supratau, kad tai propaganda“.
Blaginas rašo, kad jis gimęs 1960 metais, ir šventai tikėjo, kad Antrojo pasaulinio karo metais žuvo maždaug 27 milijonų tarybinių žmonių, ir tuo, kad nacistai sunaikino 6.000.000 žydų.
Šį Osvencimo žuvusių kalinių skaičių nustatė Niurnbergo tarptautinis karo tribunolas, jis buvo įamžintas pokaryje Osvencime ant memorialinių granitinių lentų 19-ka kalbų.
Užrašas anglų kalba skelbė: „Four million people suffered and died here...“— „Keturi milijonai žmonių kentėjo ir mirė čia...“ Šias lenteles Osvencimo lankytojai galėjo matyti iki 1990 metų.
1990 metų balandį lentelės buvo pašalintos, o 1993 metų kovo mėnesį atsirado užrašas: „nacistai nužudė 1,5 milijono vyrų, moterų ir vaikų, daugiausiai žydų“.
Blaginas rašo: „Išeina, kad Holokausto propagandistai beveik pusę amžiaus (!) įžūliai melavo pasaulio bendruomenei apie daugelį milijonų šioje koncentracijos stovykloje nužudytų žmonių, o po to staiga dėl kažkokios svarios priežasties jie nusprendė sumažinti Osvencimo aukų skaičių net 2,5 milijonais, daugiau negu du kartus!“ (…) „Yra žydų, kurie kritikuoja holokausto eksploataciją (arba „šoa“) politinės propagandos tikslais, arba gavimo finansinės naudos. Pradedant 1970-siais metais, jie dažnai kalba su ironija: „There's no business like Shoa business!“ („Nėra verslo geresnio už šoa!“). Priešingai šiems sveikai mastantiems žydams daugelis žydų grupuočių užsiima begėdišku spekuliavimu tikromis ir išgalvotomis kančiomis, kurias patyrė Europos žydai“
Apie tai, kad Osvencimo archyvas „Mirties knygos“ realiai egzistuoja, rusai sužinojo iš laikraščio „Izvestija“, kurio penkiuose 1990 metų numeriuose buvo atspausdintos apybraižos specialiojo korespondento Eldos Maksimovos (Merkel). Štai po jos įleidimo į superslaptą TSRS Ypatingąjį archyvą, memoriale-konclageryje Osvencimas ir buvo demontuotos visos atminties lentos nurodančios „4 milijonai nacizmo aukų“!
(Газета «Известия», №49 (22952), от 18 февраля 1990 г., с. 6).
Ir paskui virš trijų metų (!) tarp Europos valstybių vadovų ir sionistų organizacijų vyko tiesiogine prasme derybos dėl to, kokį aukų skaičių reikia nurodyti Osvencimo atminimo lentose.
Po karo tarybinė vadovybė visą laiką, kol egzistavo Tarybų Sąjunga, slėpė kaip paslaptį valstybės archyvuose mirusių ir nužudytų Osvencimo kalinių sąrašus (knygas), kurios atiteko Tarybinei armijai Osvencime 1945 metų sausio 27 diena.
Kam prireikė slėpti kalinių ir nacizmo aukų pavardes ir tautybes?
„Ši informacija jei ir gali kam pakenkti, tai tik Holokausto propagandistams.“ - sako Blaginas. Jis pažymi, kad jis nežino, koks „Mirties knygų“ likimas.
„Labai norėčiau tikėti, kad prie jų galima bus prieiti artimiausiu laiku visose stambiausiose Rusijos Federacijos bibliotekose“ - viliasi Blaginas.
https://cont.ws/@antonblagin/1909518
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą