Ačiū prof. Stanislovui
Tomui, kad jis supažindino mus su Lietuvos atstovų dešimtmečio
„pasiekimais“ Europos parlamente. Su jų nuveiktais „darbais“
Lietuvos ir jos žmonių labui, su „genialiais“ jų pasisakymais
iš EP tribūnos, su jų „sugebėjimu“ bendrauti užsienio
kalbomis su parlamento kolegomis. Mane tiesiog sukrėtė šių žmonių
nekompetencija, ypač žemas išsilavinimo lygis, net, sakyčiau, jų
protinis atsilikimas. Jei ne Tomo pastangos, visuomenė taip ir
nebūtų sužinojusi, kad mūsų atstovai net nepajėgia mūsų
atstovauti, bet, nepaisant to, mes jiems kas mėnesį mokame beveik
po 50 tūkstančių eurų atlyginimą!
Kodėl
atstovaujamoji „demokratija“ sąlygoja protiškai atsilikusių
žmonių atranką? Šios mįslės atsakymą aš pamėginau rasti
darbuose ir paskaitose profesoriaus S.Saveljevo, kurio kelis
dešimtmečius vykdytų tyrimo objektu buvo žmogaus smegenys ir jų
veikla.
Pradėsiu, tačiau, ne nuo
mūsų EP narių, ne nuo smegenų, o kiek aukščiau, nuo Lietuvos
deleguoto komisaro Andriukaičio, kuris dar 2016 metais paskelbė,
kad „ateities lietuvis bus sudarytas iš įvairių genetinių
kompozicijų“. Mane sudomino, kokios apimties gali būti šios
kompozicijos? Ar su visais planetos gyventojais Andriukaičiui pavyks
šias „lietuvių genetines kompozicijas“ sukonstruoti?
Štai ką šiuo klausimu
rašo prof. S.Saveljevas: „...nepriklausomai nuo somatinių
skirtumų žmonės gali turėti vaisingus palikuonis. Išimtį sudaro
kelios archaiškos gentys, gyvenančios Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Bušmenai ir Ugnies žemės gyventojai
puikiai dauginasi tarpusavyje, bet negali sėkmingai užsiimti šia
veikla su užklystančiais europiečiais ir azijatais. Sėkme reikia
skaityti ne seksualinius malonumus, kurie pilnai pasiekiami, o to
proceso vaisius. Palikuonių nesigauna iš viso arba jie turi
patologijas, nesuderinamas su gyvybe. Visais kitais atvejais mes gana
lengvai įveikiame etninius prietarus ir didiname planetos gyventojų
metisaciją.“
Sunku pasakyti, ar Vyteniui
Andriukaičiui pavyks per likusius kelis mėnesius komisaro poste
sukurti lietuvio genetinę kompoziciją ir su bušmenais? Tai būtų
vienintelis jo pasiekimas komisaro poste.
Gaila, kad nepatikrinama kandidatų į
prezidento postą, į Europos parlamentą, o gal ir į savivaldybių
tarybas ir merus psichikos būklė.
Aš manau, kad 50 procentų šių
kandidatų yra ne visiškai adekvatūs. O ką apie tai sako smegenų
tyrimai?
Smegenys yra labiausiai kintantis
žmogaus organas. Žmogaus pusrutulių paviršiaus griovelių ir
vingių piešinys, labiau unikalus, negu pirštų antspaudai.
Smegenyse slypi neįtikėtini kokybiniai ir kiekybiniai struktūros
skirtumai. Autopsijos pagalba gauti duomenys rodo, kad žievės laukų
individualūs skirtumai sudaro 4131%. Dar labiau skiriasi kaktinės
(Lobus frontalis) ir momeninių skilčių (Lobus
parietalis) polaukiai, kurie gali būti pas vieną žmogų ir nebūti
pas kitą. Šie skirtumai pagal neurologijos kriterijus žymiai
viršija žinomą rūšies kintamumą.
Minimali moterų ir vyrų smegenų masė
svyruoja labai plačiame diapazone: nuo 800-960 gramų iki 2200-2300
gramų, vidutiniškai pas baltosios rasės gyventojus ji lygi
1320-1340 gramų.
Smegenų paviršiuje yra žievė su
grioviais ir vingiais. Joje sluoksniais išdėstyti požieviniai
neuronai, kurie suformuoja laukus, atliekančius specializuotas
funkcijas. Kintamumas žievės laukų, o tuo pačiu juos sudarančių
neuronų skaičiaus, žymiai viršija smegenų masės skirtumus.
Kiekybiniai skirtumai gali siekti 150— 370%. Tai garantuoja
kiekvieno žmogaus smegenų unikalumą. Skirtumų neįmanoma
kompensuoti švietimu ar aklėjimu, kas sukuria unikalius barjerus
tarp žmonių. Smegenyse tiesiog gali nebūti centro, atsakingo už
suvokimą ir vykdymą keliamos užduoties.
Įsivaizduokim situaciją, kad mes
renkame į Seimą ar Europos parlamentą žmogų, kuris neturi tokio
centro smegenų žievės struktūroje, kuris atsakingas už
visuomenės bendrojo gėrio suvokimą. Suprantama, kad toks žmogus
fiziškai nepajėgus suvokti pensininkų, invalidų, vienišų mamų
ar našlaičių problemų. Toks žmogus nepajėgus suvokti, kad
vairuotojui reikia mokėti atlyginimą, kurį jis uždirba,
nesupranta, kad pensininkui reikia mokėti pensiją, kurią jis per
gyvenimą užsidirbo. Neturi jie tokių smegenų centrų, nes
partijose juos atrinko taip: kad būtų kvailesni už partijos
pirmininką, kad dirbtų tik rėmėjų naudai, kurie finansavo
rinkimus.
Kažkoks gudragalvis šią demokratijos
parodiją, kai mes priversti rinkti netinkamus žmones, pavadino
„atstovaujamąja demokratija“. Tai melas. Yra demokratija, arba
jos nėra. Tikros demokratijos reliktas liko tik Šveicarijoje, kur
svarbiais valstybei klausimais rengiami referendumai. Tai vienintelis
kelias atsikratyti nuo neadekvačių žmonių ir jų neadekvačios
veiklos.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą