Tokio antausio nuo strateginio
partnerio JAV Lenkija tikrai nesitikėjo. Lenkija nėrėsi iš
kailio, kad tik įtikti JAV ir pasaulinei žydijai, suorganizavo
susitikimą Artimųjų Rytų klausimu, už šimtus milijonų dolerių
pirko iš JAV ginklus, siūlo Lenkijoje įsteigti karinę bazę ir
tam pasiryžusi skirti pusę milijardo dolerių.
Vasario 13 dieną Varšuvos
prasidėjusioje Lenkijos ir JAV organizuotoje konferencijoje,
skirtoje taikos ir saugumo Artimuosiuose Rytuose problemoms,
dalyvauja 63 valstybių atstovai. Tarp jų - JAV viceprezidentas
Maikas Pensas, valstybės sekretorius Maikas Pompeo, Izraelio
premjeras Benjaminas Netanijahu, Artimųjų Rytų valstybių, visų
ES valstybių atstovai.
JAV televizijos kanalo MSNBC
korespondentė Andrea Mitchell paėmė interviu iš JAV vice
prezidento Maiklo Penso, kuris atvyko į Artimųjų rytų
konferenciją. Mitchell pasakė, kad 1943 metų žydų sukilimas vyko
prieš „lenkų fašistinį režimą.“
„Tiesiog neįtikėtina! -
parašė Lenkijos dienraštis wPolytice.
Amerikos kanalo MSNBC Аndrea Mitchell pristatydama JAV
vice-prezidento Maiklo Penso vizitą į Lenkiją pasakė, kad žydų
sukilimas Varšuvos geto 1943 metais buvo prieš „lenkų nacistinį
režimą“.
Lenkijos seimo vicepirmininkas
pareikalavo atsiprašymo iš JAV žurnalistės. Jis pasakė, kad
žurnalistė privalės išvykti iš Lenkijos, jei neatsiprašys. Lenkija reikalauja iš JAV televizijos
kanalo MSNBC atsiprašyti už žodžius apie „lenkų ir nacistų
režimą“.
Žurnalo wSieci redaktorius M.Karnowski
pasakė: Lenkijos piliečiai – lenkai, žydai, ir kiti buvo aukos
vokiško-nacistinio režimo. Nebuvo „Lenkijos nacistinio režimo“!
Lenkija buvo okupuota Vokiečių
5 metus. Lenkija kariavo nuo antrojo pasaulinio karo pradžios 5
metus.
Lenkijos nemalonumai
konferencijoje tuo nepasibaigė.
Skandalingas Pompeo
pareiškimas
JAV valstybės sekretorius savo spaudos konferencijoje aukštai įvertino lenkų tautos kankintoją žydą
stalinietį Frenką Bleichmaną!
Maiklas Pompeo pasakė apie Bleichmaną:
„Jo gyvenimas buvo liudijimu lenkiškos dvasios tvirtybė...“
Wpolytice rašo, kad „tokiu būdu,
JAV valstybės sekretorius pagyrė Franką Bleichmaną. Tai parodė
jo istorijos neišmanymą. Jis pasakojo apie žydų partizaną, kuris
tapo stalininiu budeliu, apšmeižusiu po karo Armiją Krajovą
„antisemitizmu“ ir nužudžiusiam daugybę Armija Krajova karių!“
Po karo Bleichmanas dirbo saugume, vadovavo kalėjimų departamentui
ir koncentracijos stovykloms. Į JAV emigravo 1951 metais.
Amerikos valstybės
sekretorius spaudos konferencijoje priminė apie restituciją žydų
turto, prarasto Holokausto metu.
„Mes aukštai vertiname sprendimus
neišsprestų praeities klausimų, ir aš kviečiu mano Lenkijos
kolegas siekti kompleksinių įstatymų dėl restitucijos nuosavybės
privačių asmenų, kurie prarado turtą holokausto epochos metu“.
Wpolytice abejoja, kad JAV žurnalistė
yra elementari idiotė. Jų nuomone už jos stovi galingos jėgos, ir
primena tezę apie „lenkų mirties stovyklas“ (Polish death
camps”) ir „lenkiškas koncentracijos stovyklas“. Šią
formuluotę jau kartą buvo panaudojęs JAV prezidentas ir lenkai
neprotestavo. Dėl Poppeo išpuolio Lenkijos valdžia irgi tyli. Iš
mandagumo? Kaip konferencijos šeimininkai? Ar jie supranta, kad JAV
yra tarptautinės žydijos įrankis, klusnus žydijos valios
vykdytojas, todėl protestuoti beprasmiška?
Žydų turto klausimas
2018 metų balandžio mėnesį JAV
Kongresas priėmė Holokausto aukų turto restitucijos įstatymą С.
447. Dokumentas įpareigoja JAV vyriausybę oficialiai
atsiskaitinėti Kongresui apie tai, kurios šalys delsia kompensuoti
arba grąžinti Holokausto aukų nuosavybę. Įstatymą gegužę
pasirašė Donaldas Trampas.
Manoma, kad priimtas taip vadinamas
JUST Act (Justice for Uncompensated Survivors Today – JUST) leis
JAV valstybės departamentui teikti paramą tarptautinėms žydų
organizacijoms, susijusioms su Holokausto aukomis, kurios reikalauja
kompensuoti žydų aktyvus, kurie neturi paveldėtojų.
Valstybės departamentas privalės per
18 mėnesių pateikti pirmą ataskaitą, kaip šalys laikosi
įsipareigojimų dėl holokausto autų turto restitucijos.
Prieš šį įstatymą pasisakė eilė
JAV lenkų organizacijų, tarp jų Amerikos Polonijos kongresas.
Manoma, kad JUST Act gali tapti JAV spaudimo instrumentu Lenkijai.
Lenkijai nekilnojamo turto restitucija
kainuos ne mažiau 135 milijardus eurų! Lietuvai
šis JAV įstatymas reiškia galutinį
žlugimą. Nereikės jokių tiesioginių nekilnojamo ir kilnojamo
turto paveldėtojų, žydų turto galės reikalauti JAV ir kitų
šalių žydų organizacijos.
Koks bus žydų karas prieš Lenkiją
įsigaliojus JAV įstatymui dėl žydų turto sugrąžinimo?
Žydų turto restitucija apims
„konfiskaciją, ekspropriaciją, nacionalizaciją, priverstinį
pardavimą ir perleidimą holokausto ar komunistinio valdymo metu
valstybėse, numatytose įstatyme“.
Įstatymas 447, wPolytice nuomone, gali
būti panaudotas spaudimui dėl turto restitucijos dvišaliuose
JAV-Lenkijos ir Lenkijos-Izraelio santykiuose, taip pat spaudimui per
MIP, NVO, konferencijas, mokslines sesijas, Holivudo žvaigždes ir
t.t.
Lenkija gali patirti „masinį
apšaudymą“ dėl žydų turto restitucijos. Manoma, kad
nesibaigiantys teismai dėl turto ir kompensacijų gali pavirsti į
„pjudymą“ ir „net neįsivaizduojamo dydžio karą.“ Kaip tai
gali atrodyti, geriausiai parodo kelis metus trukęs žydų
organizacijų karas su Šveicarijos bankais.
1995 žydai kreipėsi į Šveicarijos
bankus dėl gražinimo žydų turto, kuris čia buvo saugomas iki
Antrojo pasaulinio karo. Buvo kalbama apie milijardus dolerių, kurie
čia buvo saugyklose banknotų, aukso, brangenybių ir vertybinių
popierių pavidalu. Tarp ieškovų buvo Edgaras Bronfmanas, kuris tuo
metu buvo Pasaulinio žydų kongreso prezidentu, bendrasavininkiu
didžiausios pasaulyje spirito gamintojos Seagram. Jis dar buvo
bendrasavininkiu media koncerno MCA ir Universal Pictures.
Kitas ieškovas – Abramas Burgas buvo
žinomas Izraelio politikas, Kneseto pirmininkas. Jį palaikė JAV
finansistas Markas Rič. Pastarieji buvo svarbiausiais Bilo Klintono
prezidentinės kompanijos sponsoriais.
Wpolytice žodžiais, Bronfmanas
„nupirko“ įtakingą respublikonų senatorių Alfonsą d'Amato,
tuometinį Senato bankų veiklos komisijos pirmininką, galimybe
pritraukti žydų rinkėjus ir žydų lobį. Jo vadovaujama Senato
komisija apklausė liudininkus, žydų imigrantus iš Europos, dėl
žydų sąskaitų Šveicarijos bankuose. Komisijos darbą lydėjo
daugybė straipsnių laikraščiuose, kuriuose Šveicarijos
bankininkai buvo „tiesiai apšaukiami vagimis, kurie medžiojo
nelaimingas holokausto aukas“. Vyko Holivudo žvaigždžių
pasisakymai prieš šiuos bankus, Kalifornijos ir dar kelios
valstijos ėmė boikotuoti Šveicarų prekes ir importą. Specialiame
puslapyje buvo spausdinama daugybė holokausto aukų palikuonių
laiškų, kuriuose buvo reikalaujama grąžinti indėlius ir
kompensacijas.
Problema buvo tai, kad sąrašuose
nebuvo įrodymų, kad šitie pinigai priklauso šių laiškų
autoriams. Laikraščiai taip pat paskelbė Šveicarijos pasiuntinio
Vašingtone konfidencialią ataskaitą Šveicarijos vyriausybei, kad
prieš Šveicariją tęsiasi reguliarus karas ir vyriausybė turi
atsakyti į jį. Žydų valdomi Amerikos laikraščiai viską apvertė
aukštyn kojom ir ėmė kaltinti pasiuntinį, kad jis kursto
Šveicarijos vyriausybę skelbti karą žydų aukoms. Pasiuntinys
atsistatydino.
JAV žydai ėmė kaltinti Šveicarijos
bankus pagrobus 7 milijardų dolerių (su procentais 9,5 milijardus
dolerių) iš žydų, kurie žuvo koncentracijos stovyklos. Ši suma
buvo paimta „nuo lubų“, nes visų indelių suma karo metu buvo
apie 5-6 milijardus dolerių.
1996 metais buvo sudaryta tarptautinė
„Volkerio“ (pavadinta buvusio FRS pirmininko Polo Volkerio vardu)
komisija „Independent Committee of Eminent Persons“, kuri turėjo
ištirti įrašus bankų sąskaitų knygose. Buvo nusamdyta 600
buhalterių, kurie patikrino 4 milijonus bankų sąskaitų iš
1933-1945 metai buvusių 254 Šveicarijos bankų. Komisijos
įvertintas žydų turtas buvo apie 32 milijonai dolerių. Jeigu
palyginti šią sumą su 9,6 milijardais dolerių, kurių reikalavo
žydai, nuskaitę sumą „nuo lubų“, skirtumas buvo milžiniškas.
Po visos JAV žydijos kompanijos prieš
Šveicariją jiems pavyko vietoj žydų turėtų 32 milijonų dolerių
išmušti iš Šveicarijos apie 1,5 milijardus dolerių. Lenkai su
siaubu spėja, kokių milžiniškų sumų JAV žydų lobi ims
reikalauti iš Lenkijos.
Lietuvos valdžios šios problemos
nejaudina. O gal jaudina, todėl jie stengiasi kuo greičiau išvogti
Lietuvą?
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą