Vakar centriniame Vokietijos
dienraštyje die Welt publikuota vokiečių tautos genocido
statistiką, pagal kurią 18,6 milijonų (22,5 procentai) Vokietijos
gyventojų yra imigrantai, kurių skaičius per metus išaugo 8,5
procentais (1).
Welt skyrelyje „mokslas“, greta šių
siaubingų vokiečių tautos genocido skaičių, buvo paskelbtas ir
žydų tautybės kolumnisto (kilusio iš Lenkijos) Henryk M.Broder (2) straipsnis „Vokietija – rytoj kitokia negu šiandien“ (3).
Šiame straipsnyje šis veikėjas
Broder pabandė melagingai ir antimoksliškai pateikti imigraciją į
Vokietiją, kaip natūralų procesą, o ne Merkel šutvės
globalistų-sionistų rankų darbo vokiečių tautos genocidą, o
etninius vokiečius šis šarlatanas pavaizduoja kaip vos ne vakar
pabalusius negrų ainius.
Skaitytojui įteigiama, kad nereikia
bijoti imigrantų, ieškoti priimtinos migracijos „aukštutinės
ribos“, nes, neva, „europiečiai, iš principo, yra užsieniečiai.
Visi europiečiai yra imigravę prieš tūkstantį ar milijoną
metų. Taip kad kiekvienas vokietis iš
tikrųjų truputi turkas, irakietis, iranietis arba rusas ir
afrikietis bet kokiu atveju.“
Man, visą gyvenimą
dirbusiam gyvūnų genomų tyrimo srityje, toks analfabeto-šarlatano
žongliravimas, neva mokslo įrodytais faktais, sukelia labai gilų
ir natūralų pasišlyktėjimą: iki ko gali nusiristi feikinė
vakarietiška žurnalistika, kai ji tampa
glogalistų-sionistų įrankiu!
Aš necituosiu visų
Welt rašomų šio šarlatano prasimanymų, pacituosiu tik patį
šlykščiausią iš jų:
„Anksčiau visi
(europiečiai) buvo pakankamai tamsiaodžiai. Balta odos spalva
išsivystė maždaug prieš 4500 metų“.
Sąžiningi žmonės,
o juo labiau pretenduojantys į mokslo žinių retransliavimą
visuomenei, taip nesielgia.
Ką sako žmogaus
DNR tyrimai. Džeimsas Vatsonas (James Watson)
Globalizmas sumindė
demokratiją, žmogaus teises, laisvą spaudą, socialinę lygybę
(tose valstybėse, kur ji dar buvo po TSRS suirimo) šeimą, nacijas,
atnešė baltosios rasės žmonių genocidą, įteisino lytinius
iškrypimus, satanizmą, baigia naikinti krikščionybę... Kliuvo ir
mokslui. Labiausiai globalizmui neįtiko žmogaus genetika.
Ryškiausias pavyzdys yra Džeimsas
Vatsonas – viena iš kelių pačių ryškiausių mokslo pasaulio
figūrų, dvigubos DNR spiralės atradėjas, Nobelio premijos
laureatas. 1989-1992 metais Vatsonas vadovavo projektui „Žmogaus
genomas“ ir „Cold Springs Harbor“ molekulinės biologijos
laboratorijai, buvo ilgamečiu šios prestižinės įstaigos
rektoriumi. Jį globalizmas sutrypė už tai, kad jis pasakė tiesą
apie savo atliktus žmogaus genetikos tyrimus (4).
2007 metų spalio 14 d. metais buvusi
Vatsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday
Times“ ėmė ir apšmeižė savo buvusį šefą. Ji parašė, neva
privačiame pokalbyje Vatsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai
prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų
socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo
mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne
taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais
darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime
tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių
gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi
visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto
gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad
taip ir būtų“.
Spalio 19 Vatsonas viešai atsiprašė
tų, kuriuos galėjo įžeisti jam priskiriami pasisakymai ir
dievagojosi nesuprantąs, kaip jis tai galėjo pasakyti. „Cold
Spring Harbor“ laboratorija, kurioje jis pastaruosius 35 metus
dirbo rektoriaus pareigose, nepaisant to, suskubo pareikšti, kad
nėra vieningos nuomonės su savo garbės rektoriumi ir spalio 25
dieną jį atleido, formaliai dėl brandaus amžiaus. Mokslininkui
tuomet buvo 79 metai.
Jau tą pačią dieną, kuomet Vatsonas
buvo atleistas iš užimamų pareigų, žurnale „Nature“ pasirodė
Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė skirtumų tarp
žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos krypties
natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas atsispindi jų
DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka projekto „Žmogaus
genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992 metais vadovavo
Džeimsas Vatsonas.
Noriu paminėti, kiek nutoldamas nuo
Vatsono istorijos, kad jeigu rūšiai Homo sapiens būtų taikomi
zoologijos moksle priimti sistematikos kriterijai, žmonių rases
tektų įvardinti kaip porūšius, o bušmenų atveju net atskiras
rūšis, tačiau to nedaroma, kad neskatinti rasistinių, religinių
ir kitokių prieštaravimų, todėl žmonės formaliai skirstomi į
rases (žemiausia zoologijos sistematikos pakopa) pagal odos
pigmentacijos požymį, neatsižvelgiant į anatominius,
fiziologinius, biocheminius bei genetinius žmonių populiacijų
skirtumus.
Liberalų-ortodoksų persekiojamas
Vatsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai
jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio
premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų
vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.
2015 metų gegužės 18 d. Vatsonui
antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį
aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius
Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo procedūros,
kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į televizijos kameras
žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi
skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai
skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi
savo vystymosi keliais“ (5).
Keista, bet „rasistus“ moksle
medžiojančius globalistus neglumina „rasinė diskriminacija“
sporte, tai, kad Olimpinėse žaidynėse, bėgant trumpas
distancijas, nėra baltų bėgikų, o žaidžiant šachmatus –
juodų, neglumina, kad semitai dominuoja pasaulio bankininkystėje, o
juodaodžiai NBA, bet kažkodėl siutina jei mokslininkas tiria
žmogaus DNR ir skelbia, arba privačiame pokalbyje aptarinėja
tyrimų rezultatus. Jų neglumina žydų šventieji raštai, Habad
Liuvavič „Tanija“, kurį yra ryškus rasizmo ir fašizmo
pavyzdys, jų neglumina Izraelio politiką arabų atžvilgiu, šios
valstybės paskelbimas išimtinai žydų valstybę, kur visi nežydai
yra antrarūšiai žmonės? ( 6, 7, 8, 9).
Harvardo
universiteto profesorius Anatolijus Kliosovas apie žmonijos kilmę:
„įrodymų, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos
nebuvo ir nėra.“ (10, 11, 12, 13)
Globalistai, nesiskaitydami su
moksliniais faktais, ir toliau bando meluoti pasaulio visuomenei,
neva, visi žmonės, europiečiai irgi, yra kilę iš Afrikos. Todėl
ir negrų vežimą iš Afrikos į Europą, kurį prieš europiečių
valią vykdo globalistai, jie melagingai bando pavaizduoti, kaip
kažkokį natūralų mūsų „giminių“ atsikraustymą į mūsų
namus. Taip elgėsi ir aukščiau aprašytas mokslo falsifikatorius
H.Broder die Welt straipsnyje.
„Jokių duomenų dėl „išėjimo
iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantaziją“, - teigia Anatolijus
Kliosovas – chemijos mokslų daktaras, Harvardo (JAV) universiteto
profesorius nuo 1989 metų.
Jis rašo: „Klausimas apie tai, kur
ir kada pirmą kartą atsirado „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“
skaitomas vienu iš sudėtingiausių klausimų šiuolaikinio
mokslo“.<...> „Sąžiningi autoriai pasižymi atsargumu
atsakydami į klausimą „kur ir kada“, ir ištyrę visus
variantus prieina išvados, kad atsakymo kol kas nėra.“
„Nesąžiningi autoriai pradeda savo
straipsnius žodžiais „kaip žinoma, anatomiškai šiuolaikinis
žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip žinoma, išėjo iš
Afrikos...“ <...> „Neprotingų „aktyvistų“ nuomone
klausimas senai išspręstas, dar prieš 30 metų, viskas aišku,
įrodyta ir aprašyta. Šitie aktyvistai tvirtina, „anatomiškai
šiuolaikinis žmogus“, žinoma, Afrikoje, ir pagal „genetinius
duomenis, maždaug prieš 70 tūkstančių metų žmonės išvyko iš
Afrikos, persikėlė per siaurą sąsmauką, skiriančią ją nuo
Eurazijos, ir ėmė judėti į Rytus palei vandenyno pakrantę,
naudodami kranto juostos turtingus maisto resursus“. <...>
„...Amerikos mokslininkų,
tyrinėjusių afrikiečių genomus straipsnis paneigė prasimanymus
apie „išėjimo iš Afrikos pietinį kelią“. <...>
„...atsirado naujos interpretacijos,
kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado ne Afrikoje, o
pietryčių Azijoje, ir šios interpretacijos paremtos nesenai
gautais rezultatais.
Jei trumpai, tai nuomonių skirtumai
literatūroje stiprėja, jokio aiškumo „dėl išėjimo iš
Afrikos“ ten nėra. Šiame straipsnyje tai išnagrinėsime
nuosekliai. „
Profesorius savo atliktų DNR tyrimų
pagrindu daro šias išvada: 1. Jokių įtikinamų duomenų apie
„anatomiškai šiuolaikinio žmogaus iš Afrikos nebuvo ir nėra,
o nuolatinis popgenetikų kartojimas to, kad „didelė genetinė
įvairovė žmonių Afrikoje“ neva byloja apie tai, kad žmonės
pirmiausiai atsirado Afrikoje, o reiškia, ir išėjo iš ten,
neturi po savimi jokio mokslinio pagrindo; 2. „Genetinė
įvairovė“, kuris pateikiama popgenetikų kaip neva įrodymą,
kad Homo sapiens susiformavo Afrikoje, atspindi ne seną žmogaus
kilmę, o intensyvią žmonių migraciją į Afriką, pradedant,
matomai, seniausiais laikais; 3. Khoi-San kalbų vartotojai, kuriuos
(be pagrindo) skaitė seniausiais Afrikos ir pasaulio žmonėmis, iš
tikrųjų yra suma nešiotojų pačių įvairiausių haplogrupių,
dideliu laipsniu ne afrikietiškų savo kilme. 4. Visos ištirtos
iki dabar afrikietiškų Y-chromosomos, priklausančios seniausioms kilmės haplogrupėms, turi santykinai nesenus bendrus
protėvius, datuojamus šimtais ar keliais tūkstančiais metų į
praeitį; kur kilo šios seniausios haplogrupės, lieka nežinoma,
ir negalima atmesti, kad ne Afrikoje. 5. Jokios haplogrupės
„anatomiškai šiuolaikiniam žmogui“, „išeinančiam iš
Afrikos“ neįmanoma priskirti.
DNR
geneologija, kurios pradininku pasaulyje yra A.Kliosovas, tai
žmogaus kilmės tyrimas, paremtas Y chromosomos DNR struktūros
tyrimais. Vyrišką lytį pasprendžianti Y
chromosoma sudaryta iš 52 milijonų nukleotidų porų. Joje yra
didelė sritis, kurioje nėra genų, bet yra mutacijų. Šitų
mutacijų palyginimas ir yra raktas į geneologiją.
2017
metų kovo 20 ir 26 d. profesorius Anatolijus Kliosovas paskelbė
dviejų dalių straipsnį „Kas mums žinoma apie „žmogaus kilmę
iš Afrikos?“, kuriame šis garsus mokslininkas įrodo, kad
„anatomiškai šiuolaikinio žmogaus“ kilmės iš Afrikos
teorija yra melaginga, o mokslas tapo politikos įrankiu. Žemiau aš
pateikiu šio straipsnio 2 dalies fragmentus.
Ankstyvasis Homo sapiens pietų
Kinijoje
2015 metais kinų mokslininkas Liru ir
kt. paskelbė sensacinį pranešimą: „Patys ankstyviausi be
abejonės šiuolaikiniai žmonės iš pietų Kinijos“.
Pietryčių Azijoje senovinių žmonių
fosilijos, gyvenusių anksčiau negu prieš 45 tūkstančius metų,
labai retos, todėl šis regionas buvo praktiškai nurašytas iš
sąskaitų popgenetikų, „anatomiškai šiuolaikinio“ atžvilgiu,
ir visas dėmesys buvo skirtas Afrikai. 45 tūkstančių – kol kas
yra riba Europai (vakarinei ir rytinei) ir vakarų Sibirui
(Ust-Išimo žmogus, Tiumenės sritis). Ir staiga kaip griaustinis
iš giedro dangaus nuskambėjo duomenys apie atradimą pietų
Kinijoje (Fujano urve) 47 dantys žmogaus datuojami intervale prieš
80-120 tūkstančių metų, be to žmogaus Homo sapiens rūšies, ne
archaiško (pagal dantų morfologiją), ir būtent šiuolaikinio
pagal dantų antropologiją. Tai žymiai anksčiau, negu Levante
Europoje. Autoriai iškėlė hipotezę, kad Homo sapiens atsirado
pietų Kinijoje. Pagal priimtus moksle kriterijus ginčyti tai
beprasmiška, reikia pateikti labiau įtikinamus faktus. Bet
reikšminga, straipsnyje visai nekalbama apie „išėjimą iš
Afrikos“, ir ši koncepcija susvyravo.
„Išėjimo iš Afrikos“ koncepcija
tapo liberalios inteligentijos religija, ir jie ją gins iki
pabaigos bet kokiais metodais, net (ir pirmiausiai) neetiškai,
negarbingais metodais.“ - rašo prof. Kliosovas.
Aš manau, kad „išėjimo iš
Afrikos“ teorijos falsifikatas gali būti brukamas dar ir todėl,
kad jis bent kažkaip derinasi su judaizmo dogmomis, įvykiais
aprašytais Toroje, kuri irgi, beje, kaip pripažįstama net rabinų,
yra perdirbinys dar senesnių civilizacijų
iš Mesopotamijos traktatų, datuojamų beveik tūkstančiu
metų iki Toros (14).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą