Vakar LTV džiaugsmingai
paminėjo bevizio režimo Gruzijos piliečiams į ES pradžią. Daug
buvo kalbėta apie lietuvių ryšius su Gruzija, dokumentinis filmas
ta tema parodytas. Svarbiausią, žinoma, paminėjo: labai džiaugėsi,
kad Landsbergio jaunesniojo pasaką gruzinų šešėlių teatras
parodė. Svarbu. Mes jo tatos „šešėlių teatrą“ jau 26 metus
stebime, kaip Lietuva, tarytum šešėliai, ne be jo pastangų
išsivaikšto, išbėgioja.
„Kokia didelė Lietuvai
laimė, kad Gruzija gavo bevizį režmą su Europa“, - džiaugėsi
kažkokia kalbanti LTV galva!
Aš, atvirai pasakius,
taip ir nesupratau, kurioje vietoje glūdi ta lietuvio laimė, kad
gruzinai gali važinėti be vizų? Ir kurioje vietoje glūdi eilinio
gruzino, kokio pavargusio inteligento, laimė važiuoti tris ar
keturis tūkstančius kilometrų į tą migrantų nušniaukštą
Europą? Už kokius „šišus“ jis ten važiuos, jei toje
Gruzijoje nieko neprichvatizavo ar nepavogė? Ar daug dažniau
lietuviai į Ameriką skraido? Kažkaip nepastebėjau tarp savo
draugų to skraidymo į JAV paūmėjimo, kai JAV bevizį įvedė.
Štai Brazauskienė, kuri su Brazausku viešbutį iš Lietuvos pavogė
– toji skraido dažnai. Vagims –
paprasčiau.
Aš jau niekada
nenuskrisiu į Gruziją. Labai jau brangu Lietuvos nualintam
pensininkui, kuriam reikia galvoti kaip pramisti, o ne kaip į
Gruziją skraidyti. O man taip reikėtų ten nuvykti, nes ten liko
mano jaunystės draugai - žiobriai iš Tkibuli vandens saugyklos. O
gal ten jų jau ir nebėra?
Krentu į
prisiminimus
1973 metais
pirmą kartą nuskridau į Gruziją. Mane, 4-to kurso studentą, ½
etato dirbantį LTSR MA „Zoologijos
ir Parazitologijos institute“ (dr. Ričardo Volskio
„Hidrobiologijos“ laboratorijoje) komandiravo į Gruziją ištirti
Tkibuli vandens saugyklos žiobrius. Institutas vykdė sąjunginę
programą „Rūšies tyrimas areale“. Gruzija buvo žiobrio Vimba
vimba rūšies arealo kraštiniame taške.
 |
| Viešbutis, kurio restorane Dievulis mane supažindino su režisieriumi Rezo |
Išbuvau aš
Tkibulyje, kuris už 45 kilometrų nuo Kutaisio, 2 savaites, jokių
žiobrių ten vandens saugykloje neatradau, net žvejų neatradau,
bet pabuvojau Kaukazo kalnuose, kalnų kaimelyje, grotose, alpių
pievose. Taip ir bučiau pargrįžęs tuščiomis, jei ne laimingas
atsitikimas.
Priešpaskutinę
dieną prieš man sugrįžtant į Vilnių labai nelaimingas sėdėjau
vienut vienutėlis didžiuliame Tkibuli viešbučio restorane.
Dievulis pasigailėjo vargšo studento ir į restoraną atvedė TSRS
liaudies artistą, tenykščio dramos teatro vyr. režisierių Rezo
(pavardės neatsimenu, visi vadino tik vardu), kuris buvo ir Tkibuli
futbolo komandos „Mešachte“ (Žaidė toje pačioje 1-je lygoje
su Vilniaus „Žalgiriu“) klubo vadovu. Rezo atėjo dar su 3
draugais, man atsiuntė nuo savo stalo butelį vyno, aš jiems du
(tokios kalniečių vaišingumo tradicijos), tada mane pasikvietė
prie savo stalo, tada perėjome į atskirą kabinetą, tada dar į
kitą, visai prabangų, kur buvo televizorius. Vyko Tbilisio „Dinamo“
ir Jerevano „Ararato“ futbolo komandų rungtynės, jas žiūrėdavo
visa Gruzija ir Visa Armėnija.
 |
| Šiam dramos teatrui vadovavo mano draugas ir geradėjas Rezo |
Sekančią
dieną nuvykau į teatrą pas Rezo, papasakojau išsamiai savo
vargus. Jis paskambino kelis kartus keliais telefonais ir viską
susitarė. Jis man pasakė: pasakyk, kad tu nuo Rezo.
Visos durys
stebuklingu būdu atsidarė...
Kitais
metais į Vilnių atkeliavo 200 žiobrių iš Tkibuli, taip buvo
parašyta monografija apie „Žiobrį jo areale“, o toje
monografijoje buvo mano parašytas skyrius apie Tkibuli vandens
saugyklos žiobrio biologiją.
Ačiū
tau, Rezo! Linkėjimai jums, Tkibuli
žiobriai!
Monografijos
apie Tkibuli žiobrį nuoroda:
http://search.rsl.ru/ru/record/01006972486
P.S.:
jaunystę prisiminęs visai pamiršau kas svarbiausia.
 |
| Vimba vimba L. Tkibulio žiobrys kelis kartus mažesnis. |
Kodėl
toks nususęs tas Tkibuli žiobrys ir kodėl toks nususęs eilinis
gruzinas?
Žvejai, matyt, įsivaizduoja, kad Tkibuli vandens saugykloje
žiobriai yra didesni negu Kauno mariose ar Nemune, ar Šventojoje?
Juk pietūs, šilta. Visai ir ne.
Jie patys mažiausi pasaulyje, didelės aukšlės dydžio, nes
gyvenimo sąlygos jiems čia blogos kalnuose, daug vandenyje
mikroskopinių anglies dulkių, nešamų iš kalnuose esančių
šachtų, bloga mitybos bazė.
Man kelis kartus teko pervažiuoti visą Gruziją, susipažinti su
daugeliu gruzinų. Labiausiai man ši šalis priminė daug vėliau
matytą Siciliją. Sicilijoje veikė mafija, Gruzijoje veikė
komunistinė mafija.
Sovietuose į valdžią atėjus Stalinui, iš Gorio (važiuojant iš
Tkibulio į Tbilisį šis miestas pakelyje), Gruzijoje komunistinei
nomenklatūrai atėjo „aukso amžius“, Gruzija gaudavo
išskirtinę paramą. Komunistinė mafija gyveno čia it feodalai,
mūsiškiai komunistpalaikiai, su jais palyginus, buvo ubagėliai.
Kuo pasitarnaus bevizis
režimas gruzinų tautai? Jis bus skirtas eilinių gruzinų, ne
buvusios komunistinės nomenklatūros ir jų ainių, žinoma, kuri
viską išvogė Gruzijoje (kaip ir Lietuvoje), evakuacijai iš
nualintos Gruzijos. Gruzinų laukia lietuvių tautos likimas. Mus į
ES priėmė ne tam, kad mes gerai gyventume. Kosmopolitiam
oligarchatui reikėjo baltų vergų ir jie juos gavo. Gruzijoje jiems
dar reikia šios šalies gausių iškasenų ir karinių bazių prieš
Rusiją ir Iraną. Juk tai placdarmas Rusijos puolimui, šios šalies
pavergimui ir išdraskymui.
Nėra ko čia lietuviui
džiaugtis gruzinų „laime“ susidėjus su globalistais. Jų
laukia lietuvių ir Tkibuli žiobrių likimas.
Prieš kelias savaite
Austrijos Užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurz pasiūlė
Gruzijoje įkurti „pabėgėlių stovyklas“, pernai ES surengė
Tbilisyje sodomitų paradą... Prasideda eurointegracija!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą