2020-12-03

Šuo tapo visuomenės degradacijos indikatoriumi. Pokalbis su Valdu Anelausku. 1 dalis

Lietuvos televizijos kanalų žiniose dažnai tarp pagrindinių naujienų patenka pranešimai, kuriuose gyvūnų mylėtojai į dienos šviesą kelia šunų priežiūros problemas. Reikia tvarkingai gyventi, neužginčysi. Tik kažkodėl neteko nieko panašaus tose televizijose matyti apie neprižiūrimus Lietuvos senelius! O juk jie gyvena pusbadžiu, daugelis nepalyginamai blogiau už didmiesčių ponų šunis.

Nei vienoje euro zonos šalyje nėra tiek skurdžių, kaip Lietuvoje, tiek skurstančių senelių, ir nei vienoje euro zonos šalyje nėra tokio prezidento, kuris senelių skurdui kasdien augant, pasakotų jiems pasakas apie „gerovės valstybę“, ir nieko nedarytų. Pagrįsiu savo teiginį. Vakar, pavyzdžiui, buvo pranešta, kad Lietuva pirks 8 milijonus vakcinų nuo koronaviruso, o jų perteklių dovanos „rytų partnerystės valstybėms“. Šis perteklius bus kokie 4 milijonai vakcinų. Paskiepyti juk planuojama 70% populiacijos. Taigi, mažiausiai 100 milijonų eurų bus padovanota kokiai Ukrainai, kurios valdžią išvogė šią turtingiausią TSRS respubliką, kurios oligarchai savo vogtus kapitalus išveža į užsienį, auksu apipila, tiesiogine prasme, savo istorinę tėvynę Izraelį (V.Rabinvičius Izraeliui dovanojo beveik 800 kilogramų sverenčią gryno aukso menorą).

Karitui „lėkštei sriubos“ virti, trūksta 250 000 eurų. Bus bandoma ubagauti kokiame labdaros koncerte! Tas pats vyko su “Maisto banku” prieš kelias savaites. Ir negėda. Nei prezidentui, nei premjerui, kad Lietuvoje tiek ubagų, o jie švaisto šimtus milijonų, perka kaimynams vakcinas, nemokamai universitetuose moko baltarusių vaikus, aprūpina juos 250 eurų stipendijomis, bendrabučiais.

Su šuniukais taip nebūtų, šunų mylėtojai sukeltų dėl to nežmonišką triukšmą. O juk čia kalba eina apie valstybei nereikalingus senelius. Jiems, matyt, tik džiaugtis, dar nesiruošia priverstinai jų užmigdyti.



Šunų mylėtojų meilė, pamenate, kartais tapdavo tikru kuriozu. Taip nutiko su tūlo ispano treniruoti į miškus atvežtais šunimis. Koks kilo triukšmas dėl „tų nemaitintų sulysusių šunų“, kaip, net neišsiaiškinus buvo imtos lieti ašaros Lietuvos mastu!

TV 3 po to rašė: „Klaipėdos rajono miškuose policininkai, maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, bei gyvūnų globėjai narpliojo keistą istoriją. Miške žmonės rado mikroautobusiuką pilną veislinių, po 5 tūkst. eurų kainuojančių šunų. Prasidėjus jų gelbėjimo operacijai paaiškėjo, kad keturkojus čia atsivežė medžioti į Lietuvą atvykęs ispanas ir gelbėti jų nuo nieko nereikia.“



Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/video/1064476/klaipedos-miske-aptiko-ispanu-mikroautobusa-su-kruva-veisliniu-sunu

Pakalbinau JAV gyvenantį rašytoją Valdą Anelauską šiuo jautriu visuomenei perdėtos meilės šunims klausimu.


Valdas Anelauskas:

Taip, ši sušunėjusių žmonių beprotybė pastaruosius keliasdešimt metų buvo būtent tikslingai skatinama. Anksčiau, per visą žmonijos istoriją, šitaip juk niekada nėra buvę, šitokios žmonių meilės šunims. Juk puikiai prisimenu, kad tarybiniais laikais tik vos pas vieną kitą namuose būdavo šuo. Kačių gal kiek daugiau, bet šunys pas retai ką. Aš čia, aišku, neturiu omeny kaimiečių, kur pas beveik kiekvieną ūkyje būdavo šuo prie būdos pririštas, tačiau kad miestuose bute kas šunį laikytų, tai tikrai buvo retenybė. Beje, senesni žmonės ir čia Amerikoje tą patį sako, kad anksčiau tikrai šitiek šunų čia nebuvo. Niekur nebuvo. Ir dabar nėra kitur pasaulyje, tiktai pas baltuosius. Kinijoje bei Korėjoje, aišku, šunis maistui augina, taigi visai kas kita, o šiaip ten šunų beveik nepamatysi, kad gatvėse ar parkuose kas juos vedžiotų. Mano draugas Boria pernai Pekine buvo ir kaip tik tuo domėjosi, na tai sakė, kad per savaitę niekur ten nė vieno šuns nepamatė. Lygiai kaip ir Vilniuje, sakysim, kiaulių niekur nepamatysit, nors lietuviai kiaules juk mėsai augina, kaip ir kinai šunis. Tačiau tai daroma kaimuose, o ne miestuose. Afrikoje pas negrus šunų išvis nėra. Mano draugas Jurijus kadaise, dar tarybiniais laikais, keturis metus Gvinėjoje gyveno, TSRS ambasadoje vertėju dirbo, na tai sako, kad tikrai nė vieno šuns nematė. Pietų Amerikos šalyse, kiek teko girdėt, šunų irgi gana mažai. Taip kad čia grynai dar vienas baltosios rasės išsigimimo, degradacijos požymis. Baltiesiems dabar jau niekas juk ir nerūpi tiek kaip rūpi jų šunys, kad tie šunys laimingi būtų. Europą okupuoja musulmonai ir negrai, o europiečiai rūpinasi tik savo šunimis. Na, musulmonams šuo yra velnio įsikūnijimas, taip kad jie Europoje šunis, manau, greitai išnaikins, kada galutinai Europą iš europiečių atims. Čia tai nežinau, kaip bus, manau, jog amerikonus patys jų šunys galų gale kada ir suės. Ypač jei pilietinio karo pasekoje bus totalinis chaosas. Yra tokia teorija, kažkur skaičiau, kad iš pradžių šunys ės lavonus, kurių visur bus čia daugybė, ir nuo tokio gero ir sotaus gyvenimo labai sparčiai dauginsis, o kada lavonų jau neliks tai ims ės gyvuosius... Manau, kad būtent taip ir bus. Tuo žmonių era čia ir užsibaigs, prasidės šunų era...

Tęsinys:http://lebionka.blogspot.com/2020/12/suo-tapo-visuomenes-degradacijos_4.html






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą