Aš turiu trispalvę, dar Smetonišką.
Aš ją paveldėjau iš savo mamos, mama – iš savo mamos. Mano
vėliava apkeliavo Lietuvą su ekologinio klubo „Atgaja“ žygiais
1988, 1889 metais, buvo visuose Sąjūdžio mitinguose, net kariniame
Šiaulių aerodrome, tarp rusiškų naikintuvų, buvo Visagine,
Rumšiškių buities muziejuje, buvo Palangoje, Baltijos apsikabinimo
renginyje, buvo Baltijos kelio akcijoje.
Praėjus beveik 30 metų nuo minėtų
įvykių, aš nesiryžau savo Trispalvės iškabinti ant balkono ar
lango, kad ji neįsižeistų.
Matote, aš gyvenu Vilniuje, Petro
Vileišio gatvėje, o būtent šioje gatvėje, už kelių namų, yra
visiems gerai žinoma LRT, o tiksliau Lietuvos žmonių pinigų vagių
kontora. Jie gi, kaip žinote, yra didžiausi „Lietuvos patriotai.“
Dabar, 30 metų prabėgus, kuo didesnis
vagis, tuo didesnis Lietuvos patriotas. Galima net „patriotizmo“
dėsnį suformuluoti: patriotizmas yra tiesiog proporcingas iš
Lietuvos valstybės pavogtų pinigų kiekiui.
Taigi. Pas tuos LRT pinigų vagis, prie
tos jų nelemtos vagių kontoros Petro Vileišio gatvėje, ir vėliava
trispalvė nuolatos plazda. Kaigi mano vėliavai dabar plazdėti toje
pačioje gatvėje, vos už kelių namų. Niekaip neišeina, įsižeisti
gali vėliava-sąjūdietė.
Aš pagerbiau Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo šimtmetį kitaip. Aš ant palangės išdėliojau Sąjūdžio
steigiamojo suvažiavimo artefaktus.
Praeiviai nieko nepamatys, bet užtai
vėliava veteranė neįsižeis.
Nereikia, manau, įžeidinėti
trispalvės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą