Trečiadienį Italijos parlamente vyko debatai dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos. „Europa elgiasi kaip lupikautoja“, - pasakė partijos „Italijos broliai“ pirmininkė Giorgia Meloni ir dar kartą gynė Vengrijos vyriausybės sprendimą nesieti Europos finansinių lėšų klausimo su teisine valstybe.
Meloni priminė apie liepos mėnesį vykusį ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame valstybių narių vadovai susitarė dėl biudžeto ir paramos fondo. Po to kai kurios šalys persigalvojo, ėmė aiškinti, kad „niekada to nepalaikė ir taip bandė padaryti tai neįmanomu“. Meloni žodžiais, yra šlykštu, kad „jei nenusilenki ES diktatūrai, negali gauti pinigų, kad išgelbėtum pagyvenusius žmones nuo mirties“. „Net karo metu ligoninės nėra bombarduojamos“, - sakė ji.
Politikė suabejojo, ar apskritai nėra jokių objektyvių parametrų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti teisinę valstybę, „arba kaskart keiskite juos šalims, kurios atsisako paklusti“. „Tai nutiks Italijai, jei ji nuspręs apginti savo šalies sienas “, - perspėjo ji.
„Kossuth Rádió“ radijo laidoje Viktoras Orbanas pasakė, kad ES planuoja atvežti 35 milijonus emigrantų. Susiejus ES biudžetą su „teisės viršenybe“ Vengrija nebegalėtų priešintis migrantų vežimui į šalį.
„Dauguma ES valstybių-narių skaito, kad ypatingas koronaviruso fondas, ES biudžetas ir debatai dėl teisės viršenybės turi vykti vienu metu“, - pasakė Orbanas. „Vengrija, tačiau, - tęsė jis, - nesutinka su tuo, ir Vengrijos vyriausybė pasisako už atskyrimą šių klausimų“.
Orbano žodžiais, kairieji ES liberalai turi galimybę jėga primesti savo valią nesutinkančioms valstybėms narėms per daugumos nutarimus. „Kol vyksta kova su pandemija, jie siūlo ekonominį veiklos planą su pridedama politine direktyva, kuri privers valstybes nares daryti tai, ko jos nenori“, - pasakė Orbanas ir pažymėjo: „Ko dabar nori Europos Sąjunga? Jie nori atvežti 35 milijonus migrantų.“
Gruodžio 8 dieną Varšuvoje vyko Lenkijos ir Vengrijos premjerų Meteušo Moravieckio ir Viktoro Orbano susitikimas. Abi šalys pasisakė už tai, kad ES biudžeto kriterijai liestų tik biudžetą.
„Lenkija ir Vengrija laikosi savo pozicijos dėl būtinumo atskirti vertinimą teisės viršenybės nuo klausimo, surišto su ES biudžeto vertinimu“, – pažymėjo Lenkijos vyriausybės spaudos sekretorius Petr Miuller ir išreiškė įsitikinimą, kad „Lenkijos ir Vengrijos poziciją sulauks vis didesnę paramą ES.“
Gruodžio 10 ir 11 dienomis ES lyderiai Europos tarybos susitikime Briuselyje toliau svarstys finansinius klausimus. Varšuva ir Budapeštas pareiškė apie pasirengimą vetuoti 2021-2027 metų ES biudžetą, jeigu į jo realizavimas bus siejamas su įstatymo viršenybe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą