Milijonus vokiečių, dalyvavusių protesto renginiuose Vokietijos, valdžia pavadino antisemitais, rašo žinomas žydų publicistas Izraelis Šamiras. Antisemitizmas šioje valstybėje yra kriminalinis nusikaltimas. Kaltinimas antisemitizmu gali sugriauti karjerą ir grėsti kalėjimu.
Akibrokštu valdžiai tapo tai, kad protestuojantys ėmė lyginti save su žydais, nacizmo aukomis, kas buvo įvardinta „Holokausto trivializacija“. „Tai autorinių teisių pažeidimas“, „kaip tu drįsti lyginti savo gojų problemas su Holokaustu? Tik žydai gali lyginti tai, kas jiems patinka, su Holokaustu“, - taip apibūdina valdžios reakciją Šamiras ir pažymi, kad žydai nesikuklina kabinėti „antisemito“ etiketes net tokiems ištikimiems žydų ir Izraelio draugams, kokiu yra JAV prezidentas Donaldas Trampas. „Nacistu“ jiems yra ir Aleksandras Lukošenka“, nors tai aiški Holokausto „trivializacija“.
Vokietijos žydų centrinės tarybos pirmininkas Jozefas Šusteris pasakė: „Lygiai taip pat, kaip demonstrantai demonstruoja abuojumą kitų sveikatai, jie taip pat nerodo jokios pagarbos nacional-socializmo aukoms“. Aš pilnai pritariu Šusteriui, juk vienas iš pagrindiniu koroninės velniavos organizatorių Džordžas Sorošas tikrai yra nacional-socializmo auka. Juk ne juokai priversti žydą iš savo tėvynainių žydų karo metais atiminėti jų turtą ir tarnauti SS.
Taigi, gerbiami ponai, nerodykite pirštu į žemiau įdėtą pagrindinių koronavirusinės isterijos beneficiarų nuotrauką, nulauš pirštą ir apkaltins organizavus Holokaustą. Kodėl gi ne? Juk šiame Orvelo pasaulyje visi galvijai lygūs, bet kiaulės yra lygesnės.
Pats lygiausias
Džordžo Sorošo interviu (stenograma), kurį jis davė Stivui Kroftui, CBS programos „60 minučių“ žurnalistui 1998 metais.
Kroftas: Jūs Vengrijos žydas...
Sorošas: Taip.
К: …
kuris išvengė Holokausto...
S: Taip.
К: …apsimetęs
krikščionimi...
S: Teisingai.
К: Ir jūs matėte savo
akimis, kaip daugelį žmonių siuntė į mirties stovyklas.
S:
Teisingai. Man buvo 14 metų. Ir aš galiu pasakyti, kad būtent tuo
metu susiformavo mano charakteris.
К: Kokia prasme?
S: Reikia
apskaičiuoti į priekį. Būtina suprasti ir numatyti įvykius, kada
gresia pavojus. Tai buvo kolosali nelaimės grėsmė. Tai yra labai
asmeninis nelaimės pojūtis.
К: Kaip aš suprantu, jums pavyko
išsigelbėti dėka saviškio, kuris prisiekė, kad jūs jo
krikštasūnis.
S: Taip, taip.
К: Jūs išsigelbėjote, ir
faktiškai, po to padėjote atiminėti turtą iš žydų.
S: Taip.
Tai teisybė. Taip.
К: Mano nuomone, tokia patirtis galėjo
privesti daugelį
žmonių iki psichiatrinės ligoninės ilgiems-ilgiems metams. Tai
buvo sunku?
S: Ne. Visai ne. Tikriausiai, aš kaip vaikas
nesuvokiau, su kuo tai surišta. Jokių problemų tai nesukūrė.
К:
Jokio kaltės jausmo?
S: Ne.
К: Na pavyzdžiui, „aš žydas,
ir aš matau, kaip žmones išveža. Aš galėjau lengvai atsidurti
jų vietoje, galėjau būti ten“. Nieko tokio?
S: Na žinoma, aš
galėjau būti kitoje pusėje, arba aš galėjau būti vienas iš tų,
kurių daiktus konfiskuoja. Bet nebuvo prasmės svarstyti apie tai,
ar turiu aš būti ten (jų vietoje), todėl kad tai buvo, na,
grubiai kalbant, kaip turguje – jeigu aš nebūčiau ten, aš,
žinoma, to nedaryčiau, bet tada tai darytų kas nors kitas, ir bet
kokiu atveju daiktus atimtų. Ir tai buvo – nepriklausomai nuo to,
buvau aš ten ar ne, aš tiesiog buvau žiūrovu to, kaip atiminėjo
daiktus. Taip kad nuo manęs nieko nepriklausė šioje
konfiskacijoje. Ir todėl aš neturiu kaltės jausmo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą