Juodąja mirtimi Europoje vadindavo
maro epidemiją, didžiausią ankstesniųjų amžių, iki pat 19-ojo,
mūsų kontinento nelaimę.
2015 metais į Europą
liberalai-globalistai užnešė dar baisesnę nelaimę – jų
sugalvotus „pabėgėlius“, kuriems, pažeisdami visus ES
įstatymus ir susitarimus, jie atidarė ES sienas, ir į kontinentą
atvedė (už atėjimą mokėjo pinigus) milijonus jaunų-sveikų vyrų
iš Azijos ir Afrikos, be jokių dokumentų, be jokių jų praeities
įrodymų, kartu su jų juoda-teroristine praeitimi, jų radikaliuoju Islamu, terorizmu, svetima kultūra, viduramžių papročiais, Europoje
pamirštomis, arba nežinomomis ligomis.
Šitos daugiamilijoninės užkariautojų
armijos priešakyje žengė buvusi Štaži agentė, nusipelniusi
sionistė, trečiai Vokietijos kanclerio kadencijai globalistų
perrinkta Angela Merkel.
Kaip tik 2015 metais, išėjęs į
pensiją, aš pradėjau savo gana aktyvią publicistinę veiklą
portale „Šauksmas,“ Ten, pasirašinėdamas savo, Petro Gulbinsko
slapyvardžiu, ar visai be jokios pavardės, paskelbiau nemažą
kiekį dokumentinės medžiagos apie 2015 metų įvykius, kuriuos,
mano manymu,
galima pavadinti Europos merdėjimo
pradžios metais. Tais metais Europa dar nenumirė, bet
globalistai-liberalai jai suleido tokią nuodų dozę, nuo kurios ji
atsidūrė Palatoje Nr.6 (A.P.Čechovas), kur jos lakia neišvengiama
mirtis.
Kam Sokrato, Šekspyro, Mocarto ar
Čechovo Europa yra ne vis tiek, tam gali būti įdomu prisiminti
2015 metus, kada globalistai-liberalai atvedė į Europą mirtį.
Tada viskas dar buvo prieš akis ir
Europoje dar nebuvo įvykę tos „juodosios mirties“ padarytų 100
teroro aktų.
Didysis Izraelis. Rabino Abraomo
Šmulevičiaus pranašystės
2011 metais laikraščio „Komsomolskaja
pravda“(Rusija) spec. korespondentė Darija Aslamova paėmė
interviu pas Izraelio rabiną, Hipersionizmo teorijos apologetą
Abraomą Šmulevičių ir jį paskelbė straipsnyje „Po arabų
revoliucijų Didysis Izraelis valdys Artimuosius Rytus“(1,2).
Šis interviu net ir prabėgus
keleriems metams nuo jo publikacijos ne tik neprarado savo aktualumo,
bet, karui ir chaosui apėmus milžiniškas Artimųjų Rytų
teritorijas, tapo dar aktualesniu. Jis padeda geriau suprasti įvykių
Artimuose Rytuose ir pasaulyje genezę.
„Pranašystę apie didžiąją arabų
revoliuciją aš išgirdau Izraelyje porą metų atgal iš vieno
pavojingo žmogaus. Ji buvo aiški ir nedviprasmiška: Egipto
prezidento Mubarako režimas greitu laiku kris, visas arabų pasaulis
pasiners į globalų revoliucinį chaosą, ir Artimųjų Rytų
regiono laukia karai ir negandos, kurie palies visą žmoniją.
Kalbant tiksliau, tai ir yra pabaigos
pradžia – apokalipsė. Du metus atgal Mubarako valdžia atrodė
nepajudinama, arabų tauta atrodė nuvytusi ir rytietiškai kantri.
Prognozė sukėlė man pašaipą ir be reikalo.
Kasandros rolėje pasirodė rabinas
Abraomas Šmulevič, advokatas velnio ir fašistinės Hipersionizmo
teorijos skleidėjas, tvirtinantis žydų nacijos pranašumą virš
kitų tautų ir jos teisę į viešpatavimą pasaulyje. Žmogus,
turintis visai ne paikos aiškiaregystės dovaną ir stebėtiną
diagnozės nuovoką. Įsitikinęs Rusijos valstybės priešas.
(Būtent jo pastangų dėka prisikėlė pamiršta nesantaika tarp
rusų ir čerkesų, o pusė mėnesio atgal Gruzijos parlamentas
pripažino „čerkesų genocidą, įvykdytą carinės Rusijos“.
Nesantaikos sėklos tarp tautų, pasėtos žydų politologo, davė
vešlius želmenis ir dar kartą priminė apie pavojingą rolę
asmenybės istorijoje.)
Rabinas Šmulevič jautrus artėjančioms
katastrofoms, kaip barometras atmosferiniam spaudimui. Situacija,
kada mes einame miegoti su griūnančių valstybių griausmais, o iš
ryto jų nuolaužas jau šluoja už durų, sukelia jam santūrų
džiugesį. Jis, galima sakyti, trina rankas iš malonumo.
-Tu patenkintas, kad viskas eina kaip
tu išpranašavai? – klausiu aš.
-Žinoma. Yra toks posakis: „Karas –
tai Mozės žingsniai“. Hipersionisto požiūriu, viskas eina
puikiai.
-Reiškia, Dievas mums parodo Mozės
žingsnius arabų revoliucijų pavidalu, kurios turi atvesti Izraelį
į viešpatavimą pasaulyje?
Be
abejonės. Kame glūdi paprasto sionizmo idėja? Tame, kad Izraelis
gauna nedidelį gabalėlį istorinės žemės ir stato ten normalią
valstybę. Mums, žydams, nusibodo būti šviesuliais tautoms ir
įgriso mesianizmas. Būsim, matai, įprastine tauta, kaip šveicarai.
Jokių pasaulinių uždavinių sau nestatome. Mes maži ir turime
prisigretinti prie kokios nors pasaulinės valstybės. Pirmiausiai
prie Anglijos, o po to prie Amerikos. Ir ne paprastai prisigretinti,
o paimsime ir savo dalį.(Yra tiktai du lobi JAV, kurie gali rimtai
įtakoti į amerikonišką politiką: Sauditų ir Izraelio.)
- Žmonėms su tokiais pragmatiniais
interesais nereikalinga nei Jaruzalė, nei Šventyklos kalnas, nei
Izraelis nuo Nilo iki Eufrato. Žinomas gynybos ministro Mošė
Dajano pasisakymas šešių dienų karo pradžioje, kada Izraelis
nenorėjo išlaisvinti Rytų Jaruzalę: „Kam mums tas Vatikanas?“
Mes, gi, žmonės šiuolaikiniai, mums šios šventos vietos
nereikalingos. Ko norėjo valdantysis Izraelio elitas? Kad Izraelis
taptų malonia turistine šalimi, poilsio vieta Amerikos žydams. Ir
tai jiems beveik pavyko. Iki arabų revoliucijų Izraelyje buvo
ideali situacija iš valdančiojo elito žiūrėjimo taško. Pilnas
apmirimas su arabų režimais, galima pasakyti, gyveno siela į sielą
(liko tik užspausti Palestiną su Hamasu). Ir tiktai atsisakymas nuo
Didžiojo Izraelio projekto ir nuo judaizmo kaip vedančios
pasaulinės jėgos. Iš mano požiūrio taško, tai paprasčiausiai
išpylimas visos nacionalinės žydų istorijos. Kam mūsų tauta
gyvavo tiek tūkstantmečių? Būtume dabar kaip Rumunija. Bet
namelis kaime pas Izraelio valdžią nesigavo. Dievas jiems ne
fraeris.
Iki arabų „pavasario“ pasaulis
buvo padalintas. Atsimeni įžymųjį Frensio Fukujamos posakį 1989
metais apie istorijos kaip tokios pabaigą? Jis atspindėjo tikrą
padėties būklę. Amerikiečių politinė sistema buvo pati
efektyviausia, o vakarų civilizacijos sistema – pati
sėkmingiausia. Tos šalys, kurios neatitiko standartams, buvo
pasaulio šalikelėje ir nesirodė. Po 2001 metų rugsėjo 11
amerikiečiai įmetė į musulmonų pasaulį demokratijos ir
liberalizmo idėjas su tikslu padaryti jį labiau paklusniu ir labiau
vakarietišku ir, kaip visada, pergudravo save. Čerčilis kalbėjo
apie amerikiečius, kad jie visada atranda geriausią problemos
sprendimo būdą, bet tik po to, kai išbando visus likusius.
Amerikiečiai sukūrė Tviter-revoliucijų instrumentus ir paleido
naują pasaulinį procesą.
Senojo pasaulio pabaiga
Istorija – kaip žemės drebėjimas,
o žemės drebėjimus valdyti neįmanoma, bet Dievas nežaidžia
kauliukais, Dievas turi planą. Kartą per 30 metų keičiasi
politinis pasaulio žemėlapis ir mes stovime ant slenksčio naujo
sienų perbraižymo. Arabų šalys – tai dirbtinės valstybės,
turkų sukurtos, o vėliau anglų. Po diktatoriškų autoritarinių
režimų presu jos daugiau ar mažiau normaliai egzistavo. Kodėl
prasidėjo arabų revoliucijos? Iš kur pas šiuos vaikinus prieiga
prie Interneto, Skaipo ir Tviterio? Gaiduką nuspaudė amerikiečiai,
paleidę 2005 metais trečiojo pasaulio šalyse programą
„šimtadolerinis kompiuteris“ – tam, kad bet kas, net ir
neturtėlis galėtų sau leisti namuose Internetą.
Tai buvo politinis, o ne komercinis
projektas, sponsoriaujamas JAV valstybės departamento. Moksleiviams
Libijoje, Irake ir Afganistane bendrai išdalino kompiuterius
nemokamai (vien Libijoje šimtą tūkstančių vienetų). Po rugsėjo
11 amerikiečiai suprato, kad ankstesnė genčių vadų papirkimo
sistema neveikia. Galima kontroliuoti beduinus, kurie sėdi
palapinėse, bet jau negalima kontroliuoti beduiną, kuris išvyko
mokytis, pavyzdžiui, į didelį miestą. Prasidėjo darbai siekiant
pakeisti arabų masių sąmonę, tam, kad paversti potencialiai
radikalų jaunimą į paprastus klerkus. Kas yra vakarietiškas
žmogus? Tai žmogus, kurio kojos ir rankos surištos hipoteka ir
kreditais. Vergui nėra kada maištauti, jam kreditus reikia
išmokėti. Bet arabai nesugebėjo ir nepanoro įsilieti į sistemą.
Tradicinė arabų bendruomenė pagrįsta natūralių mainų
principais. Jei arabas nori pastatyti namą, jis neis į banką, o
paprastai pašauks šimtą giminių į pagalbą: jie ir pinigų duos,
ir namą bendromis pastangomis pastatys. Šitoje sistemoje yra kaip
pozityvas, taip ir negatyvas: į darbą, pavyzdžiui, galima imti
tiktai savus.
Ekonomiškai arabai liko viduramžiuose,
o štai politinė emancipacija praėjo „na ura“. Buvo sukurta
apie 20 naujų laikraščių ir tele kanalų ir kelios pro
vakarietiškos partijų Jordanijoje ir Tunise. 150 tūkstančių
jaunų žmonių iš Egipto praėjo mokymus vasaros „demokratijos
stovyklose“, amerikonų suorganizuotas. (Visi jie po to tapo
revoliucijų dalyviais). Arabai – labai kontroliuojama liaudis ir
lengvai pasiduoda manipuliacijoms, o jų elitas labai paperkamos. Į
arabų mases galima įmesti bet kokią idėją. Yra tokia žinoma
priča: guli arabas savo namo kieme, ilsisi, o aplink bėgioja vaikai
ir šaukia. Jis jiems: „Ko jūs čia rėkiate? Turguje dalina
chalvą veltui“. Vaikai su šauksmais nubėgo į turgų. Po to jis
guli ir galvoja: „Turguje dalina chalvą veltui, o aš čia guliu.
Reikia nueiti“
Amerikiečiai lengvai paaukojo Chosni
Mubaraką, kuri tapo nevaldomu. Ir atvedė į valdžią kariškius,
nušalintus nuo lovio. Bet situacija nuėjo kitu keliu arabų
pasaulyje ir kietai diktatorių užspausti socialiniai ir
ekonominiai procesai išėjo iš po kontrolės. Arabų gatvė nubudo,
bet turto persiskirstymo neįvyko. Pasikeitė tiktai veikiantys
asmenys, Achmeto vietą užėmė Machmudas. O socialinė nelygybės
ir socialinių liftų nebuvimas išliko. Bet elitas turi kažką tai
pasiūlyti suaudrintos liaudies masėms, revoliucinį potencialą
reikia kažkur nukreipti. Kolosali neapykantos energija išsiliejo iš
krantų ir dėl eilės priežasčių, jis šliukštels į Izraelio
pusę. Jau jokie taikūs susitarimai Izraelio su arabų elitomis
apeinant liaudį neįmanomi, o liaudis iš žydų nori tiktai vieno:
“Mums nereikia jūsų pinigų, o mums reikia jūsų kraujo.
Nemelskite pasigailėjimo, mes nežinome jūsų šnektos“. Buvo
tokia petliūrininkų daina žydų pogromų laiku. Arabams
nereikalingas Izraelis nei ribose 1948, nei 1967 metų. Jie „grabe
matė“ Izraelį“.
„Kuo daugiau
pasaulis su Amerika priešaky spaus žydų valstybę su tikslu
palenkti ją kompromisui su palestiniečiais, tuo aršesnę poziciją
užims Izraelio valdžia. Izraelis priima Palestinos valstybės
pripažinimą kaip mirtiną pavojų, o 1967 metų sienas skaito
„Osvencimo sienomis“. Anksčiau pas žydus buvo viltis, kad,
pripažinęs Palestiną, Izraelis galės nužudyti arabų neapykantą
ir tapti paprasta regiono valstybe. Kaip išsireiškė vienas
Izraelio politikas: „Mes darome taikos procesą, kad važinėti į
Damaską chumuso“. Dabar su iliuzijomis baigta.
Po taikos sutarties nutraukimo
Izraelyje bus vidaus krizė ir į valdžią ateis ryžtingi, kieti
žmonės, kurie iškels užduotį: Izraelis nuo Nilo iki Eufrato“.
– „Tu skaitai, kad dabartiniai dešinieji – tai tik gėlytės?“-
„Jie nepakankamai agresyvūs.
Paraleliai Artimuosiuose Rytuose
prasidės grandininis procesas skilimo ir performatavimo. Asadas,
kuris dabar skandina revoliucinius procesus Sirijoje kraujyje, vis
vien ilgiau metų-dviejų nepratrauks. Prasidės revoliucija
Jordanijoje. Pakils kurdai ir Kaukazas kaip neatskiriama dalis
Artimųjų Rytų. Žinai, kaip tai atrodys? Kaip vienas ištisinis
Irakas arba Afganistanas. Musulmonų pasaulis
pasiners į chaoso būklę ir tai bus teigiama įvykių eiga žydams.
Chaosas- geriausias laikas, kad paimti situacijos kontrolę ir
įjungti žydų civilizacijos sistemą. Dabar eina grumtynės
dėl to, kas bus dvasiniu žmonijos lyderiu – Roma (Vakarai) ar
Izraelis. Du tūkstančius metų atgal laimėjo Roma. XIX
ir XX amžiais žydams dalinai pavyko paimti revanšą, stumiant
idėjas pirma bolševizmo, o po to liberalizmo ir demokratijos. Dabar
mes turime paimti pilną kontrolę į savo rankas. Suprantam,
žmonijos labui. Mes ne tiktai pirksime arabų elitą, o patys
maitinsime jį iš rankų ir auklėsime. Kaip? Hipersionizmo
ideologija paprastai aiškinant yra tame, kad mes imame kontroliuoti
„Al-Džezirą“, paskiriame Mekos Muftijų, atvedame savo žmones
į valdžią ir t.t. Kur paslaptis bet kokios stabilios politinės
sistemos? Visuomenė duoda asmenybei vystymosi galimybes, o asmenybė
neša atsakomybę prieš visuomenę. Žmogus, kuris gauna
laisvę, tuo pačiu metu turi gauti instrukciją, kaip šita laisve
naudotis. Ir šitą instrukciją žmonijai parašysime mes, žydai.
Atėjo laikas mūsų revanšui. Žydų aušra vėl ateina arabų
revoliucijų ugnyje“.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą