Šiam pamąstymui mane įkvėpė Prof.
Povilo Gylio straipsnis „Amputuota Landsbergio biografija.“
Autorius į dienos šviesą dar kartą
išvilko 30 metų Lietuvą naikinusio „Dėdulės“ biografijos
dalį, kuri, jo žodžiais, buvo „amputuota“.
Prof. Povilas Gylys primena
„amputuotus“ biografijos faktus:
„Vytautas Landsbergis 1952 metų
pavasarį įstojo į stalininį komjaunimą (tuo metu dar kai kur
veikė rezistencijos židiniai), kad po kelerių metų jis pradėjo
dėstyti tuometinės Konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro
akademija) Marksizmo leninizmo katedroje ir dėstė ten socialistinio
realizmo teoriją. Kol kas niekas nepaneigė ir to, ką yra viešai
pareiškęs neseniai miręs KGB majoras Gulbinas, daug metų
prižiūrėjęs Lietuvos kultūros ir meno darbuotojus. Jo teigimu,
V.Landsbergis turėjo slapyvardį Dėdulė.“
Gylys primena ir kitą „amputuotą“
Landsbergio biografijos „perlą“, „teisme neužprotestuota
pikantiška V.Landsbergio biografijos detalė - jo suolo draugas
Aloyzas Sakalas sakosi matęs saugumo pažymą, kurioje sakoma, kad
A.Sakalas buvo suimtas ir nuteistas remiantis V.L.
skundu.“
„Persikelkim į Sąjūdžio laikus. Čia irgi
lengvai atrasime pikantiškų faktų. Pavyzdžiui, niekieno
nekankinamas A.Medalinskas liudija, kad prof.V.Landsbergis į
Steigiamąjį Sąjūdžio susirinkimą atėjo vietoj savo sūnaus
V.V.Landsbergio. Tai leidžia teigti, kad pats patekimas į Sąjūdžio
lyderių grupę nebuvo skaidrus. Kaip ir negerą kvapą skleidžiantis
yra Sąjūdžio lyderio posto uzurpavimas, pastumiant Romualdą
Ozolą. Naiviems sąjūdiečiams tylint.“
Prof. Povilas
Gylys šią „Dėdulės“ biografijos redakciją vadina
„amputacija“. Aš manau, kad žmogui su žydiška pavarde labiau
tinka biografijos sutrumpinimą pavadinti „apipjaustymu“.
Prieš kurį laiką V.Landsbergis
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky išvadino „žydelka“.
Negražu, sakyčiau, žmogui, įvairiais valstybės apdovanojimais
apsidovanojusiam, dar ir žydišką pavardę nešiojančiam, taip
pravardžiuoti moterį. Tačiau aš manau, kad tai buvo noras prieš
nelabai sąmoningus lietuvius pasirodyti „saviškiu.“ Kažkada
pavyko „Dėdulei“ lietuvius apgauti „apsipjausčius“
biografiją, patiko, pabandė dar kartą. Toks apgaulingas manevras,
tokia įžūli apgavystė, turi žydišką pavadinimą - „Hutspa“.
„Hutspa“ (iš jidiš חוצפּה
hutspe, „įžūlus“, kilo iš hebrajų kalbos žodžio
חֻצְפָּה) – žydams būdinga
charakterio savybė, apytikriai apibūdinama kaip įžūlumas ar
nachališkumas, peržengiantis ribas to, ką nežydai nepajėgia
įsivaizduoti ir skaito neįmanomu.
Patiems žydams hutspa reiškia
ypatingą drąsą (cinišką įžūlumą) ir tai vertina kaip
teigiamą savybę, todėl hutspa nešiotojai elgiasi taip, lyg jiems
nerūpi, kad jie neteisūs. Kitose tautose sąvokos „hutspa“
nėra, jos analogijos nėra ir kitose kalbose. Hutspa taip pat
apibūdinamas kaip „ypač ciniškas, niūrus, įžūlus melas“,
„cinizmo ir arogancijos viršūnė, paralyžiuojanti oponentą“.
Ne žydų visuomenėje „hutspa“ yra
apibūdinama kaip nepaprastos arogancijos, įžūlumo, grubumo,
pykčio ir nepakantumo aplinkiniams savybė.
https://traditio.wiki/Хуцпа
Ar ne iš Hutspos auga „Dėdulės“ įžūlaus melo ir apgaulės šaknys?
Nuorodos:
Delfi nuotrauka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą