2020-01-04

Dvigubi Lietuvos teisėsaugos standartai: vieni vandalui, sudaužiusiam Memorialinę lentą, kiti - Mokytojai, pagerbusiai Didvyrį Lietuvos trispalve. Advokatas dr.Antanas Bartusevičius ir dr.Algimantas Lebionka



Dr. Algimantas Lebionka: Aš esu šokiruotas Lietuvos pilietis, pasimetęs ir nesuprantantis, kas vyksta Lietuvoje? Vakar, 2020 m. sausio 3 dieną, keturi patriotai paminėjo lietuvių tautos didvyrio Kazio Škirpos atminimą, uždegė žvakutes, pamojavo trispalve, ta pačia, kurią Kazys Škirpa prieš 101-nerius metus pirmasis iškėlė Gedimino kalno bokšte. Už tai akcijoje dalyvavusi lietuvių kalbos licėjaus mokytoja p. Astra Genovaitė Astrauskaitė buvo įgrūsta į narvą policijos mašinoje, greta tarnybinių šunų, policijos komisariate panaudoti koviniai veiksmai – policininkės Karinos, kalbančios su nežinomos kalbos akcentu, sumušta, Lazdynų ligoninėje nustatyta daugybiniai p. A. G. Astrauskaitės kūno sužalojimai. 


Kitu visuotinai žinomu atveju: tarptautinis aferistas Stanislovas Tomas, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą vertimąsi teisinių paslaugų teikimu, neteisėtą advokato vardo naudojimą ir nusikalstamą pinigų rinkimą. Jis mojavo ne vėliava, bet kūju, sunaikino svetimą turtą, išniekino Lietuvos Didvyrio Jono Noreikos atminimą. Prokurorai ir policijos tyrėjai nekelia jam bylų už daugybę padarytų nusikalstamų veikų, o gailestinga teisėja šiam nusikaltėliui leido pabėgti nuo teisingumo į Izraelį, kad po to Austrijos Respublikoje kaulytų politinio prieglobsčio, kaip ištrūkęs iš baisingos Lietuvos, kurioje amžių amžiais tariamai persekiojami žydai.


Šis nusikaltėlis apvogė ir mane, todėl aš apskundžiau prokurorų atsisakymą kelti jam bylą dėl sukčiavimo. Apie tai šiandien parašyta straipsnyje „Aferistas ir vandalas Stanislovas Tomas su kūju rankose ir apipjaustytas lietuviškas teisingumas“




Norėčiau išgirsti, ką galvoja aukščiausios kvalifikacijos teisininkas apie Lietuvoje vystančią teisinę bakchanaliją Gedimino kalno papėdėje?



Advokatas dr. Antanas Bartusevičius:



Būdamas informuotas iš įvairiuose interneto portaluose paskelbtos informacijos, galiu tvirtinti, kad po pabendravimo su policija šalia Vilnelės tilto, K. Škirpos alėjoje, tik viena iš (4) keturių akcijos dalyvių p. Astra Genovaitė Astrauskaitė buvo sulaikyta. Kodėl viena? Lietuvos valstybės vėliava atimta, o sulaikyta negrėsminga moteris grotuotoje policijos automobilio „bagažinėje“, kartu su (tikėtina tarnybiniais, o ne koviniais) šunimis buvo nuvežta į policijos komisariatą. Po apklausos policijoje p.A. G. Astrauskaitė atsidūrė Lazdynų ligoninėje, o legali valstybinė vėliava - atimta. Kaip daiktinis įrodymas? Kodėl? Juk tos vėliavos flagštoku ji neišdaužė policijos automobilių langų ir nesukėlė jokio fizinio skausmo nė vienam iš policininkų ar policininkių? Žygiuoti ir manifestuoti su valstybine vėliava rankose pagerbdamas didvyrius turi teisę kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis ir ne pilietis. Kodėl tai neleistina mokytojai p. Astrai G. Astaruskaitei? Tai šiurkštus jos konstitucinės teisės ir laisvės pažeidimas.


Primenu apie įvykį p. Astros Genovaitės Astrauskaitės įrašu iš jos asmeninės feisbuko paskyros:
Mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė:Ko nepaminėjau? Policijoje jau kita pareigūnė (taip pat su rusiška pavarde), liepė pūsti į alkotesterį. (Vyrai lakstė pirmyn, atgal po kabinetą). Pripūčiau 0 promilių. Visur pasirašyti atsisakiau, nes akcentavau, kad jokio prasižengimo nepadariau. Su jų kaltinimais nesutikau, reikalavau, kad leistų paskambinti advokatui.
Kelis kartus pakartojo, kad jokiam advokatui skambinti neturiu teisės. ( Sic! Paryškinta mano – adv. A. Bartusevičius). Kadangi prie K. Škirpos al. buvo sakyta, kad pati parašysiu paaiškinimą, pasakiau kad su tardymu be advokato nesutinku, nieko nekalbėsiu. Jie pasiuto, lakstė vienas po kito į kabinetą, keitėsi, tarėsi. 
Tada, matyt, nusprendė uždaryti nakčiai, nes reikalavo mano rankinės, sakė pažiūrės, ar neturiu draudžiamų daiktų. Kai nedaviau, grasino labai stambi pareigūnė panaudojo kovinius veiksmus.(Sic! Paryškinta mano čia ir žemiau – adv. A. Bartusevičius). Pasikabinau rankinį per petį, tai pripuolusi užlaužė rankas murkdė, liepė atnešti antrankius, Vienas vyras atlėkė su antrankiais, bet iš skausmo ėmiau šaukti, tai paleido. Labai skaudėjo, verkiau, temo akyse, dūrė širdį, prašiau kviesti greitąją.
Kol neatėmė telefono (vėliau atėmė, prasitarę, kad galiu įrašą padaryti) dar skambinau draugams, pasakojau, kas vyksta.
Pasakiau, kad savo rankinės neduosiu, pati išėmiau daiktus ir dėjau ant stalo. Liepė viską liepė išimti iš piniginė, net pinigus suskaičiuoti. Viską rašė, kas buvo: lūpdažis, plaukų šepetys, piniginės turinį užrašinėjo kompiuteryje, 85 eurus, visas turimas parduotuvių, banko korteles, pirštines, raktus.
Ta pati pareigūnė mane apčiupinėjoLiepė pasirašyti po kratos sąrašu – atsisakiau.
Jaučiausi labai blogai… Šeimai skambinti jau neleido. Telefoną grąžino tik tada, kai greitosios gydytojai, suteikę pirminę pagalbą, jiems pasakė, kad manęs komisariate nepaliks, nes būtina vežti į ligoninę tolimesniam tyrimui. Greitosios pagalbos gydytojai buvo labai jautrūs…

Labai dėkinga esu ir Lazdynų ligoninės traumatologui, kuris paskyrė kaklo, pečių, rankos rentgeno tyrimus. Pulkininką Kazį Škirpą, Lietuvos istorijos palikimą Vilniuje ginsiu ir toliau“.
Horribile dictum! Jeigu vadovautis policijos neviešinamais veiklos principais, ko neretai ir siekia kai kurie policijos pareigūnai, tai tokioje situacijoje p. Astra G. Astrauskaitė iš tikrųjų prarado teisinio saugumo garantijas. Policininkas nėra valstybė. Tai valstybės vardu veikiantis teisėtvarkos pareigūnas. Policininkas privalo žinoti, kad jo pareiga rūpintis žmogumi ir „ginti, saugoti, padėti“ žmogui sunkioje situacijoje, o ne šiurkščiai „įsodinti“ neagresyvią inteligentišką moterį į policijos automobilio „krovinių“ skyrių kartu su policijos tarnybiniais šunimis, kurių elgsena gali būti ne itin draugiška, teisėta ir pagrįsta. Tai galima interpretuoti kaip psichologinio ir psichinio smurto bei fiziologinių kančių sukėlimo būdą. Kankinimą, nuo į policijos automobilį įsodinimo momento. Ar visuose kituose atvykusiuose į įvykio vietą policijos automobiliuose taip pat buvo po du tarnybinius šunis? Jeigu ne, tai kodėl p. A. G. Astrauskaitė nebuvo įsodinta į vieną iš tų automobilių be kovingai nusiteikusių šunų? Tai jau buvo policijos pareigūnų, o ne sulaikomo žmogaus asmeninis rūpestis. Policininkas turi užtikrinti sulaikomo asmens teisių teisėtumą ir žmogaus teisių apsaugą, kurios nežemina jo garbės ir orumo, nesukelia niekuo nepagrįsto fiziologinio ir psichinio streso.
Šiuo atveju Lietuvos policijos pareigūnams norėčiau maloniai priminti, ne tik apie policijos, bet ir apie esminį advokatų vaidmenį demokratinėje visuomenėje bei teisės viršenybei. Tai ne tik Lietuvos advokato nuomonė. Tai – Prancūzijos Nacionalinės Advokatų Tarybos, 2019 m. gruodžio 13-14 d. vykusioje Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija.
Norėčiau pabrėžti, kad kiekvienas sulaikytas asmuo turi teisę turėti gynėją – advokatą nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos pradžios momento. Jei neišgalite jam  mokėti, Jums turi būti paskirtas advokatas, kuriam mokama iš Lietuvos valstybės lėšų 13 Eur per valandą. Neseniai Teisingumo ministras pažadėjo mokėti 16 Eur per valandą, nors prieš porą metų jau buvo pažadėta mokėti net 18 Eur. Tuo tarpu Estija nieko nežada, bet moka advokatui 50 Eur, o Švedijos Karalystė 130 Eur per valandą.
Norėčiau priminti, kad sulaikytasis asmuo gali neduoti jokių parodymų, nes turi teisę tylėti. Negalite būti verčiama prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, kankinama ar žeminama, prieš jus negali būti naudojama kitokia prievarta (kaip p. A. G Astrauskaitės atveju – ji ir pikti tarnybiniai šunys automobilio „bagažinėje“, neadekvatūs ir neproporcingi šiurkštūs veiksmai policijos komisariate). Visi procesiniai veiksmai su Jumis turi būti vykdomi valstybine – lietuvių kalba. Galite prašyti, kad apie sulaikymą būtų pranešta vienam iš Jūsų artimųjų giminaičių arba sutuoktiniui.
Norėčiau pabrėžti, kad šias Jūsų teises garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas. Jeigu jūsų teisės buvo pažeistos, pradžioje kreipkitės į prokuratūrą. Jeigu ir prokuratūra nepadės – kreipkitės į advokatą ir jis patars kaip apsaugoti Jūsų teises. Beje, reikia turėti omenyje, kad advokatų ir klientų teisių apsauga nėra nustatyta advokatų naudai, bet klientų, Teisingumo ir demokratijos labui. (Žr.: Prancūzijos Nacionalinės Advokatų Tarybos, 2019 m. gruodžio 13-14 d. vykusioje Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija).
Linkime Jums Stiprybės, Gerbiama mokytoja p. Astra Genovaite Astrauskaite! Viskas bus gerai. Mes nugalėsime!




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą