2020-02-09

Kodėl pas vakariečius žodis „žydas“ nėra įžeidžiantis, o pas rusus jis įžeidžia ir yra draudžiamas?



Rusijos rašytojų sąjungos narys Anton Blagin savo straipsnyje „Наше слово «жид» — не ровня западному слову «žid»!“ (Mūsų žodis «жид» - netolygus žodžiui «žid»!) aiškina, kodėl kitose kalbose žodis «жид» neturi negatyvaus atspalvio, pavyzdžiui: lenkų — żyd, slovakų — žid, čekų kalboje — žid, lietuvių — žydas, vengrų — zsidó. Tačiau, rusų kalboje viskas kitaip. Rusų kalboje žodį «жид» naudoti draudžia įstatymas, nes jis turi neigiamą prasmę. Net pasakose slibinas vadinamas „Čiudo Judo“.

Rašytojas mano, kad visas skirtumas glūdi Rytų ir Vakarų žmonių pasaulėžiūroje. Vakarų visuomenėje šimtmečius buvo diegiama mintis, kad „žydai – išrinktoji Dievo tauta, kuriai pagal jų religiją leidžiama tai, kas neleidžiama kitiems. Pavyzdžiui, pagal vakariečių moralę, kuri paremta Biblijos Senojo testamento dalimi, žydų finansinių aferų organizavimas – tai Dievo laiminamas darbas! O žmogus, kuris sugebėjo apgauti kelias valstybes ir pasakiškai dėl to praturtėjo – tai nacionalinis didvyris judaizme, tikras Jokūbo iš Senojo testamento palikuonis, sūnus Izaoko! Ir vakariečiai turi tokiam aferistui pavydėti pagal Vakaruose klestinčią moralę. Didžiųjų sukčių ir aferistų istorijos ten net tuo tikslu ekranizuojamos! Be to informacija pateikiama žmonėms, nepriklausomai nuo jų tautybės, tokia gražia maniera ir forma, kad daugelis kino žiūrovų pasąmonėje jaučia sukčiams didelę simpatiją.“




Blaginas pateikia tokį reklamuojamos aferos pavyzdį: Izraelio portale https://isralove.org paskelbtą pasakojimą apie brolius Rotšildus – Nataną ir Jokūbą.

Portale „Isralove.org“ rašoma:

„Ar jūs žinote, kad frazė „Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“ tapo žinoma dėka Rotšildų siekio pirmiems sužinoti naujienas. Tai jų siekis, o taip pat vienintelis (išskyrus pinigus) hobi – veisimas pašto balandžių – vieną kartą padėjo jiems susikrauti turtus.

Tai buvo 1815 metais, kada po triumfališko Napoleono sugrįžimo, taip vadinamų „šimto dienų“, fondų biržos laukė mūšio prie Vaterlo baigties. Jos laukė ir broliai Rotšildai: Natanas – Londone, Jokūbas – Paryžiuje, iš anksto pasipildę savo karvelides Europos šiaurės-vakaruose.

Mūšio pradžioje iniciatyvą turėjo Napoleonas, apie tai pranešė į Londoną. Tačiau stebėtojai nenumatė, kai į pagalbą Velingtonui atvyks Bliucherio korpusas, kuris ir lems mūšio baigtį.

Napoleonas buvo nugalėtas. Balandžiai su šifruotais pranešimais apie tai buvo skubiai nusiųsti Rotšildams...

Iš ryto Natanas jau sielojosi dėl Napoleono sėkmės ir pardavinėjo savo akcijas. Tą patį triuką padarė Paryžiuje Jakovas. Biržoje kilo panika – juk Rotšildai, kurie pirmieji sužino visas naujienas, pardavinėjo popierius!!! Jiems iš paskos vertybinius popierius ėmė pardavinėti visi! Įvyko anglų, austrų ir prūsų vertybinių popierių griūtis. O tuo metu Rotšildų agentai supirkinėjo šiuos popierius pusvelčiui.

Tik po dviejų parų biržoje sužinojo, kad iš tiesų Napoleonas pralaimėjo mūšį. Žmonės prarado turtą, o Rotšildai per vieną dieną uždirbo 40 milijonų svarų sterlingų ir tapo savininkais žymios dalies britų ekonomikos“.

Antonas Blaginas rašo, kad 1815 metų 1 svaras atitinka 45-iems šiandieniniams svarams sterlingų. Rotšildų „uždarbis“ apgaunant žmones šiandien būtų 1,8 milijardų svarų sterlingų. Iš karto po surengtos super-sėkmingos aferos, Rotšildai Vakaruose tapo labai gerbiamais žmonėmis.

Pažyma https://ru.wikipedia.org/wiki/. Rotšildai: Europos žydų kilmės bankininkų ir visuomenės veikėjų dinastija, kurių istorija prasideda XVIII amžiaus pabaigoje. 1816 metais Austrijos imperatorius Francas II suteikė Rotšildams baronų titulą. Rotšildai tapo Austrijos aristokratija. Britaniškoji dinastijos šaka buvo priimta karalienės Viktorijos rūmuose. Skaitoma, kad nuo XIX amžiaus Rotšildai po Federalinio rezervo sukūrimo valdo patį didžiausią pasaulyje turtą.

Blaginas pažymi: „O pas mus Rusijoje pas tokius žydus-aferistus reikalai buvo visai kitokie. Aš jau pasakojau anksčiau savo straipsniuose, kad Jakaterina I, žmona imperatoriaus Petro Alekseevičiaus Romanovo, po jo mirties tapo Rusijos imperijos imperatore, ir kada ji perskaitė Biblijoje, kad judėjų religija skatina savo išpažintojus vykdyti ekonomines diversijas visose valstybėse, kuriose jie apsigyvena kaip ateiviai, ji paskelbė aukščiausią Įsakymą „Apie iškeldinimą Žydų iš Rusijos“:

„Vardinis Įsakymas, įvykdytas Akščiausioje Slaptojoje Taryboje 727 metų balandžio 26 dieną. Dėl išsiuntimo Žydų iš Rusijos ir stebėjimo, kad jie su savim neišvežtų auksinių ir sidabrinių Rusijos pinigų.

Šių balandžio 20, Jos Imperatoriškoji Didenybė nurodė: Žydus, kaip vyrus, taip ir moteris, kurie yra Ukrainoje ir kituose Rusijos miestuose, juos visus išsiųsti lauk iš Rusijos į užsienį nedelsiant, ir ateityje jų nei kokiu būdu neįleisti ir to saugoti stipriai visose vietose; o paleidžiant žiūrėti atidžiai, kad jie iš Rusijos į užsienį neišvežtų jokių Rusijos sidabrinių monetų ir efimkų neišvežtų; o jei bus pas juos auksinės ir efimkos ar kokia kita Rusijos moneta, duoti jiems variniais pinigais“.

Šaltinis: Полное собрание законов Российской империи. Собрание первое. Том 7. 1723-1727. СПб., 1830. С. 728.

„Kaip matome, štai tikroji priežastis, kodėl žodis «жид» rusų kalboje turi negatyvų, keikiamą atspalvį!“ (…)

Autoriaus žodžiais, kiekvienas, kas skaitė Bibliją žino, kad judėjas – tai ivri, arba ateivis, kuris žiūri į šią šalį ir jos gyventojus kaip užkariautojas, vykdantis religinį įsakymą:

„Neduokite savo broliui už augimui (už procentus) nei sidabro, nei duonos, nei nieko kito, ką jūs galite duoti augimui; „Suteik svetimam augimui ir neduok savo broliui augimo, kad Viešpats, tavo Dievas, palaimintų tave viskuo, kas daroma tavo rankomis, žemėje, į kurią tu eini, kad ją turėtum“. (Leviticus, 23: 19-20).

Paskutiniai žodžiai tiesiai sako apie tai, kad judėjai – visur užkariautojai, pas juos užkariautojo sąmonė, ir kitaip jie nesielgia. Jie atkakliai, per amžius, eina į tikslą, nurodytą jų Toroje! Štai ką turi žinoti kiekvienas žemės gyventojas!“

Blaginas pažymi, kad nuo Jekaterinos 1742 metų įsakymo prabėgo daug laiko, o paskutiniu Rusijos valdovu, kuris „turėjo drąsos ir valios apginti Rusijos tautas nuo žydijos, buvo Josifas Stalinas. Putinas gi išdrįso tik pagarsinti informaciją apie Pirmąją sovietinę vyriausybę, kurios absoliuti dauguma narių buvo žydai.“



Straipsnio autorius pateikia, kaip straipsnio priedą, Andejaus Karaulovo filmą apie Putino valdžios „prašiktą“ Rusijos aliuminio pramoninį kompeksą.

„... aš nežinau, kaip Vladimiras Putinas visa tai išsrėbs, (ir ar srėbs?), bet aš žinau, kad pagal judėjų Įstatymą („Torą“), pagal kurį vyksta valstybių ir tautų apiplėšimas, „gojai“ (ne žydai) negali tikėtis ką nors atgauti, kas iš jų žydų atimta apgaule. Mes jiems - „avys“...!

Šaltinis:





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą