2018-02-14

Lietuvių rasinė diskriminacija žydų ir pabėgėlių atžvilgiu: dviguba pilietybė tik žydams, socialiniai standartai – tik „pabėgėliams“



Kaip gražiai kalbama Lietuvos Konstitucijos preambulėje apie lietuvių tautą:

LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ


Gražu! Tik trūksta vieno punkto šioje preambulėje: „būdama diskriminuojama savo valstybėje.“ Toliau viskas gerai, iki punkto 29 dėl diskriminacijos, jei jau nutarta lietuvius diskriminuoti, kam šitas punktas?



Yra, mano galva, ir vienas perteklinis Konstitucijos skyrius - Konstitucinis teismas.

Šis teismas jau keliolika metų neleidžia lietuviams įgyti dvigubos pilietybės, kai tuo tarpu leidžia masiškai dalinti Lietuvos pilietybę, kaip antra, trečią ar ketvirtą, viso pasaulio žydams, net niekada Lietuvoje negyvenusiems ir dažnai jokio kultūrinio ryšio su Lietuva neturintiems.

Sausio pabaigoje man į rankas pateko įdomūs sąrašai naujų Lietuvos piliečių! Juos per nepilną sausio mėnesį „iškepė“ Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Ko tik čia nėra: mažų vaikų, Rusijos federacijos ir Afrikos valstybių piliečių. Nėra tik lietuvių. Lietuviams VRM ministras išimties keliu Lietuvos pilietybės nesuteikia. Jie prastesnės rūšies. Jie ne košeriniai. Skaudu tai matyti. Tai baisi neteisybė ir nusikaltimas lietuvių tautai.


Mantas Varaška „ekspertai.eu“ šiandien straipsnyje „LT šimtmetis ir dvigubos pilietybės absurdai“ rašo: „Ar žinote, jog nuo 2011 m. LR Vidaus reikalų ministrai dvigubą LT pilietybę suteikė apie 10000 tūkstančių asmenų, daugumai gimusių ne Lietuvoje ir jos net nemačiusių? Nes tai yra iki 1990-03-11 pasitraukusių LT gyventojų vaikai ir anūkai. Kuo tada blogesni vėlesni lietuviai emigrantai?“

„Ar žinote, jog tuo metu kai žadame dvigubos pilietybės įteisinimą, tūkstančiams ji jau seniai dalinama? Ar žinote, jog vien šiemet dvigubą LT pilietybę gavo 378 (1 foto), o vien 2017 metais - 2337 asmenys? Ar žinote kas jie tokie?

„Vytautai Sinkevičiau, Algimantai Šindeiki, Dainiau Žalimai ir kiti konstitucinės teisės žinovai (ne žurnalistai). O ką pasakysite Jūs? Tai atitinka Konstitucijos dvasią? Jūs nežinojote šių skaičių ar užsimerkėte prieš juos?“

„Eimuti Misiūnai, aš suprantu kad kaip vidaus reikalų ministras Jūs negalite neteikti dvigubos pilietybės pagal įstatymą, bet esate dar ir teisininkas. Jums nekilo abejonė, kad 2780 dvigubų LT piliečių per 14 mėnesių Jūsų darbo švelniai tariant – didokas kiekis?“

„Seimo pirmininke Viktorai Pranckieti, o kaip Jūs vertinate tai, kad per 2018 m. sausį ir vasarį VRM atėmė LT pilietybę iš 123 asmenų? Iš jų – 103 gimę Lietuvoje. Iš jų – trečdalis vaikų ir jaunimo. Kaip taip išeina, kad gimusiems Lietuvoje jos pilietybę atimame, o jos net nemačiusiems – duodame?“

„Laurynai Kasčiūnai, Tadas Langaiti, Aušra Maldeikiene kiti politikai. Jūs ir kiti dažnai išgyvenate dėl demografijos. Sakykite, ar smagi bus 2018-02-16 diena pvz. lietuviukams 7 metų Nojui Šimkui, 6 metų Lėjai Šimkutei? Iš jų LT pilietybė buvo atimta 2018-01-02 todėl kad gimė Vokietijoje (4 foto). Tai tik keli vaikai iš šimtų, kuriems LT pilietybė jau atimta. Ar tai žinant bus smagu švęsti šimtmetį VISIEMS MUMS?“


Lietuvių rasinė diskriminacija „pabėgėlių“ atžvilgiu


Lietuvius pabėgėlių atžvilgiu diskriminuoti galima, tai vadinama „pozityviąja diskriminacija.“ Taip man išaiškino Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Mes įpratome, kad Konstitucijos mums garantuotos teisės turi mažai ką bendro su mūsų realiu gyvenimu. Tarp šių teisių yra viena fundamentali ir iš tiesų neatimama žmogaus teisė - teisė gyventi. Kada šią teisę atima, gyvenimas pasibaigia. Ši teisė egzistuoja, jei ji yra užtikrinama ekonomiškai. Ekonominė išraiška teisės gyventi yra valstybės garantuojamas pragyvenimo minimumas. Valstybė privalo užtikrinti kiekvienam piliečiui pragyvenimo minimumą.

Lietuvos valdžia ignoruoja Lietuvos KONSTITUCIJĄ ir Lietuvos ratifikuotą „EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJĄ.“

Lietuvos valdžios skaičiuojamas pragyvenimo minimumas (valstybės remiamos pajamos), lygus 120 eurų, yra beveik penkis kartus mažesnis, negu skaičiuoja Europos teismas Strasbūre (600 eurų).

Lietuvos valdžios paskaičiavimuose maisto davinys, įkalkuliuotas į šį „pragyvenimo minimumą“ yra tolygus praėjusio karo TSRS nustatytam vokiečių karo belaisvių maisto daviniui, o toks valstybės remiamų pajamų dydis neužtikrina galimybė žmogui išgyventi, žemina žmogaus orumą.

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atsakyme man dėl Lietuvos pensininkų diskriminavimo „pabėgėlių“ atžvilgiu sakoma:

„Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - SADM) išnagrinėjusi Jūsų raštą, kuriame prašoma suvienodinti išmokų dydžius, mokamus užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bei Lietuvos Respublikos piliečiams ir tokiu būdu pašalinti diskriminaciją pastarųjų atžvilgiu, žemiau pateikia savo poziciją.

Diskriminacija pačia bendriausia prasme suprantama kaip teisių sumažinimas ar atėmimas arba privilegijų teikimas tam tikrai asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia ,,žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu". Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybes, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etnines priklausomybės, religijos pagrindu. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms socialinėms grupėms dėl jų ypatingo statuso, kuris dažniausiai yra nulemiamas tam tikro tokių grupių socialinio, ekonominio, kultūrinio ar kitokio jautrumo ir pažeidžiamumo, taikoma ypatinga teisinė apsauga. Šis reiškinys vadinamas ,,pozityviąja diskriminacija". Pažymime, jog ,,pozityvioji diskriminacija" yra įstatymo išimtis, todėl ji nėra draudžiama. (…)

Gera “išimtis“, kuri taikoma tūkstančiams nelegalių migrantų, melagingai vadinamų „pabėgėliais“, kelių šimtų tūkstančių Lietuvos suaugusių ir vaikų atžvilgiu!

Tai štai su kokiais demokratijos „pasiekimais“ pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį!

Ankstesnės publikacijos:




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą