2021-06-06

Politinė ir dvasinė šizofrenija: tautininkas-sionistas M.Kundrotas policijai apskundė „žydauną“ tautininką A.Lebionką dėl antisemitizmo. 2 dalis

 


1 dalis:http://lebionka.blogspot.com/2021/06/politine-ir-dvasine-sizofrenija.html

Žmogus, kuris skelbia esąs „politologu“, manau, turi mokėti skaityti straipsnius. Kiekvieną M.Kundroto policijai apskųstą straipsnio (žiūr. straipsnio 1 dalį) teiginį aš palydžiu nuorodomis į gerai žinomus šaltinius, cituoju Fiodorą Dostojevskį.

Gal tik vienas mano teiginys liko be nuorodos: „20 amžių mes pasitikome būdami ant išnykimo slenksčio ir tik stebuklas mūsų tautą išgelbėjo – Spalio bolševikinė revoliucija Rusijoje, kurią irgi organizavo žydai. Ačiū jiems.“ 



Eduardas Hodos (2003), tuometinis Charkovo miesto (Ukraina) Liberalios žydų bandruomenės pirmininkas, knygoje „Žydiškas sindromas - 3“ iškėlė „Trijų Chazarijų teoriją“. Autorius tvirtino, kad „skirtingu laiku ir toje pačioje, buvusios TSRS, teritorijoje buvo sukurtos trys Chazarijos:

Pirmoji Chazarija – Didysis Chazarų kaganatas (VII-X amžius);

Antroji Chazarija – Sovdepija (1917 – 20-as dešimtmetis XX amžius);

Trečioji Chazarija – Nepriklausomų Valstybių Sąjunga (Nepriklausomų Valstybių Sąjunga).

„Didysis Chazarų Kaganatas gyvavo kelis šimtmečius, kol 965 metais rusų kunigaikštis Sviatoslavas, pagal rusų metraštį, ir jų miestą paėmė. Gyventojai išbėgiojo, dauguma tapo Sviatoslavo vasalais, o žydų elitas persikėlė į Chazarų kvartalą Kijeve.

VII-VIII amžiais judaizmas jau buvo prestižinė religija. Jo autoritetas rėmėsi, be kita ko, į išvystytą žydų teisę, moralinių-etninių vertybių sistemą, sukaupusią savyje patirtį daugelio kartų, gyvenančių diasporoje, t. y. turinčių galimybę savo religinių-nacionalinių tradicijų bazėje įsisavinti kas geriausia iš patirties visuomenių ir tautų, tarp kurių jie gyveno. Žydų teisė sudarė struktūrą, turinti maždaug 300 tūkstančių klausimų ir atsakymų – fiksuotų teismo sprendimų pačiais įvairiausiais gyvenimo klausimais. Judaizmo buvo įvestas ir palaikomas kodeksu (Talmūdas, A.L.) iš 613 taisyklių tiems, kas save laikė žydais.

Visa tai sudarė teisinį pagrindą ankstyvųjų viduramžių bendruomenėms, išmėtytoms po visą pasaulį ir galėjo būti galingu stimulu chazarų kaganams turėti ideologiškai nepriklausomą poziciją geopolitiniame musulmonų pasaulio ir Bizantijos konflikte.

Iki kaganams priimant judaizmą, žydų teisės modifikacijos procesas buvo baigtas. Ankstyvais viduramžiais priimti judaizmą - reiškė įeiti į išvystytų įstatymų sferą, sutvarkyti daugelį visuomenės santykių pusių: šeimos, etikos, ūkinių, politinių santykių. Judaizmas buvo vienintelis ideologinis pamatas, ant kurio buvo statoma ir klestėjo Pirmoji Chazarija.“

Antroji Chazarija.

„Antrosios – ateistinės – chazarijos kūrimui pradžią davė Visos Rusijos pogromas, nuvilnijęs per bekraštę Stačiatikių imperiją. Pagrindinis smūgis teko stačiatikių cerkvei ir stačiatikių monarchijai Dievo Pateptojo vaidmenyje – paskutiniojo rusiškojo imperatoriaus Nikolajaus II ir jo šeimos.

Valdžia, kaip ir Pirmojoje Chazarijoje, vėl atsidūrė amžinų „civilizatorių“ rankose. Vienok, šį kartą jos užgrobimas nebuvo laipsniškas ir neskausmingas, bet jį lydėjo upės kraujo, kuriame paspringo šalis“.

"...1917 metų vasaris pasibaigė ilgai laukiama pergale prieš Stačiatikių Monarchija. Bet tuo pat metu iš butelio buvo išleistas „belševizmo džinas“, kurio iš pradžių reikiamai neįvertino vasario revoliucijos „autoriai“: ir tarptautinė žydija, kraujo ryšiais susijusi su žydais-internacionalistais (nepasiteisinusios viltys į Trockį), ir ateistinė masonija į idėjinę giminystę su bolševikais.“

„Marksizmas - Leninizmas buvo ne tiktai pragmatišku – politiniu judėjimu, kiek utopine „religija“ su minuso ženklu. Būtent šiuo fanatišku „religingumu“ galima paaiškinti bolševikų imunitetą vakarietiškai liberalizmo įtakai. Jų žydiškumas buvo modifikuotas į ypatingą, internacionalistinę esmę. Bet tai nesukliudė tarptautiniams finansiniams sluoksniams teisingai susiorientuoti dėl bolševikų „misijos“ ir su jų pagalba apsisaugoti nuo stačiatikių monarchijos restauracijos.

Verta taip pat pažymėti, kad tuometinė bolševikų viršūnė buvo sudaryta iš dviejų linijų: iš Lenino kadrų (kuriuos finansavo ir 1917 m. permetė į Rusiją vokiečiai) ir Trockio kadrų (juos finansavo ir tuo metu permetė į Rusiją amerikiečių pusė). Bet visas fokusas tame, kad abiem atvejais pinigų davėjais buvo šifai-varburgai – žydų finansinis elitas“.

„Suprantama, priimdami dosnią „sponsorystę“ žydų finansinių veikėjų, ir Trockis, ir Leninas nuoširdžiai manė, kad bankininkai, kosmopolitizuodami pasaulį, „nesąmoningai“ remia pasaulinę komunistinę revoliuciją“.

„Tolimesni įvykiai patvirtino apskaičiavimo tikslumą: stačiatikių monarchija buvo galutinai sutrypta, Dievo Pateptasis buvo nukryžiuotas ant nugalėtojo kryžiaus, ir pats Dievo vardas atiduotas šetoniškai anafemai.“

„Ne atsitiktinai pirmaisiais tarybinės valdžios metais Svijažsko mieste buvo pastatytas paminklas Judui. Stebėjęs paminklo atidengimo ceremoniją danų rašytojas Heningas Keler liudijo:

„Vietiniai tarybiniai deputatai svarstė, kam pastatyti statulą. Liuciferis buvo pripažintas ne pilnai pritariančiu komunizmo idėjai, Kainas- per daug legendine asmenybe, todėl apsistojo ties Judu Iskariotu kaip pilnai istorine asmenybe, pavaizdavę jį visu ūgiu su pakeltais į dangų kumščiais...“

Spartuoliškais tempais, kuriais buvo statoma Antroji Chazarija, buvo lydima malimu į dulkes pagrindines krikščionių šventoves. Naujieji valstybės šeimininkai šėlo ant griuvėsių susprogdintų Rusijos šventovių“.

„Atėjo nauja epocha – ateizmo epocha. Atėjo naujų „šventųjų“ laikas, į kuriuos melstis privertė „neprotingus chazarus“.

Štai kaip atrodė šis bedievių „ikonostasas“ nežinomo dailininko akimis, išleidusio 1922 metai Filadelfijoje „Albumą su 30 fotografijų bolševikų komisarų“. Aukščiausia Tarybinė valdžia – vieni žydai. Po pilietinio karo, griaunančiu viesulu praskriejusiu per pačius atokiausius nugalėtos imperijos užkampius, ir alkanų metų šėlstančio „karinio komunizmo“ atėjo „Antrosios Chazarijos“ laikai. Naujoji ekonominė politika (NEP), sukėlusi tuometinį bumą ir „paleidusi nuo grandinės“ privatų verslą, iš esmės, paženklino naują žvaigždės valandos atėjimą naujos valstybės.

Nesigilinsiu į smulkmenas to periodo, su kurio ypatumais, aš įsitikinęs, pažįstamas kiekvienas žmogus laikęs savo rankose istorijos vadovėlį. Pasakysiu tiktai, kad NEPAS buvo buvo kažkas tiesiog priešingo idealams „laisvės, lygybės, brolybės“ po kurio vėliavomis ėjo į kovą proletarų masės naujieji statytojai „šviesios ateities“.

„Ir tada į valdžią atėjo gruzinas. 1927 metais Josifas Stalinas išsiunčia iš šalies Levą Trockį, ir nuo šio momento antrosios Chazarijos faktiškai nuspręstas...

Šioje vietoje tinka pacituoti vieną iš bolševikų išminčių“ Karlą Radeką, kuris komentavo Stalino veiklą taip:

„Mozė išvedė žydus iš Egipto, o Stalinas – iš Politbiuro“.

Kas vyksta toliau? Plačiu frontu išvystytas puolimas taip vadinamos „trockistinės-lenininės gvardijos“, iki pašaknų nupjaunamos pirmosios eilės „bolševikinių komisarų“ ir pradedama Stalino modelio socialistinės valstybės statyba.

Atsisakęs nuo „chazariškojo“ vystymosi kelio, Stalinas išrado naują Tarybų šalies vystymosi kelią. Pagrindiniais „banginiais“, ant kurių buvo pradėta statyti unikali, neturinti analogų, valstybinis darinys, „tautų tėvas“ naudojo šiuos principus: žemės ūkio kolektyvizacija, pramonės industrializaciją ir valdžios centralizaciją.“

„Tokiu būdu, dėka titaniškų pastangų ir neįtikėtinų aukų piktas Stalino genijus sugebėjo pakeisti istorijos tėkmę, nubrėžtą mums, kaip jūs toliau įsitikinsite, šimtmečiams į priekį.“

Тrečioji Chazarija

1993 metais Maskvoje Jelcinas įvykdė karinį pučą ir nuo to momento „chazaro-žydų ekstremistai (nulėmę kraštutines ekonomikos transformacijos formas) užvaldė vykdomąją valdžią, užėmė pagrindines pozicijas partijose ir bankų sistemoje“. 2000 metais išvogtą, irstančią ir JAV protektoratu tapusią Rusiją Jelcinas perdavė valdyti Vladimirui Putinui, naujajam Chazarijos kaganui.“

Dalis mano šeimos protėvių buvo lietuviai, dalis – žydai, buvo lenkų. Nei vienas žydas, tarp mūsų protėvių, nebuvo baudžiauninku, o štai mamos tėvelio Petro Klibavičiaus tėvai, gyvenę netoli Jonavos, buvo lietuviai ir vieninteliai baudžiauninkai visoje įvairiatautėje mūsų giminėje. Su baudžiauninkais ponai, ne lietuviai, elgėsi kaip su galvijais: iki mirties plakė, pardavinėjo. Kuo jie skirėsi nuo juodaodžių Amerikos vergų? Niekuo. Žydai, tuo tarpu, buvo LDK prilyginti bajorams. Žmonos prosenelė žydaitė Rachelė Bardonaitė buvo ištekinta už bajoro Mackevičiaus, turėjusio nuosavą kaimą Ukmergės apskrityje. Mano mamos seneliai, krikštyto žydo Jakovo Karibskio šeima, kurioje buvo trylika vaikų, gyveno Žlobino miestelyje, visus vaikus sugebėjo leisti į gimnaziją, turėjo žemės, nuomavo ežerus, vertėsi žvejyba ir prekyba žuvimi.

Aš nesuprantu Mariaus Kundroto pozicijos, jo elgesio, aš manau, kad jis yra kompleksuotas žmogus, nesugebantis prasibrauti prie valdžios lovio, bet labai norintis prie jo pripulti. Jis nepajėgia suprasti, kad kiekvienas žmogus turi teisę reikšti savo nuomonę, domėtis istorija tautų, kurioms priklausė jo protėviai. Gal jis užpyko, kad jį pavadinau „šabesgojumi“, bet jam neverta pykti, tereikia pažiūrėti į veidrodį ir jis, manau, pats pamatys buką „šabesgojų“, menkystę skundiką, prisiplakusį prie tautininkų, bet pasirengusį kiekvieną akimirką parduoti Dievą (ir Lietuvą) už 30 sidabrinių šekelių, kaip sakė Izraelis Šamiras apie tokius krikščionis-sionistus.

Žemiau pateikiu dar vieną savo 2020 metais paskelbtą straipsnį, kurį tautininkas-sionistas M.Kundrotas apskundė policijai.


Į Europą ir vėl ateis milijonai, nes vietoj Sirijos numatytas „Didysis Izraelis“. 2 dalis



Pradžia, 1 dalis.



Vasario 29 dieną Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas pareiškė, kad nesilaikys susitarimo, sudaryto 2016 metais su Vokietijos kanclere Angela Merkel dėl imigrantų readmisijos, už kurį jam buvo pažadėti 6 milijardai eurų, ir atidarys vartus į Europą. Dabar migrantus iš Turkijos į Edirną, esančią prie Graikijos sienos, veža autobusais. Turkija tvirtina, kad priėmė 3,6 milijonų perkeltų asmenų iš Sirijos. Panašus skaičius, manoma, yra imigrantų iš Irako, Afganistano, Irano, Pakistano ir kitų Azijos valstybių, o taip pat Afrikos.

Feikinės nuotraukos iš Graikijos pasienio


ES centrinės MIP, valdomos žydų kapitalo, apie Erdogano migrantus meluoja, pasakoja, kad tai vien „sirų pabėgėliai, vaikai ir moterys“. Vystomas toks pats melas ir faktų iškraipymą, kaip ir 2015 metais, rašomaportale „Journalistenwatch“. Kuriamos pasakos apie „nušautą sirą“ ir pan. Anglų spauda objektyvesnė. Guardien „pabėgėlių“ minioje pastebi į Edirną atvežamus etiopus, alžyriečius, palestiniečius ir juodaodžius afrikiečius, kurie bando pasinaudoti galimybe keliauti į Europą. Greta sirų identifikuojami išeiviai iš Libijos, Irako Irano, Afganistano, Eritrėjos ir iš tolimojo Bangladeš.

Arabų išvarymo į Europą strategai


Krikščionių valstybių sunaikinimas – tai tūkstantmetis Talmudinio judaizmo siekis. Pagal pasikrikštijusį žydą Sikstą Sienietį, Talmudas įpareigoja kiekvieną judėją būti nuolatinėje kovos būsenoje su Krikščionių pasauliu, linkėti pražūties jo karaliams ir valdovams (Sixt Siens Bibliotheca sancti ordin. 1. Paris. P.124). Sikstas pateikia vieną iš Talmudo įstatymų: „Mes įsakome, kad kiekvienas žydas prakeiktų tris kartus per dieną visą krikščionių pasaulį ir melstų Dievo pažeminti ir išnaikinti jį su visais karaliais ir kunigaikščiais.“

Odedo Inono „Didžiojo Izraelio“ planas


1982 metais buvo paskelbta Izraelio strategija, plačiau žinoma kaip „Inono planas“. Pagal plano autorių, regioninio viešpatavimo Izraelis turi siekti destabilizuodamas kaimynines arabų valstybes, tai yra jas skaldydamas. Šis planas vėliau buvo pakartotas JAV projekte „Naujieji Artimieji rytai“, kurį išdėstė Valstybės sekretorė K. Rais ir pulkininkas R. Petersas.



Pirmą kartą „Inono planas“ buvo paskelbtas „Judaizmo ir sionizmo žurnale „Kivunim“ (Keliai) (A Journal for Judaism and Zionism) Nr. 14 (5742), 1982 sausį, Redaktorius: Ioram Bek. Radaktorių komitetas: Eli Eujal, Ioram Bek, Amnon Chadari, Iochanan Manor, Eliezer Švaid. Paskelbtas Informacinio skyriaus/Pasaulio sionistų organizacija. Jeruzalė.

Šiame plane buvo numatoma, „kad visas arabų valstybes Izraelis suskaldys į mažus gabalus“ ir kad „sugriovimas Sirijos ir Irako vėliau bus į etninius arba unikalius religinius rajonus, kaip Libane, yra pagrindiniu ilgesnio periodo Izraelio tikslu rytų fronte“.

Šis dokumentas buvo kertiniu akmeniu sionistų judėjimo, kuriam atstovauja Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Vilniaus Gaono palikuonis) ir kuris yra paplitęs tarp karinio Izraelio elito ir šios valstybės intelektualų.

„Inono planas“ remiasi dvejomis nuostatomis, lemiančiomis Izraelio išgyvenimą: 1) jis turi tapti regionine imperine valstybe; 2) suskaldyti visą kaimyninę teritoriją į smulkias valstybes sugriaunant esančias arabų valstybes. Šių valstybių dydis priklausys nuo jų etninio arba religinio sąstato. Tuo pačiu atskyrimas valstybių religijos pagrindu taptų moraliniu legitimumu paties Izraelio.

Griovimas arabų ir musulmonų valstybių pagal „Inono planą“ bus įvykdytas iš vidaus, panaudojant vidinius religinius ir etninius prieštaravimus. IVIL (Islamo valstybė Irakas ir Levanta) planas buvo dalimi „arabų pavasario“, skirto destabilizuoti Iraką, Sudaną, Tunisą, Egiptą, Libiją Siriją ir Mali.


Abraomas Šmulevčius: „Po arabų revoliucijų Didysis Izraelis valdys Artimuosius Rytus“


Izraelio rabinas Abraomas Šmulevčius apie „Didžiojo Izraelio“ sukūrimą 2011 metais yra pasakęs

„Po arabų revoliucijų Didysis Izraelis valdys Artimuosius Rytus“.

Musulmonų pasaulis pasiners į chaoso būklę ir tai bus teigiama įvykių eiga žydams. Chaosas- geriausias laikas, kad paimti situacijos kontrolę ir įjungti žydų civilizacijos sistemą. Dabar eina grumtynės dėl to, kas bus dvasiniu žmonijos lyderiu – Roma (Vakarai) ar Izraelis. Du tūkstančius metų atgal laimėjo Roma. XIX ir XX amžiais žydams dalinai pavyko paimti revanšą, stumiant idėjas pirma bolševizmo, o po to liberalizmo ir demokratijos. Dabar mes turime paimti pilną kontrolę į savo rankas. Žydų aušra vėl ateina arabų revoliucijų ugnyje“.

„Yra toks posakis: „Karas – tai Mozės žingsniai“. Hipersionisto požiūriu, viskas eina puikiai. Reiškia, Dievas mums parodo Mozės žingsnius arabų revoliucijų pavidalu, kurios turi atvesti Izraelį į viešpatavimą pasaulyje.



Bernaras Anri Levi – chaoso šauklys


Levi suvaidino ypač svarbų vaidmenį arabų revoliucijose, kurios suteikė Izraeliui strateginį pranašumą. Ant jo sąžinės – samdinių ir ekstremistų palaikymas Afganistane, Bosnijoje, Kosove, Tunise, Libijoje ir Sirijoje, o taip pat Ukrainoje, visur, kur jis tik buvo pasirodęs.

Tai ne tik būsimo kraujo provokatorius, bet ir charakteringa diagnozė. Pavyzdžiui konferencijoje, organizuotoje Prancūzų žydų organizacijų tarybos (CRIF) Levi pareiškė, kad „kaip žydas“, jis „dalyvavo politinėje avantiūroje Libijoje“. Ir , kad „aš nedaryčiau to, jeigu aš nebūčiau žydu“.

Būtent šitas Bnai Brit numylėtinis yra vienas iš chaoso ideologų, kuris generuojamas, kad pastatyti Didįjį Izraelį nuo Nilo iki Eufrato. Jeigu kur nors pasirodo hiperaktyvus žydų filosofas – lauk bėdos.

Interviu laikraščiui LaPariesien į klausimą ar jis nesigaili, kad buvo Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi konsultantu, o štai dabar Libija vis labiau grimzta į chaosą, Levi pasakė: „Nei kiek“.

Bosnių Sarajeve, Libijos Bengazyje – visur paskui šitą „laivės šauklį“ atskrido bombonešiai. Libijoje Anri Levi įkalbėjo Prancūzijos prezidentą pripažinti Libijos „sukilėlius“, o faktiškai Al Kaida teroristus.


IVIL vadovas – Izraelio agentas


„Arabų pavasario“ plano dalimi buvo IVIL projektas, skirtas destabilizuoti Iraką, Sudaną, Tunisą, Egiptą, Libiją Siriją ir Mali.

Izraelio portalas 9tv 2015 metų lapkričio 11 dieną paskelbė publikaciją pavadintą „Egipto MIP: IV vadas – žydas“. Straipsnyje rašoma, kad televizijos kanalas „Al-Chajat“ atskleidė „Islamo valstybės“ paslaptį, jo uždavinius ir tikslus.

Kaip tiesioginiame eteryje papasakojo kanalas Iman Izz ad-Din, grupuotę už amerikiečių ir britų pinigus sukūrė Izraelis „purvinam darbui“, o taip pat, kad susilpninti arabų valstybes, „kad nebeliktų jokios jėgos, galinčios pasipriešinti žydams“. „Izraelio Mosadas“ buvo atsakingas už šios struktūros sukūrimą, kuri turėjo susilpninti ir atskirti kitas valstybes ir leisti Izraeliui komfortiškai įsitvirtinti regiono širdyje“, pranešė kanalas.

Angliška abreviatūra ISIS yra šifruojama kaip „Izraelio slapta žvalgybos tarnyba“ (Israel Secret Intelligence Service).

Siužeto anonse diktorė pasakė: „Jūs matote, kad Abu Bakr al-Bagdadi iš tikrųjų yra žydas, ir jo vardas Saimonas Eliotas, jį palaiko senatorius Džonas Makkeinas“.

Nepriklausomi šaltiniai dar 2014 metų vasarą pranešė, kad tikroji pavardė „kalifo Al-Bagdadi – IVIL (Islamo valstybė Irakas ir Levanta (Sirija)), – Saimonas Eliotas (Eliotas Šimonas), jo abu tėvai yra žydai ir jis yra Mosado agentas.

Analogiški duomenys buvo gauti neva iš Edvardo Snoudeno (radio: ajyal.com). Kitas šaltinis patvirtina šį pareiškimą (saitas Egy-Press).

Irano žvalgyba irgi skelbė šiuos duomenis ir šios Mosado akcijos planą: prasiskverbti į šalies karinę ir civilinę valdžią, kad jas sunaikinti ir palengvinti kaimyninių teritorijų užvaldymą. To tikslas Didžiojo Izraelio sukūrimas.

Arabų ir musulmonų valstybių griovimas pagal „Inono planą“ bus įvykdytas iš vidaus, panaudojant vidinius religinius ir etninius prieštaravimus.

Todėl IVIL, pilnai kontroliuojamas Masado ir vadovaujamas Al-Bagdadi/ Šimonu Eliotu, valo Sirijos ir Irako teritorijas nuo arabų. Jeigu planas pavyks, Izraelis taps pasakiškai turtingu, kontroliuos naftos srautus į Europą. Todėl Izraeliečiai gydo islamo teroristus savo ligoninėse, perkelia juos per sieną tarp Izraelio ir Sirijos, maitina teroristus, ginkluoja ir vykdo jų naftos sandorius per savo sionistinius bankus.

Apie sionistinių mirties eskadronų sukūrimą arabų šalims tapo žinoma dar 2011 metais. Tuo jie realizuoja kabalistinį principą – „tvarka per chaosą“. Kad ant kraujo ir kančių pastatyti „Didįjį Izraelį“.

Bnai Brit žmogus Angela Merkel vykdo arabų perkraustymą


Vokietijos kanclerė Angela Merkel 2015 metais visus arabus pasikvietė į Vokietiją ir pareiškė sugebėsianti visus juos priimti. „Mes tai sugebėsime“, pasakė ji.

Visų pirma, tai buvo adresuojama Sirijos ir Irako arabams, gyvenantiems būsimo Didžiojo Izraelio teritorijose. Angelos Merkel elgesys išeina už sveiko proto ribų, todėl dėl jos buvimo valdžioje kyla keli racionalūs klausimai. Kokios jėgos padeda šiai atvirai Vokietijos ir ES griovėjai, neturinčiai palaikymo tarp Vokietijos piliečių ir nuolatos kritikuojamai net koalicijos narių, sukėlusiai prievartos bangą valstybėje, išsilaikyti valdžioje?

Kaip ir filosofą Bernarą Anri Levi  ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel sieja pasaulinė žydų masonų ložė Bnai Brit (B’nai B’rith), ir tai, kad pirmasis buvo vienas iš chaoso arabų pasaulyje organizatorių, o antroji yra arabų perkėlimo iš jų tėvynės į Europą flagmanas.


P.S.: Ir kur čia antisemizmas? Gal Izraelio šaltiniuose? Ir iš kur tokie kvailiai ir skundikai Lietuvoje randasi? Užjaučiu aš padorius Lietuvos patriotus, greta kurių sukinėjasi tokie "tautininkai" kundrotai.  







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą