Kaip gražiai kalbama Lietuvos
Konstitucijos preambulėje apie lietuvių tautą:
LIETUVIŲ TAUTA
–
prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos
teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę
ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją
kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus
ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių
žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
–
puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama
atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės
valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima
ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ
Gražu! Tik trūksta
vieno punkto šioje preambulėje: „būdama diskriminuojama savo
valstybėje.“ Toliau viskas gerai, iki punkto 29 dėl
diskriminacijos, jei jau nutarta lietuvius diskriminuoti, kam šitas
punktas?
Yra, mano galva, ir vienas perteklinis
Konstitucijos skyrius - Konstitucinis teismas.
Šis teismas jau keliolika metų
neleidžia lietuviams įgyti dvigubos pilietybės, kai tuo tarpu
leidžia masiškai dalinti Lietuvos pilietybę, kaip antra, trečią
ar ketvirtą, viso pasaulio žydams, net niekada Lietuvoje
negyvenusiems ir dažnai jokio kultūrinio ryšio su Lietuva
neturintiems.
Sausio pabaigoje man į rankas pateko
įdomūs sąrašai naujų Lietuvos piliečių! Juos
per nepilną sausio mėnesį „iškepė“ Vidaus reikalų
ministras Eimutis Misiūnas. Ko tik čia nėra: mažų vaikų,
Rusijos federacijos ir Afrikos valstybių piliečių. Nėra tik
lietuvių. Lietuviams VRM ministras išimties keliu Lietuvos
pilietybės nesuteikia. Jie prastesnės rūšies. Jie ne košeriniai.
Skaudu tai matyti. Tai baisi neteisybė ir nusikaltimas lietuvių
tautai.
Mantas Varaška „ekspertai.eu“
šiandien straipsnyje „LT šimtmetis ir dvigubos pilietybės absurdai“ rašo: „Ar žinote, jog nuo 2011 m. LR Vidaus reikalų
ministrai dvigubą LT pilietybę suteikė apie 10000 tūkstančių
asmenų, daugumai gimusių ne Lietuvoje ir jos net nemačiusių? Nes
tai yra iki 1990-03-11 pasitraukusių LT gyventojų vaikai ir anūkai.
Kuo tada blogesni vėlesni lietuviai emigrantai?“
„Ar
žinote, jog tuo metu kai žadame dvigubos pilietybės įteisinimą,
tūkstančiams ji jau seniai dalinama? Ar žinote, jog vien šiemet
dvigubą LT pilietybę gavo 378 (1 foto), o vien 2017 metais - 2337
asmenys? Ar žinote kas jie tokie?
„Vytautai Sinkevičiau,
Algimantai Šindeiki, Dainiau Žalimai ir kiti konstitucinės teisės
žinovai (ne žurnalistai). O ką pasakysite Jūs? Tai atitinka
Konstitucijos dvasią? Jūs nežinojote šių skaičių ar
užsimerkėte prieš juos?“
„Eimuti Misiūnai, aš
suprantu kad kaip vidaus reikalų ministras Jūs negalite neteikti
dvigubos pilietybės pagal įstatymą, bet esate dar ir teisininkas.
Jums nekilo abejonė, kad 2780 dvigubų LT piliečių per 14 mėnesių
Jūsų darbo švelniai tariant – didokas kiekis?“
„Seimo
pirmininke Viktorai Pranckieti, o kaip Jūs vertinate tai, kad per
2018 m. sausį ir vasarį VRM atėmė LT pilietybę iš 123 asmenų?
Iš jų – 103 gimę Lietuvoje. Iš jų – trečdalis vaikų ir
jaunimo. Kaip taip išeina, kad gimusiems Lietuvoje jos pilietybę
atimame, o jos net nemačiusiems – duodame?“
„Laurynai
Kasčiūnai, Tadas Langaiti, Aušra Maldeikiene kiti politikai. Jūs
ir kiti dažnai išgyvenate dėl demografijos. Sakykite, ar smagi bus
2018-02-16 diena pvz. lietuviukams 7 metų Nojui Šimkui, 6 metų
Lėjai Šimkutei? Iš jų LT pilietybė buvo atimta 2018-01-02 todėl
kad gimė Vokietijoje (4 foto). Tai tik keli vaikai iš šimtų,
kuriems LT pilietybė jau atimta. Ar tai žinant bus smagu švęsti
šimtmetį VISIEMS
MUMS?“
Lietuvių rasinė diskriminacija
„pabėgėlių“ atžvilgiu
Lietuvius pabėgėlių atžvilgiu
diskriminuoti galima, tai vadinama „pozityviąja diskriminacija.“
Taip man išaiškino Socialinių reikalų ir darbo ministerija.
Mes įpratome, kad Konstitucijos mums
garantuotos teisės turi mažai ką bendro su mūsų realiu gyvenimu.
Tarp šių teisių yra viena fundamentali ir iš tiesų neatimama
žmogaus teisė - teisė gyventi. Kada šią teisę atima, gyvenimas
pasibaigia. Ši teisė egzistuoja, jei ji yra užtikrinama
ekonomiškai. Ekonominė išraiška teisės gyventi yra valstybės
garantuojamas pragyvenimo minimumas. Valstybė privalo užtikrinti
kiekvienam piliečiui pragyvenimo minimumą.
Lietuvos valdžia ignoruoja Lietuvos
KONSTITUCIJĄ ir Lietuvos ratifikuotą „EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR
PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJĄ.“
Lietuvos valdžios skaičiuojamas
pragyvenimo minimumas (valstybės remiamos pajamos), lygus 120 eurų,
yra beveik penkis kartus mažesnis, negu skaičiuoja Europos teismas
Strasbūre (600 eurų).
Lietuvos valdžios paskaičiavimuose
maisto davinys, įkalkuliuotas į šį „pragyvenimo minimumą“
yra tolygus praėjusio karo TSRS nustatytam vokiečių karo belaisvių
maisto daviniui, o toks valstybės remiamų pajamų dydis neužtikrina
galimybė žmogui išgyventi, žemina žmogaus orumą.
Socialinių reikalų
ir darbo ministerijos atsakyme man dėl Lietuvos pensininkų
diskriminavimo „pabėgėlių“ atžvilgiu sakoma:
„Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerija (toliau - SADM) išnagrinėjusi Jūsų
raštą, kuriame prašoma suvienodinti
išmokų dydžius, mokamus užsieniečiams, gavusiems prieglobstį
Lietuvos Respublikoje, bei Lietuvos Respublikos piliečiams ir tokiu
būdu pašalinti diskriminaciją pastarųjų atžvilgiu, žemiau
pateikia savo poziciją.
Diskriminacija pačia bendriausia
prasme suprantama kaip teisių sumažinimas ar atėmimas arba
privilegijų teikimas tam tikrai asmenų kategorijai. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia ,,žmogaus teisių
negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu". Lietuvos Respublikos
lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas draudžia
tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą,
nurodymą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybes,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar
pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etnines
priklausomybės, religijos pagrindu. Tačiau tam tikrais
atvejais atskiroms socialinėms grupėms dėl jų ypatingo statuso,
kuris dažniausiai yra nulemiamas tam tikro tokių grupių
socialinio, ekonominio, kultūrinio ar kitokio jautrumo ir
pažeidžiamumo, taikoma ypatinga teisinė apsauga. Šis
reiškinys vadinamas ,,pozityviąja diskriminacija". Pažymime,
jog ,,pozityvioji diskriminacija" yra įstatymo išimtis, todėl
ji nėra draudžiama. (…)
Gera “išimtis“,
kuri taikoma tūkstančiams nelegalių migrantų, melagingai vadinamų
„pabėgėliais“, kelių šimtų tūkstančių Lietuvos suaugusių
ir vaikų atžvilgiu!
Tai štai su kokiais demokratijos
„pasiekimais“ pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį!
Ankstesnės publikacijos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą