Ukrainiečių portale Vesti.ru vasario 24 d. paskelbtas interviu su Ukrainos mokslininke virusologe dr. Nadežda Žolobak, dirbančia vyriausiu mokslo bendradarbiu Ukrainos MA D.Zabolotno vardo mikrobiologijos ir virusologijos institute.
Mokslininkė pasakė:
„Yra tam tikras susirgimų respiratorinėmis infekcijomis, kurias sukelia ir koronavirusas, cikliškumas. Rugsėjį-spalį registravome pirmąją susirgimo bangą, po to spalį buvo nuosmukis. Po to įvyko pakilimas pabaigoje lapkričio - gruodžio pradžioje. Ir štai dabar mes vėl matome nuosmukį. Trečioji susirgimo banga, laukiama, turi vykti vasario pabaigoje ir kovą. Tuomet mes vėl galėsime matyti didelį skaičių teigiamai testuotų. Tokia eiga – dėsningumas, kurį mokslininkai pažymi visą laiką su respiratorinėmis infekcijomis. Daugumai jų, tame skaičiuje gripo, charakteringos trys epidemijos bangos. Koronavirusas ne išimtis.“ (…) „... pavasarį ir vasarą viskas bus santykinai ramu. O po to sergamumas respiratorinėmis ligomis auga“.
Į klausimą, ar virusas SARS–CoV-2 gali visai išnykti, kaip tai buvo su jo pirmtaku SARS–CоV, Dr. Žalobak atsakė:
„Nemanau, kad SARS-CоV visiškai dingo: kažkur gamtinėje ekologinėje nišoje jis gali išlikti, o mes jo tiesiog nenustatom. Virusai buvo, yra ir bus. Jie neatsiranda ir nedingsta, o keičiasi. Atsiranda nauji kamienai, kurie gali užimti naujas ekologines nišas. Kai mes susitinkame su virusais, prie kurių neprisitaikę, pas mus prasideda uždegiminis procesas – susirgimas. Į kontaktą su virusais, kuriems pas mus susiformavęs adekvatus imunitetas, mes galime tiesiog nereaguoti, todėl gali atsirasti regimybė, kad jie išnyko. Bet tai ne taip.“
Mokslininkė atsakė klausimą dėl susirgimo gripo virusu sumažėjimo:
„O kodėl jūs manote, kad jo sumažėjo? Gripo tiesiog dabar niekas nediagnozuoja. Visiems rašo diagnozę COVID-19. Buvo tyrimas, kuris parodė, kad koronavirusas ir gripas gali cirkuliuoti drauge. Mokslininkai 8 metus tyrė plazmą kelių tūkstančių žmonių PGR metodu, kokiu būtent virusu jie serga. Šio darbo dėka, ir gautų rezultatų pagrindu, buvo prieita išvadų dėl dėsningumo cirkuliavimo įvairių virusų ir ryšių tarp jų, kas patvirtino galimybę cirkuliacijos koronaviruso ir gripo kartu.“
Dėl koinfekcijų ji pasakė:
„Dažniau būna koinfekcijos ne virusinės, o virusų su bakterijomis. Kodėl jos atsiranda? Kada vyksta hiperaktyvacija imuninio atsako prieš virusą, nusilpsta antibakterinė apsauga. Ir tada „pakelia galvą“ tokie mikroorganizmai, kurie pas mus būna nuolatos, o įprastinėmis sąlygomis nepasireiškia. Štai kodėl, jei virusinė infekcija prasideda sunkiai, tai reikia laukti, kad prie jos prisijungs tracheitas, bronchitas, pneumonija. Bet jei mes neleisime virusui paleisti pilnos apimties uždegimo proceso, sustabdę pradiniame etape, tai bakterinių komplikacijų nebus.“
„Mūsų imuninė sistema sugeba duoti adekvatų imuninį atsaką viruso agresijai, o problemos kyla tuomet, kada yra chroniški susirgimai, antsvoris, diabetas, žemas fizinis aktyvumas, neadekvati mityba, streso būklė, kuri, kaip jau įrodyta, silpnina organizmo imunitetą“, - pasakė Dr.Žolobak.
Vakcinavimo rizikos:
„Pagrindinė rizika bet kokių vakcinų nuo koronaviruso, ir ne tik, surišta su specifine reakcija mūsų organizmo į respiratorines infekcijas (žiūr. 1 video). Ji sukelia nuo antikūnų priklausomą infekcijos sustiprinimą. Amtikūnai, kurie pasigamina vakcinos pasekmėje, neužtikrina pilnavertės viruso neutralizacijos po kurio tai laiko nuo vakcinavimo. Virusas „aplipęs“ antikūnais, tampa apsaugotas nuo imuninės sistemos poveikio. Tai yra tokie antikūnai dirba prieš imunine apsaugą, atlikdami „trojos arklio“ vaidmenį, užtikrinant prasiskverbimą ir paplitimą viruso organizme. Be to, virusas nuolatos mutuoja. Sukėlėjas, su kuriuo žmogus, pavyzdžiui, kontaktavo rudenį vakcinavimo metu, skirsis nuo sukėlėjo, su kuriuo kuriuo jis kontaktuos pavasarį. Todėl žmonės, kurie buvo skiepyti nuo gripo rugsėjį, nesirgo epideminio sezono metu. O kada jis ėmė silpti, trečiosios bangos metu, susirgo. Be to žymiai sunkiau, negu tie, kurie nebuvo vakcinuoti. Na ir, žinoma, ilgalaikiai efektai šiuolaikinių, siūlomų vakcinų nuo koronaviruso nėra ištirti. Gamintojai žada, kad po metų jie pajėgs duoti atsakymą.“
Paklausta, ar vakcinuosis, Žolobak atsakė:
„Aš anksčiau niekada nesiskiepijau nuo gripo, nesiskiepysiu ir nuo koronaviruso, ypač todėl, kad jau persirgau. Bet yra aplinkybės, kada klausimas dėl vakcinavimo yra svarbus. Pavyzdžiui, jeigu vykstate į gamtinius susirgimo židinius. Klasikiniu pavyzdžiu yra erkinis encefalitas – pavojingas virusinis susirgimas, perduodamas erkių ir pasireiškiantis sunkiu encefalitu. Tomis sąlygomis, kada medicinos pagalba nepasiekiama, išmintinga suformuoti adekvatų imuninį atsaką, kuris apsaugos jus nuo ligos. Respiratorinių susirgimų atveju vakcinavimo rizikos nežinomos, o nauda abejotina.
Mano nuomonė – geriau natūraliai suformuoti imuninį atsaką prieš pilnavertį virusą, suformuoti kokybiškus antikūnus, kurie velesnio kontakto su sukėlėju metu neutralizuos virusą, o ne sukels antikūnų priklausomą infekcijos sustiprinimą."
1 video: Nadežda Žolobak: kada vakcinacija gali paleisti mechanizmą susinaikinimo savo ląstelių?
2 video: Vakcina nuo koronaviruso: ar ji iš viso reikalinga? - virusologas Nadežda Žolobak.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą