LRT net istoriją paverčia kulinarija

 

Kažkas ne visai gerai su galvomis pas LRT kunigaikščius-suverenus, tarytum puodagalviais tapo, o su tais puodais ant galvų, iki „plintuso nusirito“. Apie tai rašiau prieš kelias dienas straipsnyje „Beliberda“. Per tą laiką programos eilutėje išvydau dar vieną LRT „kulinarijos“ laidą – „Mokslo sriuba“ (Kol kas kalbu tik apie šios laidos pavadinimą, LRT kulinariniame stiliuje, o ne apie turinį). Ar tai ne kulinarinės ligos simptomai?

Gruodžio 27 dieną pasirodė dar vienas LRT kulinarijos šedevras, tik šį kartą pavadinime žodžio puodai, virtuvė ar sriuba nėra, tik technologija ta pati: kotletus sumalti su musėmis ir viską sudėti globalistinį „Great reset“ LRT puodą.

Naujasis LRT puodas - propagandistinės kulinarijos šedevras pavadintas taip: „Būti žydu prie Stalino: norėjo suversti kaltę dėl Cvirkos mirties, apie „sionistų įtaisytą vyrą“ kalbėjo ir diktatorius“.

Į šitą naują LRT paraistorinį virtuvės šedevrą primesta visko, net sugebėta įmesti labai keistus ingredientus – net nuotrauką su mitingo, vykusio 2019 m. liepos mėn. prie savivaldybės, dalyviais, kur buvo mėginama apginti Lietuvių tautos didvyrio Kazio Škirpos garbę ir pasipriešinti jo vardo alėjos pervadinimui. Mitingo pagrindinis šūkis buvo „Šalin rankas nuo Lietuvos Laisvės kovų didvyrių“.

Pagrindinė paraistorinio LRT puodo idėja, kaip aš supratau, yra: ne žydai kalti dėl sovietinių nusikaltimų, dėl lietuvių rusų, ukrainiečių ir kitų tautų genocido, bet baisusis Stalinas, gal dar tie piketuotojai už Kazį Škirpą stojantys, prie savivaldybės raudoną ir Dodvydo žvaigždes greta nupiešę.

Straipsnyje „Herojai ir šabesgojai“ citavau minėtos akcijos prie savivaldybės organizatorių skelbimą:

„Organizuojama protesto akcija prieš Lietuvos priešiškų jėgų pastangas sumenkinti Antrojo pasaulinio karo metu K. Škirpos suorganizuoto Birželio sukilimo prieš SSSR okupantus reikšmę, prieš šio Lietuvos karininko, apdovanotu Vyčio ordinu, nuopelnų Lietuvos Laisvės kovų istorijai niekinimą ir paties Didvyrio šmeižimą (neva jis dalyvavęs Holokauste) ir siekį panaikinti jo vardo įamžinimą, pervadinant Vilniuje K. Škirpos alėją kitu pavadinimu. Tam pritaria Vilniaus m. savivaldybės meras R. Šimašius, o Vilniaus m. savivaldybės Taryba tai numato atlikti 2019 m. liepos 10 d. Tarybos posėdžio metu.

Tai ne pirmas atvejis, kai puolami Lietuvos karininkai, organizavę Lietuvos išlaisvinimo nuo SSSR bolševikinių okupantų pasipriešinimo kovas, Partizaninį karą. Vilniuje kūjais daužomos Lietuvos Didvyrių atminimų lentos, teikiami siūlymai naikinti jų įamžinimą pervadinant gatves. Matome, kas organizuoja ir palaiko išpuolius, kas juos remia. Tęsiama „bolševikinė“ šmeižto kompanija prieš 1941 m. Lietuvos Birželio sukilimą bei Partizaninį karą ne tik Lietuvoje, bet ir jai priešiškų užsienio valstybių „veikėjų“ „industrinėje“ ir politinėje veikloje.

Akcijos dalyvių vardu kreipsimės į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, kad Lietuvos ir tarptautiniu mastu būtų apginta Lietuva nuo panašių išpuolių tiek šalies viduje, tiek užsienyje (šį pavasarį JAV, Vašingtone buvo suorganizuotas žydų moksleivių mitingas prie Lietuvos konsulato prieš Lietuvos Laisvės kovų didvyrius su svastikomis išniekintomis Lietuvos vėliavomis). Lenkija sugebėjo apsiginti, tad imkime pavyzdį iš kaimynų.“

Po mitingo išsakiau nuomonę, kad vienintelis šio išpuolio prieš lietuvių tautos didvyrį tikslas – antisemitizmo kurstymas, kad įžiebus nesantaikos kibirkštį, ir sulaukus atsakomosios reakcijos, galima būtų visus lietuvius kaltinti antisemitizmu, holokaustu ir visomis kitomis mirtinomis nuodėmėmis. Tuomet ir drakoniškas JAV įstatymas 447 (1, 2, 3) dėl žydų turto restitucijos pasirodytų visuomenės akyse ne toks alogiškas ir diskriminacinis.

Aš nesu istorikas, todėl nenagrinėsiu LTR paraistorinės kulinarijos, o apie žydų rolę bolševikinėje 1917 metų revoliucijoje, ir iki pat šių dienų, pasiremsiu žinomo Ukrainos žydų tautybės publicisto Eduardo Hodoso nuomone ir jo „Trijų Chazarų kaganatų teorija“. Apie tai esu rašęs anksčiau.

Hodos nurodo, kad 1917 metų revoliucijos dėka, kuri buvo organizuota už žydų bankininkų pinigus, valdžia perėjo „liaudžiai“, kuriai vadovavo žydų tautybės marksistai. Tai buvo 2-asis kaganatas (pirmoji Chazarija – Didysis chazarų kaganatas buvo VII-X amžiuje). Į Trečiojo kaganato erą Rusija įžengė 1991 metais, jau suskaldyta, o visas turtas iš „visaliaudinės“ nuosavybės, perėjo, per vaučerinę „prichvatizaciją“, į žydų oligarchų nuosavybę.

Visa tai vyko ne stichiškai, o pagal dar Romos imperijos laikais suformuluotą viso pasaulio valdymo doktriną. Dooglas Reed savo garsioje knygoje „Siono kontraversijos“ rašė, kad nebuvo tokios imperijos pasaulyje, kurios nebūtų sugriovę žydai.

19 amžiuje sionistų doktrina įgavo „protokolų“ pavidalą, kurie buvo pilnai realizuoti praktikoje, kas įrodo šių dokumentų autentiškumą.

Europoje dabar vienu metu vyksta ES imperijos iliuzinis statymas ir realus jos griovimas. Statymas vyksta komunistų-utopistų galvose, o griovimas vyksta žydų kontroliuojamo finansinio kapitalo pagalba. Europos, kaip ir JAV griovimui buvo pasitelkta nekontroliuojama imigracija iš atsilikusių trečiojo pasaulio šalių.

Griovimas vyksta ir iš vidaus, griaunant „gojų“ šeimas. Šeima - tautos, visuomenės ir valstybės pagrindinė ląstelė, todėl pagrindinis tautų naikintojų dėmesys nukreiptas į „gojų“ šeimos instituto sunaikinimą. Tam tarnauja agresyvus homoseksualizmo diegimas jau vaikų darželiuose ir mokyklose, tam tarnauja genderizmo ideologija, tam tarnauja vaikų atiminėjimo iš šeimos įstatymai.

Aš manau, kad Lietuvos valstybės naikinimo avangarde šiandien žygiuoja sorošininkų užvaldyta LRT – tapusi finansiniu ir ideologiniu parazitu ant Tėvynės kūno.