Rusijos rašytojų
sąjungos narys Anton Blagin savo straipsnyje „Наше слово
«жид» — не ровня западному слову «žid»!“
(Mūsų žodis «жид» - netolygus žodžiui «žid»!) aiškina,
kodėl kitose kalbose žodis «жид» neturi negatyvaus atspalvio,
pavyzdžiui: lenkų — żyd, slovakų — žid, čekų kalboje —
žid, lietuvių — žydas, vengrų — zsidó. Tačiau, rusų
kalboje viskas kitaip. Rusų kalboje žodį «жид» naudoti
draudžia įstatymas, nes jis turi neigiamą prasmę. Net pasakose
slibinas vadinamas „Čiudo Judo“.
Rašytojas mano, kad visas skirtumas glūdi Rytų ir Vakarų žmonių pasaulėžiūroje. Vakarų visuomenėje šimtmečius buvo diegiama mintis, kad „žydai – išrinktoji Dievo tauta, kuriai pagal jų religiją leidžiama tai, kas neleidžiama kitiems. Pavyzdžiui, pagal vakariečių moralę, kuri paremta Biblijos Senojo testamento dalimi, žydų finansinių aferų organizavimas – tai Dievo laiminamas darbas! O žmogus, kuris sugebėjo apgauti kelias valstybes ir pasakiškai dėl to praturtėjo – tai nacionalinis didvyris judaizme, tikras Jokūbo iš Senojo testamento palikuonis, sūnus Izaoko! Ir vakariečiai turi tokiam aferistui pavydėti pagal Vakaruose klestinčią moralę. Didžiųjų sukčių ir aferistų istorijos ten net tuo tikslu ekranizuojamos! Be to informacija pateikiama žmonėms, nepriklausomai nuo jų tautybės, tokia gražia maniera ir forma, kad daugelis kino žiūrovų pasąmonėje jaučia sukčiams didelę simpatiją.“
Blaginas pateikia tokį
reklamuojamos aferos pavyzdį: Izraelio portale https://isralove.org
paskelbtą pasakojimą apie brolius Rotšildus – Nataną ir Jokūbą.
Portale „Isralove.org“
rašoma:
„Ar jūs žinote, kad
frazė „Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“ tapo žinoma
dėka Rotšildų siekio pirmiems sužinoti naujienas. Tai jų siekis,
o taip pat vienintelis (išskyrus pinigus) hobi – veisimas pašto
balandžių – vieną kartą padėjo jiems susikrauti turtus.
Tai buvo 1815 metais,
kada po triumfališko Napoleono sugrįžimo, taip vadinamų „šimto
dienų“, fondų biržos laukė mūšio prie Vaterlo baigties. Jos
laukė ir broliai Rotšildai: Natanas – Londone, Jokūbas –
Paryžiuje, iš anksto pasipildę savo karvelides Europos
šiaurės-vakaruose.
Mūšio pradžioje
iniciatyvą turėjo Napoleonas, apie tai pranešė į Londoną.
Tačiau stebėtojai nenumatė, kai į pagalbą Velingtonui atvyks
Bliucherio korpusas, kuris ir lems mūšio baigtį.
Napoleonas buvo
nugalėtas. Balandžiai su šifruotais pranešimais apie tai buvo
skubiai nusiųsti Rotšildams...
Iš ryto Natanas jau
sielojosi dėl Napoleono sėkmės ir pardavinėjo savo akcijas. Tą
patį triuką padarė Paryžiuje Jakovas. Biržoje kilo panika –
juk Rotšildai, kurie pirmieji sužino visas naujienas, pardavinėjo
popierius!!! Jiems iš paskos vertybinius popierius ėmė pardavinėti
visi! Įvyko anglų,
austrų ir prūsų vertybinių popierių griūtis. O tuo metu
Rotšildų agentai supirkinėjo šiuos popierius pusvelčiui.
Tik po dviejų parų
biržoje sužinojo, kad iš tiesų Napoleonas pralaimėjo mūšį.
Žmonės prarado turtą, o Rotšildai per vieną dieną uždirbo 40
milijonų svarų sterlingų ir tapo savininkais žymios dalies britų
ekonomikos“.
Šaltinis: https://isralove.org/load/2-1-0-189
Antonas Blaginas rašo,
kad 1815 metų 1 svaras atitinka 45-iems šiandieniniams svarams
sterlingų. Rotšildų „uždarbis“ apgaunant žmones šiandien
būtų 1,8 milijardų svarų sterlingų. Iš karto po surengtos
super-sėkmingos aferos, Rotšildai Vakaruose tapo labai gerbiamais
žmonėmis.
Pažyma
https://ru.wikipedia.org/wiki/.
Rotšildai: Europos žydų kilmės bankininkų ir visuomenės veikėjų
dinastija, kurių istorija prasideda XVIII amžiaus pabaigoje. 1816
metais Austrijos imperatorius Francas II suteikė Rotšildams baronų
titulą. Rotšildai tapo Austrijos aristokratija. Britaniškoji
dinastijos šaka buvo priimta karalienės Viktorijos rūmuose.
Skaitoma, kad nuo XIX amžiaus Rotšildai po Federalinio rezervo
sukūrimo valdo patį didžiausią pasaulyje turtą.
Blaginas pažymi: „O
pas mus Rusijoje pas tokius žydus-aferistus reikalai buvo visai
kitokie. Aš jau pasakojau anksčiau savo straipsniuose, kad
Jakaterina I, žmona imperatoriaus Petro Alekseevičiaus Romanovo, po
jo mirties tapo Rusijos imperijos imperatore, ir kada ji perskaitė
Biblijoje, kad judėjų religija skatina savo išpažintojus vykdyti
ekonomines diversijas visose valstybėse, kuriose jie apsigyvena kaip
ateiviai, ji paskelbė aukščiausią Įsakymą „Apie iškeldinimą
Žydų iš Rusijos“:
„Vardinis Įsakymas,
įvykdytas Akščiausioje Slaptojoje Taryboje 727 metų balandžio 26
dieną. Dėl išsiuntimo Žydų iš Rusijos ir stebėjimo, kad jie su
savim neišvežtų auksinių ir sidabrinių Rusijos pinigų.
Šių balandžio 20, Jos Imperatoriškoji Didenybė nurodė: Žydus, kaip vyrus, taip ir moteris, kurie yra Ukrainoje ir kituose Rusijos miestuose, juos visus išsiųsti lauk iš Rusijos į užsienį nedelsiant, ir ateityje jų nei kokiu būdu neįleisti ir to saugoti stipriai visose vietose; o paleidžiant žiūrėti atidžiai, kad jie iš Rusijos į užsienį neišvežtų jokių Rusijos sidabrinių monetų ir efimkų neišvežtų; o jei bus pas juos auksinės ir efimkos ar kokia kita Rusijos moneta, duoti jiems variniais pinigais“.
Šaltinis: Полное собрание законов Российской империи. Собрание первое. Том 7. 1723-1727. СПб., 1830. С. 728.
„Kaip matome, štai
tikroji priežastis, kodėl žodis «жид» rusų kalboje turi
negatyvų, keikiamą atspalvį!“ (…)
Autoriaus žodžiais,
kiekvienas, kas skaitė Bibliją žino, kad judėjas – tai ivri,
arba ateivis, kuris žiūri į šią šalį ir jos gyventojus kaip
užkariautojas, vykdantis religinį įsakymą:
„Neduokite savo broliui
už augimui (už procentus) nei sidabro, nei duonos, nei nieko kito,
ką jūs galite duoti augimui; „Suteik svetimam augimui ir neduok
savo broliui augimo, kad Viešpats, tavo Dievas, palaimintų tave
viskuo, kas daroma tavo rankomis, žemėje, į kurią tu eini, kad ją
turėtum“. (Leviticus, 23: 19-20).
Paskutiniai žodžiai
tiesiai sako apie tai, kad judėjai – visur užkariautojai, pas
juos užkariautojo sąmonė, ir kitaip jie nesielgia. Jie atkakliai,
per amžius, eina į tikslą, nurodytą jų Toroje! Štai
ką turi žinoti kiekvienas žemės gyventojas!“
Blaginas pažymi, kad nuo
Jekaterinos 1742 metų įsakymo prabėgo daug laiko, o paskutiniu
Rusijos valdovu, kuris „turėjo drąsos ir valios apginti Rusijos
tautas nuo žydijos, buvo Josifas Stalinas. Putinas gi išdrįso tik
pagarsinti informaciją apie Pirmąją sovietinę vyriausybę, kurios
absoliuti dauguma narių buvo žydai.“
Straipsnio autorius
pateikia, kaip straipsnio priedą, Andejaus Karaulovo filmą apie
Putino valdžios „prašiktą“ Rusijos aliuminio pramoninį
kompeksą.
„... aš nežinau, kaip
Vladimiras Putinas visa tai išsrėbs, (ir ar srėbs?), bet aš
žinau, kad pagal judėjų Įstatymą („Torą“), pagal kurį
vyksta valstybių ir tautų apiplėšimas, „gojai“ (ne žydai)
negali tikėtis ką nors atgauti, kas iš jų žydų atimta apgaule.
Mes jiems - „avys“...!
Šaltinis:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą