2018-02-23

Merkel: ЕS lėšos turi būti susietos su migrantų priėmimu. Višegrado šalys su tuo kategoriškai nesutinka. Viršūnių susitikimas Briuselyje. Grybauskaitės pasisakymas


Angela Merkel siūlo, kad ES šalių finansavimas būtų siejamas su šalių pasirengimu priimti imigrantus iš trečių šalių. Vasario 22 dieną Vokietijos kanclerė pareiškė, kad pergyvena dėl „bendraeuropinių vertybių“, kurios jos nuomone turi būti bloko pagrindu. Bundestage ji pasakė, kad „solidarumas negali būti gatve su vieno krypties eismu“.



Komisaras ES biudžetui Giunteri Etingeris pakartojo Merkel žodžius ir pasakė dienraščiui SZ pareiškė, kad Vengrija ir Lenkija turi gerbti bloko „vertybes“ arba neteks finansavimo.

Etingeris pabrėžė, kad Briuselis turi pasakyti šalims, atsisakančioms priimti migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos: „mes mažinsime investicijas, jeigu jūs tęsite šį kursą“.

Eurokratas pareiškė, kad blokas privalo nusiųsti aiškų signalą konservatyvioms šalims, kad „mes būsime pasirengę solidarumui“ ir pademonstruosime ištikimybę vertybėms ir teisės viršenybei“.

„Alternatyva Vokietijai“ bendrapirmininkis Aleksandras Gaulandas dėl idėjos susieti ES fondus su imigrantų priėmimu iš trečiojo pasaulio „politiniu šantažu“. Jis pasakė: „Šalys pačios nori spręsti, ką jos priima. Nėra nacionalinio muito multikultūralizmo atžvilgiu“.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas savo ruožtu pasakė: „Vengrija tik reiškia solidarumą su vakarų Europos lyderiais, kurie nori išgelbėti savo šalis ir jų krikščionišką kultūrą.

Orbanas, be to, pareikalavo iš ES kompensuoti bent pusę pasienio tvoros statybos išlaidų. Tvora Vengrijai kainavo pusę milijardo eurų. Jis pasakė: „Mes giname ne tiktai save, bet ir Europą“.

Išėjus Didžiajai Britanijai, ES biudžete atsiras 10 milijardų eurų „skylė“. Aštrėja prieštaravimai tarp valstybių. Tai ir sukėlė Merkel norą iš Višegrado valstybių atimti paramą, bandant ją susieti su nelegalių imigrantų paskirstymu.

Pinigų reikia gynybai, migracijai stabdyti, kovai su teroru. Vien sienų apsaugai septyniems metams reikia papildomai nuo 20 iki 25 milijardų eurų.



Lenkijos URM ministro pavaduotojas Konradas Šimansks dienraščiui die Welt pasakė, kad Vokietijos siūlomas susiejimas ES lėšų su imigrantų priėmimu yra klaida ir tai sukels politinę krizę Europoje.
Lenkijos diplomatas pažymėjo: „Niekada mes neleisim anuliuoti mūsų kompetencijas kontrolės užsienio sienų ir migracijos“. Jo žodžiais, Lenkija nepalaikys tokio susitarimo, net jei jis bus priimtas balsų dauguma. Konrado Šimanskio pasisakymas Vokietijoje sukėlė audrą nepasitenkinimo, rašo Piotras Cywinski wPolytice.

Jis konstatuoja, kad Merkel labos apie ES valstybių solidarumą turi savotišką atspalvį ir pažymi, kad Merkel atidarė ES sienas islamo migrantams, be jokių konsultacijų, autoritariškai pažeisdama buvusias taisykles, išprovokavo populistinių partijų populiarumo augimą. Dabar Merkel bando savo imigracijos politikos kardinalias klaidas, su tragiškomis pasekmėmis, perdėti ant pečių kitoms šalims, tarp jų ir Lenkijai, kurios nenori kartoti jos klaidų.


Neeilinis viršūnių susitikimas Briuselyje


Austrijos Krone informuoja apie šiandien įvykusį viršūnių susitikimą Briuselyje. Austrijos kancleris Sebastianas Kurz pasakė: „Solidarumas daugiau, negu pabėgėlių priėmimas“. Mūsų tikslas, kad sustabdyti žmones prie išorės sienų, o ne nuolatos svarstyti apie jų paskirstymą“.

Austrija, Lietuva ir Liuksemburgas skeptiškai įvertino Merkel siūlymus. Lenkija atsisakė priimti pabėgėlius.

Krone cituoja Dalią Grybauskaitę, kuri pasakė, kad struktūriniai fondai yra skirti gyvenimo sąlygų išlyginimui, o „ne kam nors kitam“. Jai pritarė Liuksemburgo premjeras Xavier Bettel . „Kas bus nubaustas? Ne vyriausybės, o piliečiai. Galiausiai bus nubausti studentai ir valstiečiai“, - pasakė jis.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pasakė, kad „nebus naujo Europos suskaldymo.“ „Aš nenoriu naujo Europos suskaldymo, to pas mus pakanka“, - pasakė jis.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą