Po Breksito Vokietijos ekonominis vaidmuo ES tik sustiprėjo. Jei kas ir gali išgelbėti skęstantį ES laivą, tai ne Europos CB, iš oro gaminantis eurus, o Vokietijos ekonomika. Tik ar pajėgs perspektyvoje ši Europos širdis normaliai funkcionuoti, jeigu neoliberalizmas į ją nuolatos švirkščia imigracijos nuodus. Federalinio statistikos departamento ataskaita skelbia, kad ketvirtadalis vokiečių turi migracijos foną (21,2 milijono), imigravo patys arba turi bent vieną gimdytoją be vokiečių paso, pernai migrantų padaugėjo 400000, tai yra 0,5 procento nuo bendro gyventojų skaičiaus. Imigrantai neturi arba turi žemą kvalifikaciją ir emigruoja į socialinę sistemą. Kiekvienais metais vokiečių sumažėja 1 milijonu. Vokietės pagimdo apie 2,4 milijono vaikų, miršta 3,6 milijono piliečių. Tai yra užsieniečių per metus padaugėja apie 0,5%, 150000 vokiečių, apie 2%, iš Vokietijos išvyksta. Trys ketvirtadaliai vokiečių emigrantų turėjo aukštąjį išsilavinimą ir buvo jauni (vidutiniškai 37 metų).
Šiuo metu Vokietijoje 47 procentai gyventojų priskiriami viduriniajai klasei, o 48 žemiausiai. Išvykstant viduriniosios klasės vokiečiams, dėl neigiamo mirčių ir gimstamumo balanso, žemiausios klasės atstovų per metus padaugėja daugiau negu 1 procentu. Tai vyksta jau daug metų ir tai turės sunkias pasekmes.
Vokiečių vidurinioji klasė sukuria 2/3 valstybės finansų ir socialinių pašalpų. Jeigu skaičius kūrėjų mažėja, o skaičius vartotojų auga, tai reiškia, kad nebus kam vilkti valstybės mokesčių ir socialinės naštos. Mažėjant vienu procentu kūrėjų, vienu procentu traukiasi, kaip taisyklė, ir socialinės išlaidos, jei mokesčiai lieka tokie patys, konstatuoja profesorius Eberhard Hamer ir pažymi, kad besiplečiantis žemutinis sluoksnis visuomet buvo valstybinių finansų gavėju (du trečdaliai), todėl socialinis krūvis auga kiekvienais metais. Tai sukels augimą perskirstymo konfliktus.
Taip pat augantis žemutinis sluoksnis palaiko kairiuosius, todėl šie kovoja už imigraciją, mato migrantuose papildomą savo elektoratą. Kairioji valdžios politika didina mokesčių naštą, konfliktus visuomenėje, o tai skatina vokiečių vidutiniokų išvykimą iš šalies. Prognozuojama, kad gyventojų pakeitimas tęsis ir stiprės. Po 2050 metų vokiečiai Vokietijoje taps mažuma. Šios pasikeitimus skatina stambus tarptautinis kapitalas, kairėjančios vyriausybės, globalistinių MIP propaganda, socialinė pramonė, kuriai imigrantai-verslas. Kad gyventojai priprastų prie augančio gyventojų pakeitimo, vyriausybė tai slepia.
Vokietija išlieka mylimiausia migrantų šalimi. Dauguma prieglobsčio prašytojų svajoja atvykti į Vokietiją. 2020 metais, nepaisant pandemijos, čia iki lapkričio mėnesio prieglobsčio pasiprašė 108 884 žmonės. Tarp jų buvo 32 953 Sirijos piliečiai. 2020 pripažintų „pabėgėlių“ dalis buvo 42,9%.
Profesoriaus Hanso-Wernerio Sinn skaičiavimais, vien tik 2015 metais atvykę 1,5 milijono imigrantų Vokietijai kainuos trilijoną eurų.
Atvykus šiai migrantų bangai, imta nerimauti, kad į Vokietija atvykus milijonams nekvalifikuotų, neturinčių įgūdžių, arba tiesiog nenorinčių dirbti pabėgėlių, praras savo pozicijas.
Iš vienos pusės - pabėgėliai neturi kvalifikacijos, darbo įgūdžiu, tiesiog žemo IQ (arabų 85%, juodaodžių 70%), iš kitos pusės Vokietijos rūpybos sistema, neskatina juos dirbti, nes gauti pašalpą Herz IV ir „juodai“ prisidurti, labiau apsimoka, negu dirbti legaliai. Pagrindinė problema yra nepakankamas pabėgėlių pradinis pasiruošimas, kad juos apmokyti kokiai nors profesijai.
Vidurinis išsilavinimas Sirijoje, net neatitinka Vokietijos pradinio išsilavinimo lygio. Mokyklinis išsilavinimas arabų valstybėse pirmiausiai yra orientuotas į Koraną ir Šariato jurisdikciją. Miuncheno prekybos rūmų duomenimis, 70 procentai moksleivių iš Sirijos, Afganistano ir Irako, kurie mokosi šiose Vokietijos mokyklose, metė mokslus. Problemos auga su kiekviena nauja pabėgėlių banga, kurie atvyksta į Vokietiją neturėdami normalaus bazinio išsilavinimo, bet turėdami nepagrįstas viltis dėl gero gyvenimo. Manoma, kad tokiomis sąlygomis „juodoji rinka“ tiktai plėsis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą