2018-12-26

ES kolchozo laukia žlugimas, jam nepadės net kolchozų ekonomikos daktarė Grybauskaitė



ES kolchozo (kibutso) projektas žlunga. Jis buvo paremtas utopine talmudinio liberalizmo ideologija apie Europą be tautų ir valstybių, apgyvendintą mišrios rasės hibridais, tarnaujančiais žydų elitui -„kokybės žmonėms“. Tokią Europos perspektyvą matė jos „tėvas“ Kudenchove Kalergi, tokius jos projektus kūrė komunistas Spinelli.


Aš manau, kad ES išgelbėti gali ne į Briuselį perkelta komunistė Grybauskaitė, sėkmingai sunaikinusi Lietuvą, bet tik ES transformacija į tautų Europą.

Kalbėdamas prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje šių metų gegužę prof. Vytautas Radžvilas pasakė: „... nors 1950 metais Europos bendriją formaliai įsteigė didieji krikščionys demokratai – R. Schumanas, A. De Gasperi ir K. Adenaueris – faktas yra tas, kad nuo maždaug 1955 metų Europos integracijos projektą į savo rankas perėmė tie, kurie šiandien vadinami kairiosiomis jėgomis.

Kairiųjų jėga, kuri iš tikrųjų yra atvirai antikrikščioniški, tame ir slypi. Juk šiuolaikinis Europai vadovaujantis elitas savo giliausiais įsitikinimais yra antikrikščioniškas. Simboliška: kai A. Merkel buvo Italijoje, buvo aplankytas ne A. De Gasperi kapas, bet A. Spinelli kapas – Italijos komunisto, kuris parašė Ventotene Manifestą.

Visiškai nesistebiu, kad šiuolaikinėje Europoje atkakliai ir metodiškai iš visų viešojo gyvenimo sričių išstūminėjama krikščionybė. Ką reiškia vien tai, kad Vokietijoje Žemės ūkio ministro potvarkis vėl kabinti kryžius klasėse šiandien jau tampa milžinišku iššūkiu?

Šiandien Europos Sąjungos integracija yra vienas iš trijų XX a. globalistinių projektų. Čia reikia griežtai skirti globalizaciją, kaip tam tikrą civilizacinį reiškinį, nuo globalizmo, kaip politinio projekto. Pirmasis globalistinis projektas buvo Sovietų Sąjungos pasaulinės komunistinės imperijos idėja. Antrasis globalistinis projektas – JAV globalios demokratijos idėja. Trečiasis projektas – Europos Sąjungos integracija, arba begalinė europeizacijos revoliucija. Su pirmaisiais dvejais projektais trečiąjį sieja tai, kad visų šių projektų tikslas yra sukurti naujo tipo žmogų. Sovietų komunistams tai turėjo būti naujasis komunistinis žmogus. Antrojo projekto žmogus, kaip pasakė Fukuyama, turėjo būti demokratas. Europos Sąjunga sako, kad tai bus naujasis europietis.

Kitaip sakant, vyksta antropologinis socialinės inžinerijos eksperimentas, kuris bando kurti naują žmogų. Tas žmogus tikrai turi būti antžmogis tuo atžvilgiu, kad jis išeina už mums dabar pažįstamų žmogaus ribų. Kitaip tariant, krikščioniška – o konkrečiau katalikiška – žmogaus samprata yra visiškai atvirai ir nuosekliai paneigiama.

Tai, kad Europos Sąjungoje nėra atvirų represijų kaip Sovietų Sąjungoje, dar nieko neįrodo. Jei būdamas valstybės tarnautoju ar apskritai viešoje erdvėje nebegali pasikabinti net kryželio, ką tai reiškia? Be abejonės, bandoma vykdyti tam tikrą dialogą tarp Europos Sąjungos viršūnių ir bažnyčios. Bet manau, kad bažnyčia, ypač jos vadovybė, artėja prie kritinio momento, kai turės apsispręsti, ar ji vis dėlto įvardins, kas iš tiesų vyksta Europos Sąjungoje – kad vyksta Europos nukrikščioninimas – ar bus vykdoma aptakaus šnekėjimo kompromisinė politika. Lietuvai, be abejo, tai ne mažiau aktualu.“

prof. Paweł Bortkiewicz iš Lenkijos, savo interviu dienraščiui wPolytice, kalbėjo, kad ES elita atsisako tautų Europos projekto ir eina kolchozų Europos kūrimo keliu.

Jis pasakė: „Kai aš šiandien girdžiu pasisakymus apie „europines vertybes“, tai nežinau, ar ši sąvoka taikoma homoseksualizmui ar piniginių baudų skyrimui už kalėdinių turgelių organizavimą?“


Profesoriaus nuomone, tai įvyko todėl, kad „ES programiniu pagrindu nebėra 1950 metų Šumano planas, bet parašytas 1941 Spinelli Manifestas iš Ventotene. Jo pagrindu buvo sukurtas 1984 metais taip vadinamas Spinelli planas (pirmas projektas konstitucijos naujos, komunistinės valstybės). Pažymėsiu, kad po Brexito paskelbimo, lyderiai trijų stambiausių valstybių – Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos (Merkel, Renci ir Olandas) susirinko Tirėnų jūroje, Ventotene saloje. Saloje yra Spinelli kapas, ant kurio lyderiai sudėjo ES spalvų gėles: geltonas ir mėlynas. Tai simboliai, bet jie kalba – Europa suvienyta ne pagal jos steigėjų kriterijus, o pagal blogiausią iš galimų projektą. Angela Merkel diskusijos Berlyne metu, pasakė, kad „nacionalinės valstybės turi būti pasirengusios atiduoti suverenitetą““. Prof. Paweł Bortkiewicz pažymėjo, kad tai „atsisakymas nuo Europos projekto dvasios, Europos suverenių valstybių, kolchozų Europos naudai. Tiktai toks kolchozas, griežtai kalbant, nėra Europa“.

prof. Paweł Bortkiewicz nuomone, šioje kolchozų Europoje nėra vietos katalikybei ir katalikams.

Gefira: Europos projekto pabaiga


Analitinis portalas Gefira prognozuoja ES žlugimą. Čia rašoma: „Nors Europos Sąjungos pabaiga neišvengiama, šalininkai tolimesnės integracijos ar Federalinės supervalstybės deda paskutines pastangas, kad pasiekti savo tikslą. Opozicija projektui auga su kiekviena diena. Europa kenčia nuo ekonominės stagnacijos ir susiduria su demografine krize.

Paskutine proeuropinio isteblišmento viltimi buvo nesenai išrinktas Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, kuris turėjo prikelti ekonomiką ir integruoti Europos sąjungą vadovaujant Prancūzijai. Gefira skaitė, kad visi šie lūkesčiai neturėjo pagrindo. Kažkada buvusi didžioji nacija palaužta. Prancūzijos problemos žymiai didesnės, negu Italijos problemos. Nors Italija turi didesnę skolą, lyginant su BVP, negu Prancūzija, Prancūzija turi didesnį biudžeto deficitą, ir skirtumas tai, kad tuo metu, kai Italija turi prekybinį proficitą, Prancūzija turi prekybos deficitą, todėl šalis negali apmokėti savo importo.

Tuo metu, kai italų „populistas“ Matteo Salvini užsitarnauja nacijos pagarbą, populiarumas Emanuelio Makrono yra istoriškai žemame lygyje. Visa Prancūzija apimta pilietinių neramumų, riaušių ir plėšimų. Miestas po miesto, kaimas po kaimo, protestuotojai jau kelios savaitės susiduria su policija, tuo metu kai prezidentui Makronui nėra ką pasiūlyti, kad juos nuraminti, jeigu jis nepažeidžia 3% biudžeto deficito ribų.

Kaip ir kažkada Tarybų sąjungoje, Prancūzija-tai ženkliai socialiai-multikultūrinis eksperimentas, ir, kaip ir tuščios parduotuvės komunistinėse valstybėse, demografiniai pokyčiai Prancūzijoje pastebimi visuose visuomenės sluoksniuose, bet niekas nedrįsta jų įvardinti. Vieną kartą visas pasaulis pamatė, kad prancūzų komanda, žaidžianti pasaulio futbolo čempionate, sudaryta beveik išimtinai iš afrikiečių, ir net Twitter afrikiečiai girėsi tuo. Nepaisant to, Prancūzijos isteblišmentas tvirtina, kad afrikiečiai yra prancūzai. Kitaip manantiems prisegė rasistų arba nacistų etiketes.


Mokslo, politikos ir verslo sluoksniai neigia tai, ką visi aiškiai mato. Prancūzijos visuomenė prarado savo ekonominę galią ir savo dvasią. Kažkada šalis buvo žinoma savo pirmais greitaisiais traukiniais (TGV) ir Concordais, bet dabar ji liūdnai garsėja socialine antiutopija ir islamistų atakomis.

Kad įrodyti savo teisumą, Prancūzijos ir Europos elitos dar labiau pastūmėjo multikultūrinę visuomenę, pasirašydamos Globalią saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartį. Taip pat pranešimas:“Replacement Migration: Is it a solution for an ageing population” (Pakeitimo migracija: ar ji išsprendžia gyventojų senėjimo problemą) yra JTO planas pakeisti ES gyventojus.

Penktoji respublika pasiekė finišą, ir mes nelaukiame, kad prezidentas Makronas sulauks kadencijos pabaigos. Socialinis-ekonominis Prancūzijos krachas nutemps Europos Sąjungą į prarają.

Dabar, kuomet Europos širdis nevaldoma, jos periferijai nuo to nebus geriau (…).

Gefira prognozuoja pilietinį karą Balkanuose, Europos didmiesčiuose ir sako: „Europinis isteblišmentas leido islamui augti Europoje, ir, kaip nebūtų keista, jie tikėjo, kad europiniai musulmonai bus dėkingi už tokį dosnumą.“

Ateinantį pavasarį buvusi komunistė Dalia Grybauskaitė, kolchozų ekonomikos daktarė, ketina vykti į Briuselį ir čia toliau statyti didelį komunistinį ES kolchozą. Jai svetima „Tautų Europos“ idėja. Jos valdymo dešimtmetis buvo pražūtingas Lietuvai. Tai man nesukelia optimizmo pasitinkant 2019 metus.

Šiuo straipsniu aš baigiu ciklą „Lietuva egzistencinėje kryžkelėje. Neoliberalizmas – Lietuvos klystkelis. 2019 metų perspektyva“ pabaiga.

Pradžia:






2018-12-25

Globalizmui atėjo galas. Nepertraukiama, auganti Kinijos galia



Šanchajaus Fudan universiteto kviestinis profesorius Aleksandras Duginas, kuris čia skaito geopolitikos ir tarptautinių santykių paskaitas sako:

Kas yra šiuolaikinė Kinija? Kinijos visuomenė man įteigia kolosalų optimizmą. Ši visuomenė sugeba vykdyti strateginį planavimą, formuluoti ir iškelti ilgalaikes užduotis. Ši visuomenė labai racionali, nuosekli ir tuo pačiu metu labai blaiviai panaudoja nuosavus resursus.

Tai pusantro milijardo gyventojų, kurie šiandien yra antra ekonomika pasaulyje ir kuri per artimiausius metus turi visus šansus tapti pirma pasaulio ekonomika. Ši visuomenė visiškai apgalvotai, sąmoningai, nuosekliai, negrįžtamai, pilnai aprūpinta resursais, atmeta vakarų vienapoliarinę monopoliją. Jie sąveikauja, jie stengiasi gauti ekonominę ir techninę naudą, bet per visą Kinijos perimetrą stovi filtrai, kurie įleidžia į Kinijos visuomenę tiktai tai, kas negrasina ją sugriauti. Kas Kinijai naudinga – prašom, o kas nenaudinga, eikite lauk. Tai daroma nuosekliai, metodiškai, Kinija tokia fundamentali savo antivakarietiškume, tokia racionali, pragmatiška, kad užgniaužia kvapą. Kinija nėra antivakarietiška, tiesiog jis nėra vakarietiška. Jiems vakarai – vienas iš. Kiniečiai neskaito vakarų labai svarbiais. Jiems nusipjauti į vakarus. Vakarų civilizacija pas kinus sukėlė susidomėjimą.


Kinijoje nėra rinkimų. Suprantama, kad rinkimai, tai farsas. Kinai sako, kam jiems švaistyti pinigus ir laiką šitam farsui. Jie turi kadrų atrankos sistemą, partinių kadrų rotaciją. Komunistų partija atstovauja visiems kinams. Kinijos žavesys, kad ji garantuoja daugiapoliarinį pasaulį. Kiniečiai supranta vakarų pasaulį. Kiniečiai veikia pagal kitą algoritmą. Prieš juos bejėgiai burtažodžiai apie žmogaus teises, pilietinę visuomenę. Kyšininkus šaudo, oligarchus šaudo, viešos egzekucijos – prašom. Ši civilizacija kuria ir sukurs nepajudinamą polių, kuris nebus amerikietišku. Tai reiškia, kad jie sukūrė pasirinkimo galimybę visiems kitiems: ir Indijai, ir Iranui, ir Rusijai. Jie nepakęs hegemonijos. Kinijos civilizacijos rėmai ir vektoriai yra nesuderinami su globalizmu. Jei jie ir sukurs kažkokią globalizmo versiją, tai ji bus pasaulėžiūriškai ir metafiziškai kita. Kinija yra didelė viltis tai sėkmės istorija.

Būdamas Kinijoje aš padariau išvadą: globalizmui atėjo galas. Amerikos ir vakarų hegemonija pasiekė ribą, kurios ji nepajėgs įveikti. Tai labai gera žinia iš Šanchajaus.




Gitanas Nausėda – juoda Lietuvos ateitis. Lietuva egzistencinėje kryžkelėje. Neoliberalizmas – Lietuvos klystkelis. 2019 metų perspektyva (tęsinys)


Jeigu valdžią į savo rankas Lietuvoje perimantys bankai prezidentu mums padarys savo statytinį Gitaną Nausėdą, tai bus oficiali Lietuvos valstybės mirties pradžia. Noriu tikėti stebuklu, kad šį kartą pinigai nenugalės, kad šetonas nepasieks pergalės, bet juodas Rotšildų leidžiamo ekonomikos žurnalo „The Economist“ viršelis prognozuoja ką kitą.

Giluminė vyriausybė




Giluminė vyriausybė, kuri Europoje vykdo liberal-talmudistinius eksperimentus remiasi JAV Federalinio rezervo sistema, kurios vieni iš stambiausių akcininkų yra Rotšildai. Idėjinis gi pasaulio vyriausybės centras – Jeruzalė. SEB bankas, jį valdantys Valenbergai – tėra viena iš šios finansinės piramidės žemesnių pakopų.

Valentinas Katasonovas. Kaip „neturtingi“ Rotšildai gali valdyti pasaulį?


Mejeris Amšelis Rotšildas (1744—1812) yra sakęs: „Leiskite man spausdinti pinigus, ir man nesvarbu, kas rašo įstatymus“.


Ką reiškia Rotšildų leidžiamo žurnalo „The Economist“ juodas viršelis?





Gruodžio 19 dieną FRS bazinę palūkanų normą pakėlė ketvirčiu procento – nuo 2,25 iki 2,5 %.
2008 metais ji buvo sumažinta nuo 4,25% iki 0-0,25% ir tokia buvo iki 2015 metų.

Prof.V.Katasonovo nuomone, bazinės FRS palūkanų normos aptarimas paprastai vyksta ekonominiame kontekste, bet pastarasis padidinimas verčia galvoti apie politinį problemos aspektą. O būtent apie JAV ir FRS tarpusavio santykius.

Prieš 105 metus, 1913 metų gruodžio 23 dieną, buvo priimtas FRS įstatymas, numatantis įkurti institutą, kuris turėjo valstybės mastu vykdyti pinigų emisiją ir palaikyti dolerio stabilumą. Tai buvo uždara akcinė bendrovė. Jos steigėjai buvo Rotšildai, Morganai, Rokfeleriai, Vartburgai, Lemanai, Kunai, Lebai, Šifai. Federalinis rezervas turėjo vykdyti JAV centrinio banko funkcijas.

Mejeris Amšelis Rotšildas (1744—1812) yra sakęs: „Leiskite man spausdinti pinigus, ir man nusispjauti, kas rašo įstymus“.



JAV prezidentas (1801-1809 metais) Tomas Džefersonas pasakė : „Jei amerikiečių tauta kada nors leis bankams kontroliuoti savo valiutos emisiją, tai iš pradžių infliacijos pagalba, o po to – defliacijos, bankai ir korporacijos, kurie atsiras aplink juos, atims iš žmonių visą turtą, o jų vaikai liks beglobiais kontinente, kurį užvaldė jų tėvai. Iš bankų turi būti atimta pinigų emisijos teisė ir grąžinta kongresui ir tautai, kuriems jie priklauso. Aš nuoširdžiai manau, kad bankų institutai pavojingesni laisvei, negu reguliarios armijos“.

Džefersono valdymo metu jau veikė Europos bankininkų įkurtas JAV Centrinis bankas. Džefersonas ir jo bendraminčiai sugebėjo atšaukti pirmojo Centrinio banko licenziją 1811 metais. Tik 1913 metais bankininkams pasisekė prastumti FRS įstatymą. Jį pasirašė prezidentas Vudro Vilsonas gruodžio 23 dieną.

Praėjus daugeliui metų, V.Vilsonas rašė: „Aš nelaimingiausias žmogus. Nesuprasdamas, ką darau, aš sugrioviau savo šalį. Pati galingiausia industrinė valstybė yra prislėgta skolų. Visos skolos suplaukia į vieną bendrą. Nacionalinis augimas ir viskas, ką mes darome, yra kelių žmonių rankose. Mes pasirodėme esą didžiausiais bevaliais, pačia valdomiausia ir kontroliuojama vyriausybe civilizuotame pasaulyje. Mes daugiau ne vyriausybė tautos valios, ne vyriausybė, renkama daugumos, bet vyriausybė valdoma saujelės žmonių“.




Katasonovo nuomone, šiandien centriniai bankai tampa pirmąja valdžia, nustumdami prezidentus, premjerus ir parlamentus į antrą planą.

Interviu televizijos kanalui Fox Business spalio 10 Trampas pareiškė: „Aš turiu klausimų Federaliniam Rezervui. Jie nutrūko nuo grandinės.... Federalinis rezervas išprotėjo procentinės normos didinimui nėra jokios priežasties“.

Gruodžio 19 dieną įvyko ketvirtas 2018 metais FRS procentinės normos padidinimas. Trampas to kategoriškai nenorėjo. Jo nuomone, FRS savo politika griauna jo pastangas stimuliuoti ekonomiką.
Mokesčių reforma verslui, Trampo vertinimu, suteikė papildomus 1,5 trilijonus dolerių, o procentinės normos pakėlimas „suvalgys“ šiuos pinigus ir ekonomikos vystymosi greitėjimo nebus.
Gruodžio 17 Trampas Twitter parašė: „Neįtikėtina, kad esant tokiam stipriam doleriui ir faktiškai nulinei infliacijai, kai pasaulis aplink griūna, Paryžius liepsnoja, Kinija krenta – kodėl staiga FRS iš viso svarsto dar vieną procentinės normos pakėlimą“.

Gruodžio 19 dieną Trampas dar kartą pakvietė Federalinį rezervą nedidinti procentinės normos. Jo niekas neklausė.

ECB vadovas Mario Dragi pareiškė, kad bankas ateinančiais metais nesupirkinės vertybinius popierius. Finansinių rinkų dalyviai nerimauja, kad ECB nepasuktų FRS pėdomis ir nepradėtų valyti savo balansą parduodamas sukauptus popierius. Manoma, kad FRS su kitais CB ruošia pasaulinę krizę.

JAV portalo „The milenium report“ nuomone, FRS eina į suokalbį su Gilumine vyriausybe, siekdama sukelti fondų rinkos krizę. FRS yra realus amerikiečių tautos priešas. Visas pasaulis tampa liudininku, koks mirtinai pavojingas yra FRS.

Kaip istorinis faktas, kiekvienas fondų rinkos žlugimas ir ekonomikos depresija buvo sukeltas Centrinių bankų, kurie priklauso bankų karteliui.

Manoma, kad bankininkų sindikatas, mūsų laikais vadovaujamas Rotšildų, projektavo visus šiuolaikinės istorijos karus. Yra visi požymiai, kad mums suplanuota pasaulinė finansų krizė ir 3 pasaulinis karas.



Ko reikia imtis lietuvių tautai, kad neišnykti: 1. Jokiu būdu nerinkti į prezidento postą bankų statytinio Gitano Nausėdos. 2. Jokiu būdu neiti į konfliktą su Rusija. 3. Atmesti neoliberalizmo ideologiją.

Pabaiga: https://lebionka.blogspot.com/2018/12/es-kolchozo-laukia-zlugimas-jam-nepades.html

Nuorodos:



2018-12-24

Globalus migracijos paktas užpykdė Italiją ir ji trečdaliu mažina JTO finansavimą



Il Giornale praneša, kad pastaruosius mėnesius Italija sulaukė iš JTO nepagrįstų priekaištų dėl „imigracijos“ ir „rasizmo“. Vos prieš kelias dienas vyko „armreslingas dėl Global Compact“. Tai privertė Italijos vyriausybę peržiūrėto savo poziciją JTO finansavimo atžvilgiu ir ji nutarė sumažinti jos finansavimą trečdaliu. Tai sudarys 32 milijonus eurų. Pradedant 2019 metais, Italijos vyriausybė sumažins šia suma JTO finansavimą, kuria privalo įnešti į JTO iždą. Apie tokią galimybę dar rugsėjo mėnesį pranešė vicepremjeras Matteo Salvini, kai JTO žadėjo siųsti į Italiją komisarus, kontroliuoti „daugėjimą prievartos aktų ir rasizmo migrantų atžvilgiu, kilusių iš Afrikos ir romų".


Priekaištų iš JTO, iš „organizacijos, kuri Italijai kiekvienais metais kainuoja virš 100 milijonų eurų per metus, Salvini nebuvo pasirangęs priimti. Salvini pareiškė, kad su Luigi Di Maio svarstys, kad dalį JTO skiriamų pinigų skirs kompensuoti nuostoliams, surištiems su imigracija. Įnašas tokiu būdu bus sumažintas 35,3 milijonais eurų 2019 metais ir 32,3 milijonais eurų, pradedant nuo 2020 metų.

Pranešama, kad Italijos santykiai su JTO galutiniai pašlijo dėl Globalaus migracijos pakto, kurį pasirašyti atsisakė Italijos premjeras Konte. Paktas legalizuoja visų teisę migruoti kur panorėjus. Italija su tuo nesutiko. Lietuvos valdžia išdavė tautos interesus ir pritarė nekontroliuojamai migracijai į mūsų šalį.

2018—2019 metais JAV sumažino savo indėlį į JTO biudžetą $285 milijonais. Donaldas Trampas JTO finansavimą nusprendė sumažinti 2017 metų sausio mėnesį, bet galutinai JAV prezidentas priėmė savo sprendimą po to, kai JTO Saugumo Taryba ir Generalinė Asamblėja pasisakė prieš JAV iniciatyvą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Nuorodos:



Lietuva egzistencinėje kryžkelėje. Neoliberalizmas – Lietuvos klystkelis. 2019 metų perspektyva



Balsavimas Seime už rezoliuciją dėl JTO Globalaus migracijos pakto, už kurį balsavo 73 seimo nariai, parodė, kad čia dominuoja žmonės, kuriems valstybės ir lietuvių tautos interesai nesvarbūs, kad čia vyksta ne „politinių idėjų“ kova, o politikavimas paremtas vien siaurais asmeniniais interesais.

Lietuvos parlamente dominuoja neoliberalizmas, kuris numato, kad Valstybės funkcijas perims bankai ir monopolijos, bus sunaikinta socialinė šeima, išnyks valstybės ir tautos. Seime yra ir tradicinių vertybių šalininkų, kuriuos galima pavadinti tradicionalistais, tradicionalizmo šalininkais. Jie pasisako už socialinės valstybės išsaugojimą, už tautų Europą, už tradicinės šeimos išsaugojimą. Jiems šeima ir valstybė – konstanta.


Iki praėjusių metų atrodė, kad neoliberalizmas, kurį Rotšildų ruporas ir spalvotųjų revoliucijų šauklys Anri Levi dar vadina talmudiniu liberalizmu, toliau „įkvėps vakarų civilizaciją.“ Gali būti, kad Lietuvos valdžia, įkvėpta šių Levi deklaruojamų liberal-talmudistinių vertybių, labai sparčiais tempais demontuoja Lietuvos valstybę. Talmude, beje, yra sakoma, kad „gojai yra gyvuliai“. Lietuvos valdžia 100% patvirtino šį Talmudo teiginį, nes tik gyvuliai gali griauti jiems piliečių patikėtą valstybę vardan asmeninės naudos, Briuselio degeneratų vilionių. Taip elgiasi Lietuvos pirmasis asmuo Dalia Grybauskaitė. Taip elgiasi dauguma Seimo narių. Lietuvos premjero elgesys, mano nuomone, sąlygotas jo menkomis protinėmis galimybėmis.

Šiais metais talmudinių liberalų Emanuelio Makrono ir Angelos Merkel destrukcinę veiklą sustabdė Italijos partija Lyga, uždariusi Italijos uostus negrų perkraustymui į Europą, AfD ir Višegrado valstybės, atsisakiusios susinaikinti. Gruodžio 4 dieną šimtai tūkstančių prancūzų pradėjo savaitgalinius protestus prieš Rotšildų statytinį Emanuelį Makroną.

Niekas nežino, kas konkrečiai remia ir organizuoja „stichinį“ „Geltonųjų liemenių“ judėjimą, bet jis jau persimetė į 8 ES valstybes. Gali būti, kad jį remia „vidurinysis sluoksnis“, pavargęs nuo talmudinių liberalų eksperimentų su tautomis. Aš gi manau, kad visa pasaulio turbulencija vyksta dėl tarpusavio nesutarimų dviejų pasaulio pinigus valdančių grupuočių. Ši kova akivaizdžiausia JAV, kuri yra pasaulio pinigų emisijos centras.

Iš išorės šios dvi grupuotės reiškiasi kaip JAV demokratai, kurių veidai yra H.Klinton ir Dž.Sorošas, ir Chabad Liubavič grupė, kurios veidais yra D.Trampas ir jo žentas D.Kušneris. Tokią šių žydų finansinių grupuočių trintį akcentuoja ir žinomas Ukrainos publicistas Eduardas Hodos.

Lietuvos politiniame diskurse dominuoja JAV demokratų pozicija. Būtent ją formuoja prezidentė, URM, LRT ir užsienio kapitalo MIP. Tai, mano manymu, yra kvaila politika.

Turbulencija, pastaruoju metu sukelta Vengrijoje ir pasireiškianti protestais prieš V.Orbano vyriausybę, taip pat yra, mano manymu, dviejų žydų finansinių grupuočių trinties atgarsis. Vengrijos premjeras atviras, jis sako, kad už šių demonstracijų stovi Dž.Sorošo pinigai. Jis veja Sorošo fondus lauk iš šalies, bet palaiko Chabado iniciatyvas dėl kuo greitesnio Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine de Jure, skelbia nulinę toleranciją antisemitizmui Vengrijoje. Praėjusią savaitę savo planus su Izraelio valdančiaisiais derino ir šioje šalyje viešėjęs Italijos vicepremjeras Matteo Salvini.

Aš pacituosiu kelias Viktoro Orbano mintis gruodžio 23 dieną išsakytas Austrijos leidiniui OE24. Šio ES tradicionalisto mintys mums leidžia susiorientuoti kokia kryptimi eis „Tautų Europą“, kurios šalininku esu ir aš.

Pagrindine Orbano interviu tema buvo rinkimai į Europos parlamentą. Jo žodžiais, Europos tautos turi balsuoti išvien svarbiausiomis temomis. „Visą kontinentą liečia migracijos tema. Rinkimų kompanijoje visur tai bus centrinis klausimas“, - pasakė Orbanas.


„Aš tikiuosi, kad stipriausias bus balsas žmonių kurie turi nacionalinę savimonę, kurie nori išsaugoti ir apginti krikščioniškus papročius.“ Vengrija įstojo į „Helmuto Kolio Europą“, o Vokietijos dabartinė kanclerė nenori „keisti imperiją“, ieškoti „kito kelio“. Orbanas išreiškė mintį, kad bus sugrįžta į „Kolio Europą“.

Orbabas savo interviu paminėjo ir „žemietį“ Soroša. Jis pasakė, kad Sorošo kritika neturi nieko bendro su antisemitizmu. Jis pasakė, kad piliečiai nori žinoti, kokie žmonės stovi už šalyje veikiančių NVO, „iš kur jie ima pinigus. Be to yra riba, kai reikalas liečia nacionalinį saugumą. Migracija yra nacionalinio saugumo klausimas. Sorošas finansavo migrantus, skatino juos, kad neteisėtai perkelti per Vengrijos sieną. Vengrijai tai nepriimtina“, - pabrėžė Orbanas.

Orbanas pasakė, kad „rinkos ekonomika-tai gerai, jeigu jungia socialinis atsakingumas. Jis pasakė, kad „Vengrijai šeima pirmoje vietoje“.

ES - vasalas

Giluminė vyriausybė, Europoje vykdanti liberal-talmudistinius eksperimentus yra už vandenyno, ji remiasi JAV Federalinio rezervo sistema, kurios vieni iš stambiausių akcininkų yra Rotšildai.

Mejeris Amšelis Rotšildas (1744—1812) yra sakęs: „Leiskite man spausdinti pinigus, ir man nusispjauti, kas rašo įstatymus.“ 

(bus tęsinys)

Nuorodos:


2018-12-23

Linkiu, kad sekančias Kalėdas sutiktume be popiežiaus Pranciškaus



Popiežius yra ganytojas, jis renkamas tam, kad prižiūrėtų ir puoselėtų katalikų tikėjimą išpažįstančiųjų kaimenę. Taip turėtų būti, bet mes matome, kad viskas Vatikane vyksta atvirkščiai. Popiežiaus rūpesčiu tapo Europos islamizacija. Beveik nėra dienos, kad mus nepasiektų popiežiaus Pranciškaus pasisakymai apie „vargšus pabėgėlius.“

Italijos spaudas pranešė, kad šią savaitę buvo suimtas „pabėgėlis“- islamo teroristas, kuris norėjo susprogdinti per Kalėdas bombą Šv. Petro aikštėje, arba Šv. Petro bazilikoje.


Popiežius Bergoglio palaikė ir pražūtingus Europos tautoms JTO migracijos ir pabėgėlių paktus. Jam nesvarbu tai, kad jo kviečiami imigrantai pjauna, sprogdina ir traiško sunkvežimiais katalikus, jam nesvarbu, kad atvykėlių socialinis parazitizmas naikina jo ganomos kaimenės socialinę sistemą, išstumia iš gyvenamųjų namų, kur įsikuria gausios Vakarų Europoje atėjūnų islamistų No-go zonos.

Imigrantų priėmimas į Europą nepašalina priežasčių, kodėl žmonės bėga iš savo namų Afrikoje. Jų bėgimo priežastis yra ne karas, o bankų ir monopolijų veikla Afrikoje. Afrika jau keli dešimtmečiai yra apsodinta Monsanto, Dupont ir kitų pasaulinių korporacijų transgeninių augalų monokultūromis. Vietos gyventojai pririšami prie šių sėklų tiekėjų, jų tiekiamų herbicidų, trąšų, be kurių pagalbos jie negali dauginti šiuos augalus.



Visi Afrikos žemės turtai: nafta, deimantai, uranas ir t.t. yra bankų ir transnacionalinių monopolijų rankose. Šiuos aktyvus saugo privačios Afrikos plėšikų kariuomenės, epizodiškai sudalyvauja ginant transnacionalinių plėšikų interesus ir buvusių Europos kolonijinių valstybių kariuomenės, NATO.

Afrikos juodieji karaliukai yra nupirkti bankų ir monopolijų, jų šeimos nariai, gražiai leidžia dienas JAV, Šveicarijoje, kokiose ofšorinės jurisdikcijos zonose, kur oficialiai suplaukia vogti ar plėšikavimo kelių įgyti pinigai. Jei kuris iš tų karaliukų neparsiduoda, ar pasipriešina, atsisako imti kreditus, jis tiesiog likviduojamas, į šalį pasiunčiama kariuomenė. Šią transnacionalinio reketo sistemą aprašė John Perkins knygoje „Confessions of an Economic Hit Man“, 2004.

Labai panašiais į Perkinso aprašytus metodus transnacionalinių bankų šeimininkai susidorojo ir su Vatikanu, nušalino popiežių vokietį Racingerį ir vietoj jo pastatė žydą jėzuitą Bergoglio. Jis 2013 metais buvo įtrauktas į 50 žymiausių pasaulio žydų sąrašą, kurį sudaro JAV žurnalas Jewish Daily Forward.


Pontifiko elgesys, nenormali jo atėjimo į Romos sostą istorija, jo antikrikščioniška veikla, leido religijotyrininkei Olgai Četverikovai teigti, kad Popiežius Pranciškus yra pasaulį valdančios oligarchijos statytinis, o jam deleguota užduotis – nauja pasaulio tvarka su viena religija.

Olga Četverikova teigia: „Savarankiškas“ Benedikto ХVI atsisakymas nuo Romos sosto – precendento neturintis įvykis, kurį inicijavo viršnacionaliniai finansiniai klanai, suplanavę Vatikano pertvarkymą. Tai, kas šiandien vyksta su Vatikanu, ne tik katalikų bažnyčios atspindys ir jos nesugebėjimas priešintis vakarų visuomenės iškrikščioninimui, bet ir paties Popiežiaus instituto krizė.“

„Pati krizė tapo stipriausio išorinio spaudimo į „šventą sostą“ rezultatu, siekiant „naujosios pasaulio tvarkos“ propagandą paversti popiežiaus role.“

Tam, kad atvesti Pranciškų į sostą, mano mokslininkė, buvo surengtas „informacinis karas prieš Vatikaną, kuris įgavo visą apimantį charakterį ir išplito į visas jo veiklos sritis – finansinę, administracinę, politinę ir religinę. Tikslas buvo vienas įrodyti Šventojo Sosto vadovybės bankrotą ir nepadėti Benediktui ХVI valdyti bažnyčią, kuriai reikėjo esminių pokyčių.

2013 metų pavasarį pasauliniai finansiniai sluoksniai perėjo į „Vatikano pavasario“ galutinę stadiją. Sausio 1 dieną Vatikano Bankas sustabdė visas operacijas su banko kortelėmis ir visus elektroninius mokėjimus Vatikano teritorijoje, vėlgi dėl Švento sosto nesilaikymo pilna apimtimi tarptautinių kovos su pinigų plovimu taisyklių. Buvo atjungtas svarbus finansavimo šaltinis, nes su kortelėmis turistai iš viso pasaulio perka į Vatikano muziejus bilietus, suvenyrus ir t.t.

Vatikano senbuviai dar atsiminė liūdną Jono Pauliaus I likimą, kuris ėmė reformuoti finansines struktūras ir numirė po 33 dienų po pontifikato pradžios.

Benediktas ХVI naujuoju Vatikano banko direktoriumi paskyrė Maltos ordino narį, vokiečių teisininką Ernst fon Fraiberg, finansinio biznio suliejimo specialistą.

Maltos ordinas – valstybinis darinys su savo Konstitucija. Tai vienas iš įtakingiausių krikščionių ordinų, tampriai susijęs su stambiausiomis masonų ložėmis.

Atsisakius Romos sosto Benediktui ХVI pasibaigė pirmasis „Vatikano pavasario“ etapas. Antrasis etapas prasidėjo su naujojo popiežiaus rinkimais.

„Jėzuitų ordinas – pati galingiausia, aktyvi ir gerai organizuota struktūra, sugebanti efektyviai veikti esant naujai globaliai santvarkai“, – rašo Olga Četverikova.

„Pasikeitimai prasidėjo. Jeigu anksčiau pagrindiniai katalikų ordinai, užtikrinantys ryšį tarp įvairių valdančiosios klasės atstovų, veikė šešėlyje, tai šiandien jie išeina į Vatikano valdymą. Tai leidžia efektyviausiai inkorporuoti katalikų bažnyčią į kuriamą naujos pasaulinės tvarkos sistemą. Finansai teko maltiečių kontrolei, o Šventas sostas – tiesioginei jėzuitų kontrolei.“

Pagrindinis šių Vatikano pertvarkymų tikslas buvo „Naujoji evangelizacija“, kuri yra jėzuitų misionieriškos veiklos pagrindas.

Autorė rašo: „Po gražia forma slepiasi senas turinys. Dabartinis ordino generolas ispanas Adolfo Nikolas, ilgus metus dirbo Japonijoe, jis skaitomas skirtingų kultūrų suartėjimo šalininku, ypatingą dėmesį skirdamas Rytams. Atitinkamai ir evangelizacija kaip ekumeninis atvirumas, kaip tarpreliginis dialogas, turintis tikslą suformuoti vieningą pasaulio religiją vadovaujant Romos popiežiui, kuris pats yra kontroliuojamas „vyresniojo brolio.“



Šiuo požiūriu, kaip šiltai sveikino naują popiežių Pasaulio žydų kongresas (PŽK). Jo prezidentas pareiškė, kad jie žino Pranciškų, kuris ne kartą lankė tarpkonfesinius susitikimus, kuriuos organizavo PŽK ir kongreso Lotynų Amerikos skyrius. Jis taip pat pabrėžė, kad naujasis Tėvas visada atviras dialogui, sugeba statyti tiltus tarp katalikų ir kitų tikėjimų, todėl, kaip jie tiksi, pontifikas imsis priemonių prieš tuos kulto tarnus, kurie neigia holokausto buvimą ir sustiprins ryšius tarp Vatikano ir Izraelio. Tėvo draugas Baruchas Tenenbaum atsiliepė apie jį dar šilčiau: „Tai labai paprastas žmogus, labai kuklus ir dvasingas. Kaip niekas kitas jis dalyvavo visose tarpreliginiuose susitikimuose. Pas jį daugybė draugų rabinų, su kuriais jis publikavo savo knygas. Jis lankė daug sinagogų. Aš kalbu ne todėl, kad aš judėjas, o todėl, kad tai žmogus, įkvėptas gilia pagarba visoms asmenybėms, kurios turi teisę į skirtumus“.

Daugiau šia tema Olgos Četverikovos straipsnyje „Kaip vyko katalikybės judaizacija“ (mano vertimas): 1 d., 2 d., 3 d., 4 d.



Popiežius Pranciškus deda dideles pastangas, kad islamizuoti Europą, sunaikinti europiečius, jų tautas, Europos tautų kultūrą. Jis yra tipiškas neoliberalas, Džordžo Sorošo bendramintis ir Tėvynių Europos judėjimo priešas, kuriam Italijoje vicepremjeras Matteo Salvini ir jo vadovaujama partija „Šiaurės lyga“ yra didžiausi priešai. Salvini yra pats populiariausias politikas Italijoje, o popiežiaus populiarumas yra mažiausias per visą istoriją.

Italijos katalikų apklausos parodė, kad jie pirmenybę teikia vicepremjerui Matteo Salvini, o ne popiežiui Pranciškui, kuris vis labiau prarandą savo moralinį autoritetą tikintiesiems.

Vokiečių dienraštis „Die Welt“ pranešė, kad Matteo Salvini tampa slaptu Italijos katalikų lyderiu dėl jo tvirtos pozicijos nelegalių imigrantų klausimu, tuo metu kai vis mažiau katalikų palaiko Popiežių Pranciškų, rodantį išskirtinę meilę nelegaliems imigrantams musulmonams.

Ipsos mokslinio tyrimų instituto direktoriaus Luca Comodo žodžiais, apklausų duomenys rodo, kad yra didelis atstumas ženklios katalikų dalies nuo bažnyčios hierarchijos.

Popiežiaus tarnai Matteo Salvinį už jo meilę Italijai, už pastangas apsaugoti italus nuo imigrantų prievartos ir teroro, pavadino velniu.

Aš manau, kad pats popiežių Pranciškus yra pontifiko drabužiais vilkintis Kristaus bažnyčios priešas, jos naikintojas, todėl neprarandu vilties, kad Krokuvos teologijos profesoriaus Edvardo Staniek maldos bus išgirstos Aukščiausiojo ir jis pašauks pas save dabartinį popiežių.

„Aš meldžiuosi už popiežiaus išmintį, už jo širdį atvirą Šventajai Dvasiai, o jei taip nėra, aš meldžiuosi už jo greitą išvykimą į Tėvo namus. Aš visada galiu paprašyti Dievo, kad jam būtų duota laiminga mirtis, nes laiminga mirtis yra puiki malonė“, - pasakė pamoksle šių metų vasario 25 dieną kunigas profesoriaus Edavardo Staniek, kalbėdamas apie klaidingas, jo nuomone, Pranciškaus pažiūras, prie kurių teologas priskyrė atsivėrimą musulmonams ir gyvenantiems mirtinoje nuodėmėje.


Lenkų katalikų organizacijos renka parašus po peticija "Išmeskime genderio konvenciją iš Lenkijos", kad Lenkija išeitų iš Stambulo konvencijos 

Nuorodos:
http://lebionka.blogspot.com/2018/12/salvini-isgelbejo-popieziu-bergoglio.html
https://www.litmir.me/br/?b=21711&p=1
http://lebionka.blogspot.com/2017/05/kaip-vyko-katalikybes-judaizacija.html
http://www.sobor2008-narod.ru/424-chernyy-papa-missiya-franciska-i-propaganda-novogo-mirovogo-poryadka-s-edinoy-religiey.html



2018-12-22

„Spiegel“ Fake news maitino vokiečius dar negimus CNN 2018 metų premijos laureatui Claas Retorius


Yra vaizdingas posakis, kad už visas avarijas geležinkelyje yra „kaltas iešmininkas“, o rusai sako, kad „nereikia kaltinti veidrodžio, jei snukis kreivas“. Taip ir su tuo globalistinio mėšlo gabalų „Spiegel“, kuris dešimtmečius maitino vokiečius Fake news, o kai visuomenė jau ėmė springti nuo to melo, surado „iešmininką“. Juo tapo aktyviausiais „Spiegel“ šeimininkų valios vykdytojas, pernykštis kito garsiausio Fake news gamintojo iš JAV premijos nominantas Claas Retorius. Priminsiu, CNN Fake news titulą gavo iš JAV prezidento Donaldo Trampo, vos jam užėmus šį postą prieš dvejus metus.

Vokiečių portalas MMnews parinko „Spiegel“ perlus ir perspėjo, tad tai labai maža šio leidinio melo dalis, „tai tik aisbergo viršūnė“. Pasirodo, kad „Spiegal“ Fake News gamino dar tada, kai Claas Relotius (g.1985) dar buvo negimęs, ar šlapinosi į kelnes.


„Spiegel“ perlai:


„Spiegel“ 1977. Šiltasis periodas pasibaigia. Klimato tyrinėtojai nustatė ledynmečio priežastį: netolygumai žemė sukimosi aplink Saulę.

„Spiegel“ šarlatanai skelbė iš piršto išlaužtą teoriją, kad žemė buvo elipsės formos, o per pastaruosius 20000 metų ji tapo apvalesnė. Būtent tokiai žemė formai, teigė šie aferistai, būdingi ledynmečiai.

Buvo teigiama, kad nuo 4-jo praėjusio šimtmečio dešimtmečio vidutinė metų temperatūra nukrito 0,3 laipsnio, o ledo paviršius žemėje išaugo 1/10.



„Spiegel“ 1981. Pasaulio pabaiga dėl „Rūgštinio lietaus“. Nuo rūgštinio lietaus miršta Vokietijos miškai. Paaiškėjo, kad tai melas (žiūr. žemiau).



„Spiegel“1984. Švarcvaldas miršta. Nyksta miškai. Tiesa: per ateinančius 25 metus miškų plotas Vokietijoje liko stabilus. Medžiai tapo brandesni ir storesni.



„Spiegel“ 1986. Pasaulio pabaiga dėl ozono skylės. Tiesa: 2017 metais ozono skylė buvo maža, kaip retai anksčiau.

„Spiegel“ 2000. Niekada nebus sniego. „Šaltos žiemos ir daug sniego, kaip prieš dvidešimt metų, niekada nebebus mūsų platumose“, - rašė „mokslininkas“ Mojib Latif iš Hamburgo Makso Planko instituto. Tiesa: po to buvo lediniai sniego kalnai ir pūgos. 2006 įvyko tikra sniego katastrofa, kuri kainavo milijonus.


„Spiegel“ vaikams 2017. Miršta baltieji lokiai. Tiesa: Niekada baltieji lokiai negyveno taip gerai, kaip dabar. Mokslininkai paskaičiavo, kad jų skaičius nuo 2004 metų padaugėjo 50%.



Balti dūmai „Spiegel“ tampa juodais, kai norima skaitytojus gąsdinti klimato kaita.


Išgalvotos istorijos apie baisų Putiną, gerą arabą, atradusį gatvėje 1000 eurų ir pinigus gražinusį, buvo plačiai spaudoje aptariamos, todėl aš neaprašinėsiu šių žurnale publikuotų ir plačiai paviešintų melagysčių.

Michael Mross žodžiais, „Spiegel“ transliuoja savo politinę nuomonę, retai faktus. Žurnalas prieš Trampą, AfD, Putiną,CO2. Tam jis pasitelkia visas priemones. Pakanka pavadinimo, kas rašoma straipsnyje. Tikslas – formuoti nuomone, ja manipuliuoti.



"Spiegel" pasaulis labai primityvus: CO2 griauna klimatą, kalti automobiliai ir anglis. Kad sustiprinti emocijas pakeičiamas paveikslėlis, vietoj baltų vandens garų padaromi juodi dūmai. Kad sustiprinti pabėgėlių problemą, vaizduojamos moterys ir vaikai.

Melas tai ne tik „Spiegel“ problema, tai liečia visą liberalų-globalistų kontroliuojamą spaudą. Vienas leidinys yra demaskuotas, bet sistema liko. Lietuvos žiūrovai ir skaitytojai Fake news maitinami kiekvieną dieną, tereikia įsijungti LRT, ką jau kalbėti apie „Delfį“, „LNK“ ir kitas užsienio kapitalo MIP.