Donaldo Trampo priešrinkiminės
kompanijos lozungai iki šios neįgavo vientisos ekonominės
programos vaizdo. Prezidento Trampo pareiškimai ir veiksmai
prieštaringi. Ypač tai pastebima finansų sferoje.
Priešrinkiminės kompanijos eigoje
Trampas aštriai kritikavo Volstritą, kaltindamas juos godumu,
patriotizmo nebuvimu, vadino ir ekonominio sąstingio pagrindiniais
kaltininkais. Tačiau vienas iš pirmų įsakų, kurį pasirašė
Trampas, numato peržiūrėjimą Doddo-Franko įstatymą, nutaikytą
į sugriežtinimą depozitinių-kreditinių organizacijų reguliavimo
su tikslu užkirsti kelią naujoms finansų krizėms. Trampas davė
nurodymą JAV Finansų ministerijai iki šių metų vasaros pradžios
parengti pasiūlymus dėl Amerikos bankų reguliavimo susilpninimo ir
padarytas būtinas pataisas į Doddo-Franko įstatymą perduoti
svarstyti JAV Kongresui.
Priešrinkiminės kompanijos eigoje
Trampas taip pat žadėjo atstatyti Glasso-Stigollo įstatymo
veikimą, priimto dar 1933 metais. Įstatymas numatė atskyrimą
depozitinių-kreditinių ir investicinių banko operacijų.
Prezidentas Bilas Klintonas faktiškai panaikino nurodytą įstatymą
1999 metais, kas atrišo Volstrito bankams rankas atliekant
rizikingas spekuliacines operacijas. Atsirado sąlygos sukūrimui
burbulų finansų rinkose, ir pasibaigė tai apverktinai – 2007-
2009 metų finansų krize. Jau praėjo beveik du mėnesiai nuo
momento, kada Trampas įvažiavo į Baltuosius rūmus, bet per šį
laiką jis nei karto neprisiminė apie savo pažadą.
Kad sustabdyti burbulų pūtimą
finansų rinkose, reikia taip pat pabaigti „pinigų socializmo“
politiką, kai bazinė Federalinio rezervo norma artima nuliui
(mažiau 1 procento šiai dienai), kas daro pinigus per daug pigiais
ir pasiekiamais, bet ne realiam Amerikos ekonomikos sektoriui, o
bankams-spekuliantams. Priešrinkiminės kompanijos eigoje Trampas
kritikavo Federalinį rezervą už tai, kad šis laiko bazinę normą
minimaliame lygyje, palaikydamas tuo pačiu demokratų komandą ir jų
kandidatę Hilari Klinton. Dabar Trampas jau nepuola FRS vadovės
Džanet Jellen, kad ji įšaldė bazinę normą. Atrodo, jis jau bijo
jos padidinimo: pirmiausiai, tai gali išprovokuoti Amerikos
ekonomikos nuosmukį; antra, ji sukels Amerikos dolerio kurso
padidėjimą kitų valiutų atžvilgiu, kas kertasi su Trampo planais
atstatyti prekybines pozicijas Amerikoje ir pasaulyje.
Pagaliau,
priešrinkiminės kompanijos eigoje Trampas atrado tokią jautrią
Amerikos ekonomikos vietą, kaip valstybės skola, kuri per Obamos
prezidentavimo laiką padvigubėjo ir viršijo 19 trilijonų dolerių.
Trampas griausmingai pareiškė, kad tai gresia Amerikai suvereniu
bankrotu. Ir kad jis, atėjęs į Baltuosius rūmus, sieks sustabdyti
skolų piramidės augimą ir net pradės derybas su Amerikos iždo
popierių savininkais dėl skolos restruktūrizavimo. Ir štai
praeitą savaitę finansų ministras Steven Mnuchin įteikė Atstovų
Rūmų pirmininkui Polui Rajano laišką valstybės skolos klausimu.
Ir kas tame laiške? Kaip galima greičiau pakelti valstybės skolos
lubas (!)
Amerikos Finansų ministerijos
duomenimis, JAV pasieks nustatytos valstybės skolos lubas kovo 16.
Praeitą kartą įstatymų leidėjai pakėlė šią kartelę, priėmę
atitinkamą iniciatyvą 2015 metų pabaigoje. Mnuchin perspėjo, kad
sekančią savaitę ministerijai teks imtis „ekstra ordinarių
veiksmų“, kad išgelbėti šalį nuo bankroto. Tam gali būti
pristabdytas vertybinių popierių pardavimas, kurias leidžia
Federalinis rezervas ir vietos valdžios. Finansų analitikų
vertinimu, JAV iždo balanse yra maždaug 200 milijardų dolerių. To
pakaks padengti išlaidas per artimiausius 2-3 mėnesius. Mes
atsimenam, kad šį dešimtmetį JAV Finansų ministerija jau stabdė
atlyginimų biudžetininkams mokėjimą, buvo įšaldžiusi kai
kurias savo veiklos kryptis, bet tai vyko rugsėjo mėnesį,
finansinių metų pabaigoje. Dabar tai gali įvykti vasarą. Manau,
kad milžiniškas Amerikos biudžeto deficitas (jis augo paskutinius
mėnesius tempais, ženkliai viršijančiais vidutinius metų
rodiklius) ir lubos valstybės skolos artimiausiais mėnesiais taps
pagrindiniu Trampo ir JAV Finansų ministerijos galvos skausmu.
Finansų ministro Stiveno Mnuchino
kandidatūra labai sunkiai perėjo pro senato filtrus. Jis buvo
patvirtintas ministru tiktai vasario viduryje su minimalia „už“
balsų persvara. Naujasis ministras tik pradeda apsiprasti. O
apsipratinėti jam teks ilgai, nes jis atėjo į vyriausybę iš
biznio. Darbo patirties valstybinėse struktūrose jis neturi. Ir jam
į pagalbą pasitelkiami kiti žmonės.
Kovo 14 Trampas paskelbė sąrašą
naujų valdininkų, kurie ateis į Finansų ministeriją. Tai Adam
Lerrick – JAV Kongreso aparato darbuotojas ir ekonomikos
profesorius. Jis paskirtas ministro padėjėju tarptautiniams
finansams. Tai Andrew Maloney – buvęs Hess Corp. Lobistas. Jis
užims ministro padėjėjo teisės klausimams postą. Tai David
Malpass – daug matęs žmogus, kuris dirbo dar Reigano ir
Bušo-vyresniojo administracijose. Jis paskirtas ministro pavaduotoju
tarptautiniams klausimams. Šią poziciją JAV tradiciškai vadina
šalies „vyriausiojo finansinio diplomato“ postu.
Sigal Mandelker anksčiau dirbęs Justicijos ministerijoje,
paskirtas ministro pavaduotoju terorizmo ir finansinės žvalgybos
klausimams. Brent Macinto, dirbęs savo laiku Bušo
administracijoje, įdarbintas į generalinio iždo konsultanto
pareigas. Parenkant pagrindines Finansų ministerijos figūras
aktyviai asmeniškai dalyvavo JAV prezidentas.
Kiek vėliau agentūra Blumberg
pranešė, kad Baltieji rūmai paruošė dar vieną kandidatūrą į
Finansų ministeriją. Tai James Donovan – pretendentas į ministro
pavaduotojo pareigas. Apie jį kalba kaip apie galimą Muchino
pavaduotoją, kuriam bus pavesta kuruoti visus klausimus, surištu su
iždo popierių išleidimu, apyvarta ir išpirkimu. Tai labai
atsakinga kryptis, turint omenyje, kad apimtis tokių popierių
artėja prie 15 trilijonų dolerių. Sprendžiant iš visko,
Donovanui taip pat bus skirtas sunkus uždavinys įnešti pakeitimus
į Mokesčių kodeksą ir kitus norminius aktus, kad užtikrinti
verslui ženklų mokesčių naštos sumažinimą.
Pasirodymas naujienos apie Donovaną
davė MIP pretekstą dar kartą sugrįžti prie klausimo apie tai, iš
ko Trampas formuoja savo komandą. Ypač atkreipia į save dėmesį
neproporcingai didelis skaičius prezidento aplinkoje žmonių iš
Goldman Sachs banko – vieno iš stambiausių ir įtakingiausių
Volstrite. Tokių žmonių yra keturi.
Pirma, Stivenas Mnuchin, išdirbęs
Goldman Sachs 17 metų (1985-2002 metais) ir nepraradęs neformalaus
ryšio su šiuo banku.
Antra, Stivenas Bennon, dirbęs banke
nuo 1984 iki 1990 metų ir sukūręs to pasekoje nuosavą investicinį
banką Bannon & Co. Šiandien Bennon – pagrindinis prezidento
patarėjas ir Baltųjų rūmų strategas.
Trečia, Goldman Sachs prezidentas ir
operacijų direktorius Gary Cohn, užėmęs prezidento padėjėjo
ekonomikai ir Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovo postą.
Ekspertai kalba, kad Gary Cohn – pats svarbiausias ekonomistas
Trampo komandoje. Net Stivenas Mnuchin užima žemesnę pakopą.
Konui skiriama užduotis sukurti JAV ekonomikos politiką, o Mnuchin
– didesniu laipsniu jos vykdytojas.
Ketvirta, vyresnis
patarėjas ekonominėms iniciatyvoms Dina
Powel. Ši dama padarė stulbinančią karjerą Goldman Sachs:
ji atėjo į banką 2007 metais, užsiėmė darbu su eile fondų,
įkurtų bankų: Goldman Sachs Foundation, Goldman Sachs Gives, Urban
Investment Group. 2010 metais ji jau gavo banke aukštą „partnerio“
statusą. Palaiko tamprius kontaktus su dabartiniu pirmininku tarybos
direktorių ir vykdančiuoju direktoriumi Goldman Sachs Lloyd
Blankfein ir Gary D. Cohn.
Ir štai, pagaliau, Trampo komanda turi
pasipildyti penkiais žmonėmis iš Goldman Sachs. Džeimsas
Donovanas minėtame banke pradėjo dirbti 1993 metais. Paskutiniais
metais vadovavo padaliniui, užsiimančiu privačių kapitalų
valdymu. Charakterizuojamas kaip „intelektualas“ ir ypatingai
darbingas žmogus, neturintis jokių politinių simpatijų.
Į tokį didelį Goldman Sachs žmonių
susikaupimą Trampo aplinkoje įtariai žvelgia paprasti
amerikiečiai, o iš kitų Volstrito bankų pusės tai iššaukia
banalų pavyduliavimą. Trampo politiniams oponentams tai puiki
dingstis paskelbti prezidentą vieno iš Volstrito bankų lobistu.
Ekspertai, svarstantys Goldman Sachs
viešpatavimą artimiausioje Trampo aplinkoje, atkreipia dėmesį į
dar vieną momentą: tie bankininkai nedega idėja naują prezidentui
pastatyti užsklandą nuo žurnalistų. Kaip tikrieji bankininkai ir
finansistai (ne buvusieji, o laikinai apleidę savo užsiėmimą) jie
suinteresuoti ekonominėje ir politinėje globalizacijoje. Todėl
žmonės iš Goldman Sachs iš vidaus minkštai boikotuos tas Trampo
iniciatyvas, kurios pasirodys jiems „žalingomis“.
Dar vienu nemalonumu Trampui yra tai,
kad jis prie visų norų negali išpildyti tokį savo priešrinkiminį
pažadą, kaip atleisti FRS vadovę Džanet Jellen. Tokiam atleidimui
reikalingi labai svarūs pagrindai, o Trampas jų neturi. Todėl dama
liks JAV FRS pirmininko poste iki įstatymu nustatytos kadencijos
pabaigos, tai yra iki 2018 metų kovo. Dabar ji įsidrąsino ir jau
buvo pareiškusi, kad linksta į tai, kad šiais metais kelis kartus
pakelti FRS bazinę palūkanų normą.
P.S. Straipsnis buvo jau pabaigtas,
kada buvo gautas pranešimas: FRS vadovybė po dvi dienas trukusio
posėdžio priėmė sprendimą padidinti procentinę normą pagal
federalinius fondus 0,25 procentiniais punktais, iki diapazono
0,75–1%. Tai trečiasis normos padidinimas nuo 2015 metų gruodžio,
kuri devynis metus laikėsi minimaliame lygyje 0–0,25%.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą