Specialisto nuomonė: mieste negali būti jokių beglobių gyvūnų, jie visi turi gyventi pas šeimininkus

Rusijoje 2016 metais šunys sudraskė 400 žmonių. Be priežiūros palikti šunys buriasi į gaujas, puola žmones, naikina miestų parkuose gyvenančias stirnas, elnius, kitą miesto zoo fauną. Machačkaloje šunys sugraužė mažą mergaitę ir miesto gyventojai ėmė naikinti valkataujančius šunis patys. Tada juos ginti stojo gyvūnų globėjai.

Interviu Rusija 24 akademikas Genadijus Oniščenka mato vienintelį šios problemos sprendimo būdą: mieste negali būti jokių beglobių gyvūnų. Visi beglobiai gyvūnai turi būti sugaunami, vežami į prieglaudas, o po karantino jiems ieškomi globėjai. Katinai ir šunys, kuriems nebus atrasti globėjai, turi būti užmigdomi. Į gyvūnų globėjų ketinimus tuos gyvūnus vėl išleisti į laisvė, G.Oniščenka atsako: „tai demagogija, aš pasiruošęs jiems tai išaiškinti“.

Gyvūnų globos organizacijos užsiciklinusios ties beglobių gyvūnų kastravimu, o tada ketina juos vėl paleisti į laisvę.

„Ar po kastracijos pas juos nebeauga dantys?“ - klausia akademikas G.Oniščenka.

Daugumoje civilizuotų valstybių galioja būtent tokia praktika, apie kurią kalbą G.Oniščenka: beglobiams gyvūnams surandami šeimininkai, o likusieji – po tam tikro termino yra užmigdomi.

Lietuvoje galioja išties beprotiška praktika su laukiniais katinais. Tai paversta kažkokiu tai žalingu žmogui ir gamtai verslu: laukiniai katinai gaudomi, kastruojami ir vėl paleidžiami į laisvę. Visa tai daroma už mokesčių mokėtojų nemažus pinigus.

Ar kastruotas katinas, smulkus plėšrūnų atstovas, nebėra paukščių ir smulkių miesto gyvūnų naikintojas, ar jis jau ne ligų ir infekcijų nešiotojas?

Šiems katinams savivaldybės stato po 300 ir daugiau eurų kainuojančius namelius, šėryklas. Tokie nameliai-šėryklos, pavyzdžiui, yra pastatyti P.Vileišio gatvėje Vilniuje (netoli namų Nr.14 ir 15), prie ten esančio blogai įrengto ir prižiūrimo šiukšlyno. Taip sukurtas dirbtinis ligų ir infekcijų platinimo šaltinis. Čia, už kelių metrų nuo šiukšlyno, Vilniaus savivaldybės nustatytoje vietoje, labdaringos kačių mylėtojos juos šeria.

Civilizuotuose miestuose, pavyzdžiui Paryžiuje, už laukinių kačių šėrimą yra skiriama 300 eurų bauda. Vilniuje ši antisanitarija ir beprotystė yra įteisinta „labdara“, gėris. O gal kažkieno pasipelnymo šaltinis?