Neseniai gavau iš giminaitės Lietuvoje laišką, kuri mane, turiu pasakyt, labai nustebino, nes rašo, jog dabar atseit „laukia nesulaukia“ kada pagaliau gaus „antikovidinę“ vakciną. Kaip, pasirodo, lengva yra išplauti žmonėms smegenis!.. Iki šitokio lygio!..
Man visa tai, kas dabar, ir Lietuvoje ir Amerikoje, visur, dedasi, man primena lietuvių liaudies pasaką apie zuikį, kuriam ant uodegos nukrito medžio lapas, o jam ir pasirodė, kad dangus krenta ir visas pasaulis griūva... Išsigandęs nukritusio lapo vargšelis zuikis pasileido bėgti kiek kojos įkerta. Sutinka lapę. Lapė jo klausia, kas nutiko. Zuikiui atsakius: „Pasaulis griūva, bėkime!“, bėgti pasinešė ir lapė. Dviese bėgdami, sutinka vilką, kuris irgi, sužinojęs, kad „dangus griūva“, pasileido bėgti kartu. Ir taip nuo „griūvančio dangaus“ bėgti rinkosi vis daugiau ir daugiau žvėrių, kol galų gale susidarė didžiulis būrys, pritraukiantis vis naujus išsigandusių žvėrių pulkus...
Na, ar tai kažko neprimena?.. Daugelis pasakų juk būna ir baigiasi tokia fraze: Nors pasaka ši gal ir melas, bet joje yra užuomina, kas ją supras — tas pasimokys. O pas Puškiną, pasakoje apie auksinį gaidelį buvo tokios štai paskutinės eilutės: „Pasaka — tai melas, bet joje užuomina yra! Jauniems berneliams pamoka“ (Сказка ложь, да в ней намёк! Добрым молодцам урок)...
Ką gi, tie, kas už šito „griūvančio dangaus“ dabar stovi, jie juk būtent irgi laukia nesulaukia kada tokių, kaip mano ta giminaitė, „laukiančių nesulaukiančių“ gauti vakciną atsiras kaip galint daugiau... Toks ir yra planas, pasiekti, kad žmonės patys vakcinavimo norėtų. Kad būtent savanorių ir būtų kaip galint daugiau. Tam tad ir buvo reikalinga liaudį kaip galint labiau įbauginti.
Taip kad ši pseudopandemija, manau, ir padės jiems savo tikslą galų gale pasiekti. Prisidengus žmonijos gelbėjimo operacija, dabar yra labai patogu žmoniją pavergti. Todėl iškart sakau, kas šiandien vyksta, mano įsitikinimu, yra tiesiog globalinis nusikaltimas, didžiausias ne tik XXI amžiaus nusikaltimas prieš žmoniją, bet turbūt gal net ir visoje pasaulio bei žmonijos istorijoje.
Pradėsiu nuo to, kad aš pats tai tuo koronavirusu iš pradžių, prieš jau beveik lygiai metus, juk visiškai net ir nesidomėjau. Žmona, kai viskas dar tik Kinijoje buvo prasidėję, pamenu, vis būdavo duodavo man kokius nors straipsnius skaityt, o aš sakydavau, jog paprasčiausia neturiu tokiems niekams laiko. Bet dabar jau, deja, nuo šitos, dirbtinai sukeltos isterijos, šitos masinės psichozės, niekur gi nepasislėpsi, nes tai tiesiog, kaip sakoma, iš visų plyšių lenda... Todėl tad pagaliau ir nusprendžiau šiek tiek pakomentuoti, išsakyt savo nuomonę, kaip aš į visa tai žiūriu.
Tai dabar jau juk peržengė visas įmanomas ir turbūt net neįmanomas ribas. Juk kas būtų galėjęs prieš metus pagalvoti, jog tokie dalykai išvis įmanomi. Kas atrodė neįmanomu, dabar tapo realybe. Vyksta tai, ką dar visai neseniai nebūtume tikriausia galėję net susapnuot.
Turbūt dar niekad ir dėl nieko tokios visuotinės psichozės ir nėra buvę. Nors man tai, beje, vis gi kažkiek primena kas vyko prieš 2000-tuosius. Tada visi juk taip pat bijojo, kad kartu su Y2K ateis ir pasaulio pabaiga.
Tad visą šitą nesąmonę (išties tarsi jau lyg kokią psichinę diarėją) dabar aš ir vertinu todėl visų pirmiausia tiesiog kaip masinės įtaigos bei kontrolės eksperimentą, kuriam buvo ruošiamasi, manau, ilgą laiką, o dabar tiesiog pasitaikė puiki proga. Pati pseudopandemija manęs nedomia. Domina galutinis tikslas.
Tai juk ir yra būtent tas NEW WORLD ORDER, apie kurį pastaruosius tris dešimtmečius buvo vis nuolat kalbama, nors niekas turbūt ir nesupratome, ką jis realiai, konkrečiai reiškia. Gi dabar viskas jau tampa aiškiau, negu aišku. Pamiršau kas pirmas, pradėjus šią „plandemiją“, pasakė, kad pasaulis niekada daugiau nebus toks, koks buvo, ir niekada negyvensime taip, kaip gyvenome... Bet užtat visada prisimenu Majakovskio eilėraštį, kuriame sakoma kad „jeigu žvaigždes uždega, tai reiškia to kažkam reikia“ (если звёзды зажигают — значит — это кому-нибудь нужно). Kam konkrečiai viso šito, kas vyksta dabar, reikia — tai jau būtų atskira ir ilga kalba. Bet tiesiog nieko niekad nebūna „šiaip sau“, už visko visada yra kažkokie konkretūs kažkieno tikslai.
Vienas išmintingas žmogus yra taip pasakęs: „Visuose dalykuose ieškokite didžios prasmės. Visi įvykiai, kurie vyksta aplink mus ir su mumis, turi savo prasmę. Nieko nebūna be priežasties“. Taigi ir dabar viso šito kažkam būtent ir reikia, kad šitaip būtų.
Ir čia tiesiog nejučiomis prisiminiau šviesios atminties Romualdo Ozolo kadaise pasakytus žodžius, kad „neturėdami supratimo, kas daroma su pasauliu, niekada nesuvoksime ir to, kas darosi su mumis“. Įsidėmėtina, kad jis nepasakė, „kas darosi“, o „kas daroma“ (kažkieno tai) su pasauliu. Tad kas gi daroma su pasauliu, kuriame mes gyvename? Ir kas tai daro? Į šiuos klausimus, apie tai, kas, ką, kaip ir kodėl daro su pasauliu, dar XIX amžiuje labai tiksliai atsakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Benjaminas Disraelis savo įspėjimu, jog „pasaulis yra valdomas visai kitų asmenybių, negu įsivaizduoja užkulisių nežiną žmonės“. Disraelis buvo išmintingas žydas, tad manau, jog jis puikiai tą žinojo, kas, ką, kaip ir kodėl daro...
Todėl tad niekad negalima tikėti niekuo ką mums sako tie, kas būtent ir yra šiandien tiesiogiai suinteresuoti, kad tikėtume būtent viskuo, ką būtent jie mums sako. Nė vienu jų žodžiu negalima tikėti! Ypatingai kada jie ką nors neigia.
Dabar tas akivaizdžiau turbūt negu bet kada per visą žmonijos istoriją. Net ir bolševikai šitaip žmonių nemulkino kaip tai daroma dabar. Todėl nereikia, jokiu būdu negalima pasiduot visam tam gąsdinimui ir mulkinimui. Jei pasiduosim, tai rezultatas gali būt paskui labai skaudžiu. Tiesiog taptume kyborgais!..
Todėl pats aš ignoravau, ignoruoju ir ignoruosiu, kol gyvas, viską, ką sako mano priešai. Ir kai aš rašau čia „jie“ arba „priešai“, kai aš kalbu apie tuos, kurie dabar siekia valdyti žmoniją, visą pasaulį, tai aš gi turiu omeny vis tuos pačius priešus, kur padarė bolševikinį perversmą Rusijoje, 1917-aisiais, kurių priespaudoje mums paskui teko gyventi. Jie visada siekė pasaulinės revoliucijos ir pasaulinės valdžios. Jie visuomet norėjo pajungti savo valiai visus žmones. Jie nužudė dešimtis milijonų. Ir nėra jokio skirtumo, kaip jie save vadina: bolševikais, komunistais, socialistais, demokratais, liberalais, pažangiaisiais, humanistais, elitu, ar dar kaip... Jų tikslas, jų planai, jų siekiai visuomet buvo ir lieka tokie patys, ir tai yra būtent pasaulinė valdžia. Jie nieku gyvu nesustos. Prireikus jie sukurs ir panaudos prieš mus virusus dar ir kurkas baisesnius už „koroną“. Toks ir yra visas jų vadinamasis „humanizmas“. Ir kas vyksta dabar — tai tik pradžia.
Tai juk yra būtent ta permanentinė revoliucija, apie kurią kalbėjo dar pats Trockis, net ir knygą tokiu pavadinimu buvo parašęs. Pasak jo, revoliucija turi vykti tol, kol galutinai nebus pasiekti visi jos tikslai. Arba, kaip aš ją vadinu, liuciferinė revoliucija. Nes tai man primena ir kitą įžymų revoliucionierių. Buvo čia Amerikoje toks labai aršus radikalas Solas Alinskis, visų kairiųjų radikalų guru, tai jis pagrindinę knygą „Taisyklės radikalams“ dedikavo savo (įsivaizduojamam) mokytojui-mentoriui... Liuciferiui! Tas man ir paaiškina viską. Nes pats Alinskis buvo pagrindiniu būsimojo JAV prezidento Obamos mokytoju-mentoriumi... Kaip ir Klintonienės ir daugelio kitų tokių, siekiančių pakeisti (tiksliau valdyti) visą pasaulį.
Žodžiu, ne be reikalo dabar atsirado tas terminas „giluminė valstybė“ (deep state), nes ir nurodymai, ką ir kaip daryt, kad pasaulį, visą žmoniją po savimi paglemžt, dabar gaunami ne, kaip sakydavom, „iš aukščiau“, o būtent „iš giliau“. Tai ir yra būtent šėtono Liuciferio armija ir, kaip Biblijoje pasakyta, jų vardas Legionas, nes jų daug (Morkaus 5:9). Čia juk galėčiau paminėt ir vadinamąją „Frankfurto mokyklą“ ir „Naująją kairę“, dar daug ką, bet nenoriu, jau pačioje rašymo pradžioje, pernelyg nukrypti nuo užsibrėžtos pagrindinės temos.
Tačiau jų visų šūkis tai vis toks pat kaip ir anksčiau, tie patys komunistinio „Internacionalo“ žodžiai, kad pasaulis turi būt pakeistas iš esmės: „Pasaulį seną išardysim, iš pačių pamatų ir tuo naujai pasaulį atstatysim — kas buvo nieks, tas bus viskuo“... Tai ir yra būtent kaip tik tai, ko jie dabar siekia — Naujoji pasaulio tvarka! Arba, kaip dabar atsirado dar ir kitas pavadinimas — Didysis Perkrovimas.
Ir tenka, deja, pripažinti, kad jau labai daug kas pasiekta. Ypatingai praėjusiais 2020 metais, būtent prisidengiant visa šita dabartine koronavelniava, būtent jų „kovidinės“ apgaulės dėka. Amerikoje pavyko netgi suklastot prezidento rinkimus ir valdžia atiteko uzurpatoriui, būtent „giluminės valstybės“ marionetei Baidenui. Na o ir visas tas „blekmaterių“ siautėjimas čia pernai tai juk buvo tiesiogiai susijęs su „giluminės valstybės“ siekimu nuversti prezidentą Trampą.
Lietuvoje irgi staiga iš kažkur atsirado tokia partija, kokios neturėtų būti. Turiu omeny, savaime suprantama, vadinamąją „Laisvės partiją“, kurios atstovai dabar ne tik Seime sėdi, bet net ir ministrais tapo. Jeigu ne „kovidas“, tai toks profesionalus iškrypėlis Raskevičius kažin ar būtų Seime atsidūręs.
Na bet informacijos apie kaip viskas iš tikrųjų yra, ir kodėl yra taip kaip yra, daug ieškot nereikia, užtenka tiktai noro žinoti ir galvot savo nuosavomis galvomis, nepriklausomai nuo to, kiek melasklaida skleistų dabar visokių siaubo žinių. Visų pirmiausia reikia žiūrėt į viską kritiškai, priešintis jų melui, propagandai, neleisti kad mus mulkintų ir lyg avis ganytų...
Kas dabar, štai jau beveik metai, šito tragikomiško cirko, pavadinto „pandemija“, metu vyksta, ir Lietuvoje ir visame pasaulyje, man tas yra pats geriausias įrodymas, kad dauguma žmonių — tiesiog lengvai užzombinami somnambulai, pasiduodantys bet kokiai hipnozei. Niekas neįstengtų užhipnotizuot žmogaus, kuris nesileis hipnotizuojamas. Tą puikiai žinau iš savo patirties.
Aš jau daug kartų, savo įvairiuose rašiniuose bei paskaitose, esu pasakojęs kaip kadaise Latvijos kurorte Jūrmaloje buvo atvykęs kažkoks tais laikais Tarybų Sąjungoje įžymus hipnotizuotojas. Nuėjom ir mes su drauge į tą renginį. Na tai jis visą salę užmigdė, net ir mano draugė sėdėjo šalia manęs visiškai „atsijungusi“, o manęs taip ir nepavyko jam užhipnotizuot, vienintelio, turbūt, iš kelių šimtų žmonių!.. Atsimenu, kaip tas žmogelis žiūrėjo į mane tada nuo scenos ko ne maldaujančiu žvilgsniu, tarsi prašydamas, kad aš bent apsimesčiau, jog irgi neva miegu, jeigu jau nepavyko jam manęs užhipnotizuoti. Matyt, pasijautė esąs prieš mane bejėgis. O man jo netgi pagailo, tad sėdėjau sau ramiai ir netrukdžiau masinės hipnozės seansui...
Kadangi dauguma žmonių, vis tiktai, seanso metu užmigo, lengvai pasidavę masinei hipnozei, todėl aš ir lyginu būtent su hipnoze dabartinę daugelio žmonių šitą „koroninę“ būseną. Pakako tik įteigti, gerai išgąsdint, ir štai rezultatas: dauguma žmonių tapo tarsi lyg būtų užhipnotizuoti, kitaip sakant, lyg užzombinti, nesugebą nei racionaliai, blaiviai mąstyti, nei adekvačiai vertinti situaciją.
Gąsdinant, sukėlus stresą ir sistemingai manipuliuojant, galima priversti žmogų daryti bet ką. Tai būtent ir vadinama smegenų plovimu, arba, kitaip tariant, tai sąmonės manipuliacija, žmonių mąstymo pertvarkymas. Smegenų plovimas apima šiandien įvairias modernias metodikas, naudojamas žmogaus sąmonei paveikti ir kontroliuoti. Ir tai šiandien daroma jau tikrai be jokių skrupulų.
Na, o pirmuosius bandymus tai gi pradėjo kadaise Rusijos bolševikai. Klasikinis smegenų plovimas tikslingai ir buvo pradėtas taikyti būtent XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Tarybų Sąjungoje. Į valdžią atėję bolševikai suprato, kad neįmanoma įtikinti visų Rusijos gyventojų pritarti naujajai sistemai. Tada ir pasikvietė Leninas į Kremlių garsųjį Rusijos fiziologą Ivaną Pavlovą, kuris garsėjo bandymais su šunimis, tyrė jų reakciją į įvairius stimulus bei vidaus organų aktyvumą įvairaus poveikio sąlygomis. Leninas liepė Pavlovui savo žinias apie sąlyginius šunų refleksus pritaikyti žmonėms. Pavlovui tai nebuvo labai sudėtingas uždavinys. Žmogų, kaip ir šunį, pasirodo, galima dresiruoti.
Taip tad ir dresiruojama dabar visuomenė. Galima įteigti žmonėms bet kokią nesąmonę ir net sukelt rezultate štai tokią masinę isteriją, kaip kad dabar matome. Kas vyksta dabar, šita suplanuota „pandemija“, tai juk yra daugmaž tas pats kaip ir absurdiškai atsiradusi „klimato kaita“, „globalinis atšilimas“, kas tiesiog visiškos fantazijos. Liaudį kažkas (žinom kas) mulkina, kvailina, o daugelis šiandien tiki ir eina iš proto... Tai juk ir yra vadinamoji masių kontrolė. Tai juk ir yra, kas vaizdžiai vadinama „rape of the mind“, smegenų išprievartavimas, žmogaussąmonės išprievartavimas...
Tačiau man, vis tiek, ligi šiol kažkaip sunku suvokti, kad šitaip žmonėms galima išplauti smegenis, kad jie tikėtų viskuo, kas jiems sakoma. Ką gi, matau, jog yra kaip yra, kad žmonės šventai tiki ką jiems sako valdžia ar žiniasklaida (tikriausia geriau būtų iškart ir pereit prie kito, daug tikslesnio, žodžio — melasklaida), kai tuo tarpu žmonės su kitokia nuomone iškart tarsi tampa liaudies priešais.
Taip liaudį „lėlininkai“ ir užprogramuoja — galvoti tik apie tai, apie ką leidžiama galvoti, kad nebūtų jokių nekontroliuojamų minčių. Šitaip žmonės ir gyvena pastaruoju metu. Pasakyta jiems kad neva prasidėjo kažkoks „globalinis atšilimas“ ir jie viskuo tiki, atkartoja nemąstydami, kaip lyg papūga cirke. Pasakyta kad šita dabartinė gripo atmaina („korona“) yra neva pati baisiausia, pati pavojingiausia liga iš visų ligų, na ir, vėl, žmonės tiki, ir bijo, ir paklūsta...
Viskas, ką jiems „iš aukščiau“ (ar iš giliau) sako, turi būt priimama kaip lyg kokia šventa religinė tiesa. Juk daugeliui tas jau ir tampa kažkuo panašiu į religiją, turi jau netgi šventąją Gretą Tunberg.
Ilgainiui net ir iš pakankamai protingų žmonių visiškai įmanoma sukurti paklusnus robotus, tarsi užprogramuotus, kad tikėtų viskuo, kuo jiems liepta tikėti. Ir negali būt jokių prieštaravimų. Davė komandą dabar, lyg Pavlovo šuniukams, kad visi privalo bijot „kovido“, ir ką šiandien visur matau, na tai juk ir yra jau beveik visiškas, totalinis šuniškas paklusnumas, visiškas nemąstymas, dažnai ribojantis gal jau net ir tiesiog su beprotybe. Aš paminėjau savo giminaitę, „laukiančią nesulaukiančią“ vakcinos... Ir tokių juk yra milijonai, Lietuvoje, Amerikoje, visur, visame pasaulyje.
Tokie žmonės stos į eilę vakcinuotis, jie paklusniai, nuolankiai dėvės antsnukius, apynasrius, skafandrus, ar gal net ir pampersus (kad iš tos iracionalios baimės į kelnes nepridėt), darys viską, ką jiems lieps valdžia bei televizorius.
Daug kam gal ir atrodo, kad tos kaukės tai tik menkniekis, bet taip nėra. Antsnukis — tai vergo simbolis. Juk būtent kaukės dabar kaip tik ir parodo, kad būtent einama link totalios žmonių kontrolės, absoliutaus paklusnumo. Tos kaukės tai šiandien tiesiog dresūros priemonė.
Kaip toli, šitaip dresiruojant ir kontroliuojant žmones, ketinama nueiti, žino, aišku, tik tie, kurie visa tai suplanavo ir vykdo. Manau, jog ir vakcinavimas — tai tik pirmas žingsnis. Toliau bus dar ir dar ir dar... Ką gi, kaip sakiau, vykdoma permanentinė revoliucija, ir ji vyks tol iki viskas ir visi bus jų rankose.
Per mano rytinį pasivaikščiojimą paupiu aš šiandien ėjau ir stebėjau, su kokia neapykanta dabar į mane žiūri tie, kas su kaukėmis, ir priešingai, koks šiltas draugiškumas dabar jaučiasi iš tų, kur be kaukių. Kaukės tad yra dabar tarsi lakmuso popierėlis, parodantis kas yra kas, kurioje pusėje kas randasi. Ir už ką per JAV prezidento rinkimus kas balsavo. Kaukė dabar tapusi tarsi uniforma. Ir turiu pasakyt, kad be kaukių šįryt buvo vis gi turbūt daugiau žmonių, negu su kaukėmis. Mes su žmona tuos kaukėtuosius vadiname maskiais, o lietuviškai tai būtų turbūt kaukai.
Na, tiesą sakant, manęs visa tai ir nejaudintų, nė trupučio, jeigu tai nebūtų diegiama valdžios bei melasklaidos. Aš tiesiog nenoriu, kad mane, dėl kažkokių savo pačių idiotiškų baimių, kažkas verstų irgi dėvėti kaukę. Aš nesu kokiame Helovino karnavale (nors, kas žino, gal tai jau ir yra lyg nuolatinis karnavalas).
Juolab, kad juk nuolat girdimi balsai, kur grąsina mane net į kalėjimą (už tai, kad nedėviu kaukės) įkišt, ar gal netgi pakart, kaip kad vienas kažkoks artistas, iš kažkokios ypatingos liberalų rūšies, šitaip būtent ir pareiškė, jog žmonės, kurie nedėvi kaukių turėtų būt kalėjime arba „kaboti gatvėse“. Tai dar tik žodžiai, kviečiantys veikti, bet juk yra jau ir veiksmai, ir ne iš kažkokių ten artistų-aktyvistų, o iš valdžios pusės, Niujorke, Australijoje, Lietuvoje, visur, pavyzdžių dabar jau galima surasti šimtus, tūkstančius...
Kas dėl virusinių baimių, na tai man visi tie išsigandusieji (ar tiksliau išgąsdintieji, įtikinti, kad būtinai reikia kažko bijot) juk man jie iš tiesų visiškai ir netrukdytų. Koks mano reikalas, kas ko gyvenime bijo, man tikrai jokio rūpesčio, jokio skirtumo. Tačiau tegul, kartoju, vėl ir vėl ir vėl, tegul nebando ir mane įtikinėt, kad reikia ir man kažko bijot, kad aš privalau bijot. Aš puikiai pats žinau, ko man reikia ir ko nereikia. Tuo labiau tegul nebando priverst mane, kad aš bijočiau kažko. Grasinti, kad jeigu nebijosiu tai galiu atsidurt už grotų, būti pakartas, na ir taip toliau...
O juk būtent tą kaip tik dabar ir daro. Ne tik gąsdindami, bet ir grasindami. Ir realiai bausdami. Tiesiog tyčiodamiesi iš mūsų! Turiu omeny ne kad savo pačių baimėmis kiti mums trukdo, o būtent tuo, kad valdžia verčia ir mus būt tokiais, kaip tie kiti (būdavo gi dar anais laikais toks posakis — gyvenk kaip visi), nori reguliuot mums mūsų gyvenimą. Grynai komunistinė politika, kada valdžioje esantys atseit geriau už mus pačius žino, kas mums yra gerai ir kas negerai. Čia labai tinka JAV prezidento Ronaldo Reigano kadaise pasakyti žodžiai, kad „nėra baisesnės dienos, nei toji, kai pas tave ateina valstybė su pasiūlymu tau padėti“.
Tęsinys: 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą