2017-11-27

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos prasimanymai dėl pabėgėlių apgyvendinimo lėšų, integracijos, perspektyvų darbo rinkoje


Šiame straipsnyje, skirtame LR socialinių reikalų ir darbo ministerijos atsakymui į mano skundą dėl Lietuvos piliečių diskriminavimo pabėgėlių atžvilgiu, aš noriu paliesti šios ministerijos prasimanymus apie neva už Europos Komisijos struktūrinių fondų lėšas pabėgėliams nuomojamus butus, apie šių pabėgėlių musulmonų integraciją, jų perspektyvas daro rinkoje.


LR socialinių reikalų ir darbo ministerijos atsakyme man sakoma, kad „perkeltiesiems asmenims lėšas skiria Europos Komisija iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“.

EK tai gali daryti, jei tuo nėra diskriminuojami Lietuvos piliečiai, o jie yra pabėgėlių atžvilgiu diskriminuojami, mažiausiai 86000 pensininkų grupė, kuriems mokamos valstybės pensijos yra mažesnės negu 200 eurų, kai pabėgėliams yra mokama 204 eurai. Šiame fone tvirtinimas, kad dar didesnė Lietuvos piliečių diskriminacija pabėgėlių atžvilgiu pasiekiama panaudojant struktūrinius ES fondus – tikras skandalas, o ne kažkoks pateisinimas.

EK nėra pinigus iš Mėnulio ar Marso importuojanti kontora. Kitų metų visas ES biudžetas yra 140 milijardų eurų. Jis bus deficitinis, su dideliu minuso ženklu, dėl D.Britanijos pasitraukimo. Jeigu EK skirs pinigus taip vadinamiems „pabėgėliams“, šios lėšos bus išminusuotos iš kitų paramos Lietuvai eilučių, iš to paties Lietuvos biudžeto, kuriame yra numatyta ir parama iš ES struktūrinių fondų.

Melas dėl musulmonų integracijos

Atsakyme man nuolatos minimas žodis „pabėgėlių integracija“. Tai melas, nes musulmonai jokioje ES valstybėje nesiintegruoja, geriausiu atveju jie gyvena šalia europiečių, savo paralelinėje visuomenėje, ir išmoksta priimančios šalies kalbą. Islamas yra radikali ideologija priešiška krikščionybei ir krikščionims. Musulmonų buvimas šalyje yra nuolatinė saugumo grėsmė Lietuvos gyventojams. Tai įrodė vakarykštis teroro aktas Vokietijoje, kai 29 metų pabėgėlis siras automobiliu sunkiai sužalojo 6 jaunus vokiečius, o šiandien Dresden-Friedrichstadt mieste kitas siras (20) išprievartavo pabėgėlių centro darbuotoją (44).

Ekonominė pabėgėlių žala

Dar 2015 metų pabaigoje lfW institutas Kylio mieste paskelbė prognozes apie pabėgėlių kaštus Vokietijai. Ataskaitoje sakoma, kad išlaidos pabėgėliams gali sudaryti nuo 25 iki 55 milijardų eurų per metus, t.y. iki 2% BVP. Instituto ekonomistai tada skaičiavo, kad bus išleidžiama 13000 eurų vienam imigrantui per metus (2016 šis skaičius pasiekė 1400 per mėnesį).

Prognozės apskaičiuotos 2016-2022 metams ir rėmėsi prielaidomis, kad per metus atvyks tik 360 tūkstančių pabėgėlių (vien 2015 metais į Vokietiją atvyko apie 1,5 milijono imigrantų), kad 30 procentų migrantų bus sugrąžinta į jų kilmės šalis (to neįvyko), o 20 procentų iš pasiliekančiųjų turės laikiną leidimą likti šalyje. Jeigu į šalį iki 2020 atvyks po milijoną pabėgėlių, tokiu atveju išlaidos pasieks 55 milijardus arba 2 procentų Vokietijos BVP, t. y. tiek, kiek NATO rekomenduoja šalims leisti gynybai.

Tenka atkreipti dėmesį į Kylio ekonomistų apskaičiavimų bazę. Tai aisbergo viršūnė. Buvo skaičiuojamos vien socialinės išmokos pabėgėliams ir kiti federalinės vyriausybės kaštai, tuo tarpu apgyvendinimo, saugumo klausimai, švaros palaikymas ir taip toliau gula ant savivaldybių pečių, kurių dauguma Vokietijoje yra prasiskolinusios arba vos suduria galus su galais. Pagal Ernst& Young skaičiavimus, kas trečia savivaldybė Vokietijoje yra priešbankrotinėje būklėje ir nesugeba aptarnauti nuosavos infrastruktūros. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad atvykėliai vislūs, jų šeimos yra gausios, o vieno vaiko išlaikymas valstybei kainuoja 40-60 tūkstančių eurų metams.

2014 -2017 metais į Vokietiją atvyko apie 2 milijonai pabėgėlių ir jie valstybei tolimesnėje perpektyvoje kainuos nuo 768 iki 900 milijardų eurų.

Oficialiais duomenimis, pabėgėliai 2016 metais Vokietijai kainavo apie 21,7 milijardus eurų.

prof. Raimondas Kuodis LRT pasakė, Varšuvos instituto analitikai liepą pasirodžiusiame jų tekste „Klaidingas moralinis imperatyvas“ pastebėjo, kad beveik dviejų trečdalių imigrantų iš Sirijos žinios ir įgūdžiai neatitinka net minimalių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos reikalavimų. Daugelis jų daugiausiai po šešių mėnesių nustoja lankyti jiems skirtus mokymus ir imasi ieškoti darbo (kad ir menkai apmokamo), kad galėtų grąžinti skolas juos į Europą atgabenusiems nusikaltėliams ir paremtų gimtinėje likusias šeimas. Kiti tiesiog nesupranta, kam apskritai reikalingas išsilavinimas. Bavarijos ekonomikos ministro teigimu, darbui tinkamas tik vienas iš dešimties pabėgėlių, o pabėgėlių išlaikymas kainuoja daugiau nei surenkama pinigų į biudžetą iš jų sumokamų mokesčių.

R. Kuodžio nuomone, politikos lyderiai turėtų nuspręsti, ar jie rūpinasi savo šalių gyventojų, ar viso pasaulio gyventojų gerove, kas yra sunkiai suderinama su nacionalinės valstybės egzistavimu.

Pradžia:

Nuorodos:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą