2022-02-28

Naujos ekonominės sankcijos Rusijai ir Kinija. Prof.V.Katasonovas

 


Pekinas pasirinko kompromisinį variantą prekybos ir ekonominių santykių su Rusija srityje

Vakarų ekonominės sankcijos Rusijai dėl Maskvos įvykdyto DNR ir LNR pripažinimo ir Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje liejasi kaip iš gausybės rago. Kiekvieną dieną sankcijų sąrašas atnaujinamas naujomis priemonėmis. Maskva pareiškė, kad ji gali atlaikyti bet kokius apribojimus ir draudimus prekybos ir ekonominių santykių su išoriniu pasauliu srityje. Pirma, didinant importo pakeitimą. Antra, padedant sąjungininkams. Kai kurios šalys neskubėjo paskelbti savo pozicijos dėl sankcijų Rusijai. Baltarusija, Argentina, Šiaurės Korėja ir Kuba pasisakė prieš dalyvavimą sankcijose. Gruzijos ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio pareiškimas, kad jo šalis neprisijungs prie finansinių ir ekonominių sankcijų Rusijai, daugelį nustebino. Kinija taip pat pasisakė prieš dalyvavimą sankcijose.

Vašingtonas iš anksto žinojo, kokia bus Pekino reakcija į jo raginimą prisijungti prie sankcijų Maskvai. Todėl dar vasario 3 d. JAV valstybės departamentas įspėjo Kinijos ir kitų šalių bendroves nebandyti sušvelninti sankcijų, kurias Vašingtonas galėtų įvesti Maskvai, jei Rusija "įsiveržtų" į Ukrainą, poveikio, pažymėdamas, kad "sankcijų priemonių pasekmės būtų "milžiniškos": "Jei Rusija mano, kad gali kompensuoti kai kurias iš šių pasekmių, sušvelninti kai kurias iš šių pasekmių palaikydama glaudesnius santykius su Kinija, tai taip nėra. Galiausiai Valstybės departamentas perspėjo Maskvą, kad pasitraukimas iš ekonominių sankcijų spąstų užspaustų priklausomybę nuo Kinijos: "Tai iš tikrųjų daugeliu atžvilgių padarytų Rusijos ekonomiką trapesnę. <...> Rusijos ekonomika taps labai priklausoma [nuo KLR ekonomikos] <...>. Tai - Rusijos ekonomikos katastrofos receptas".


Dar neseniai manyta, kad Kinija neprisijungs prie JAV ir jų sąjungininkių sankcijų Rusijai, o bus pasyvi šių sankcijų dalyvė. Tai reiškia, kad Kinijos bendrovės ir bankai stengsis išvengti vadinamųjų antrinių Vakarų sankcijų (už ankstesnių prekybos ir ekonominių santykių bei finansinių sandorių su Rusijos partneriais tęsimą neatsižvelgiant į "pirmines" Vakarų sankcijas). Prezidentui Donaldui Trumpui įvedus dar vieną sankcijų Rusijai paketą, Artimosios Karalystės bankai ėmė blokuoti Rusijos subjektų sandorius, taip apsidrausdami nuo galimų antrinių JAV sankcijų 200 proc. Kinijos verslo logika buvo labai paprasta: Vidurio Karalystės prekybos ir ekonominių ryšių (įskaitant investicijas) su Jungtinėmis Valstijomis mastas yra eilę kartų didesnis nei su Rusija. Vaikantis vieno dolerio versle su Rusija galima prarasti 10 dolerių versle su Amerika. Kitą dieną buvo paskelbti duomenys apie Kinijos prekybą su Rusija ir JAV 2021 m. pabaigoje. Rusijos ir Kinijos prekyba sudarė 146,9 mlrd. dolerių, o JAV ir Kinijos - 755,6 mlrd. dolerių.

Beje, Kinijos bankai ir kai kurios bendrovės (pavyzdžiui, užsiimančios tanklaivių gabenimu) taip pat noriai vykdė Vakarų sankcijas Iranui, Šiaurės Korėjai ir net Honkongo pareigūnams; jie bijojo nukentėti nuo antrinių Vašingtono priemonių.

Tiesa, kai kurie ekspertai neatmetė galimybės, kad dabartinėmis aplinkybėmis gali pasikeisti ankstesnė Pekino logika dėl jo požiūrio į sankcijas Rusijai. Komercinį požiūrį gali pakeisti geopolitinis. Vašingtono ir Pekino santykiai valdant Joe Bidenui nepagerėjo, palyginti su Donaldo Trumpo laikais. Daugėja ženklų, kad Kinija nori nustumti JAV į antrąją vietą ne tik ekonomikoje (tai jau įvyko), bet ir politikoje. Daugėja ženklų, kad Pekinas rodo dantis Vašingtonui. Net sankcijų politikos srityje Pekinas perėjo į puolimą. Vasario 21 d. Kinijos vyriausybė nusprendė įvesti sankcijas JAV bendrovėms už ginklų tiekimą Taivanui. "Siekdama apsaugoti Kinijos suverenitetą ir saugumo interesus, Kinijos vyriausybė nusprendė imtis atsakomųjų priemonių prieš JAV gynybos bendroves "Raytheon Technologies" ir "Lockheed Martin", kurios ilgą laiką dalyvavo JAV ginklų tiekime Kinijos Taivanui", - sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.

Jau vasario pradžioje JAV aiškiai nurodė Rusijos prekybos ir ekonomikos partneriams, kad sudaryti naujas sutartis ir susitarimus su "blogio imperija" yra visiškas neapdairumas. Taigi, esant tokiai psichopatiškai atmosferai, 2022 m. vasario 3 d. Kinijos nacionalinė naftos korporacija (CNPC) ir "Gazprom" pasirašė Kinijos ir Rusijos susitarimą dėl gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo Tolimuosiuose Rytuose - tai dar vienas svarbus Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimo dujų prekybos vamzdynais srityje pasiekimas po to, kai 2019 m. gruodžio mėn. buvo pradėtas eksploatuoti Kinijos ir Rusijos rytinis dujotiekis. Kitą dieną, vasario 4 d., CNPC ir "Rosneft" pasirašė papildomą susitarimą dėl 100 mln. tonų žalios naftos tiekimo Vakarų Kinijos naftos perdirbimo gamykloms.

Įdomus Amerikos požiūris į galimą tolesnį Pekino atsaką į sankcijas Maskvai. Sausio pabaigoje JAV Užsienio politikos tyrimų institutas (FPRI) paskelbė ataskaitą "Kaip Kinija reaguos į galimą Rusijos karinę eskalaciją prieš Ukrainą?" FPRI tyrime teigiama, kad visapusiškos sankcijos Rusijai yra tam tikras "bandomasis projektas" arba "eksperimentas". Vakarai treniruosis prieš Rusiją, išbandys didelės valstybės ekonominio smaugimo metodus, o paskui įgytą patirtį pritaikys prieš Kiniją. Tai ciniška, bet teisinga prielaida. Kinija, kaip teigiama ataskaitoje, negali to nesuprasti, todėl stovės Rusijos pusėje. "Jei Vakarams pavyks sankcijomis smarkiai pakenkti Rusijai, kilus krizei Azijos regione jie galės panaudoti tuos pačius svertus prieš Kiniją. Tačiau jei Kinija padės Rusijai sušvelninti šių sankcijų poveikį, JAV praras svarbią ekonominio spaudimo Pekinui priemonę", - teigiama FPRI tyrime. "Kinijos vyriausybė gali ryžtingai atmesti eksporto kontrolės priemones. Jei taip yra, tuomet JAV jau dabar turi rinktis: ar užmerkti akis prieš pažeidimą, ar jį eskaluoti ir pradėti bausti Kinijos įmones už pažeidimus", - teigiama FPRI ataskaitoje. Kinija, pretenduojanti tapti pirmąja pasaulio galybe, nebegali būti laikoma šalimi, kuri gamina ir parduoda technologijas tik Vašingtonui leidus.


Iš Kinijos gaunamos žinios rodo, kad Artimoji karalystė į Vakarų sankcijas Rusijai reaguoja panašiai kaip ir D. Trumpo laikais. Pasaulio žiniasklaida pažymėjo, kad Kremliaus viltys padėti Kinijai įveikti izoliaciją nuo Vakarų finansų sistemos kol kas žlugo. Kaip pranešė "Bloomberg", du didžiausi Kinijos valstybiniai bankai nustojo aptarnauti žaliavų pirkimo Rusijoje sandorius. Kinijos pramoninio ir komercinio banko (ICBC) ofšoriniai padaliniai, sekdami Vakarų bankų pavyzdžiu, nutraukė akredityvų išdavimą žaliavų eksporto iš Rusijos sutartims padengti. Bankas visiškai nustojo aptarnauti doleriais denominuotas siuntas, tačiau kai kuriais atvejais išduoda akredityvus RMB sandoriams. Kiekvienam sandoriui turi pritarti banko vyresnioji vadovybė. Bank of China taip pat apribojo Rusijos žaliavų pirkimo finansavimą savo rizikos valdymo nuožiūra.

Kitame "Bloomberg" pranešime (vasario 25 d.) teigiama, kad Kinijos bendrovės sustabdė rusiškos naftos, tiekiamos jūra iš Rusijos Tolimųjų Rytų uostų, pirkimą. "Bloomberg" ekspertų teigimu, dėl to tiekimo pertrauka gali trukti kelias dienas. Greičiausiai Kinijos vyriausybė ir Kinijos liaudies bankas paskelbs oficialią poziciją dėl Vakarų įvestų antirusiškų sankcijų ir duos aiškius nurodymus Kinijos bendrovėms ir bankams, kaip elgtis naujomis sąlygomis, kurios prasidėjo vasario 28 d.

"Bloomberg" ekspertų teigimu, Kinijos valdžios institucijos neketina savo įmonėms ir bankams taikyti antrinių sankcijų, tačiau neketina riboti ir prekybos bei ekonominių santykių su Rusija. Jų manymu, bus pasirinktas kompromisinis variantas: daugiausia dėmesio bus skiriama "pilkosioms schemoms" (pavyzdžiui, fiktyvioms bendrovėms), specialioms technologijoms (barteriniai mainai, kliringas ir pan.) ir nacionalinėms valiutoms, kurios leis apeiti antirusiškas sankcijas.

https://www.fondsk.ru/news/2022/02/28/novye-ekonomicheskie-sankcii-protiv-rossii-i-kitaja-55667.html


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą