Kaip „gyvūnų mylėtojai“ pelnosi iš žmonių atjautos

Jau kelios dienos Lietuvos televizijose vyko šizofrenija dėl vištų, kurią kelia kažkokia neadekvati ponia ir būrys jos klaidinamų „žvėrelių mylėtojų“. Man visa šita isterija sukelia mintis apie nešvarų verslą, kurio tikslas ne rūpestis gyvūnais, o siekis pasipelnyti, paremtas išnaudojimu natūralaus piliečių gailestingumo jausmo.

Aš turiu akivaizdų tokios zoo šizofrenijos pavyzdį netoli savo namų, Petro Vileišio gatvėje. Čia už Vilniaus mokesčių mokėtojų pinigus kasdien atvyksta automobiliu viena su savivaldybe susieta ponia ir kačių ėdalais, sausais ir šlapiais, šeria vieną (neva kastruotą) amputuotu ausies galiuku katę ir būrį žiurkių, kurios vaišinasi čia paliekamu ėdalu!

Šiai vienai katei dar buvo įrengtas namelis už 300 eurų, ir dar toks, kuriame dėl kačių biologijos ypatumų niekada negyveno ir negyvens jokia pasaulio katė. Šiam idiotizmui Vilniaus savivaldybė ketina iššvaistyti 27000 eurų.

Kad turime durną ir nemokantį tvarkytis merą, tai ne paslaptis, bet kodėl už jo durnystes (o gal vagystes) mes turime mokėti?

Šiandien aš aptikau rusų spaudoje labai įdomų ir pamokantį Irinos Bistrickajos straipsnį apie tariamus žvėrelių mylėtojus, kurie iš to išvystė labai padorų verslą ir pelnosi iš naivių piliečių, kuriems nesvetima atjauta mūsų mažiesiems draugams. Straipsnio pavadinimas - „Kaip savanoriai pelnosi iš benamių šunų išvežimo iš Rusijos. Istorija su pabėgusia iš bagažo skyriaus kale Bela atskleidė šešėlinį verslą su benamiais šunimis“.

Autorė pasakoja, kad 2017 liepos 30 dieną Karina Arabadžans turėjo skristi iš Maskvos „Šeremetjevo“ oro uosto į Berlyną su keturiais šunimis. Šie šunys dar visai nesenai buvo benamiai ir Karina juos turėjo nuvežti naujiems šeimininkams.

Kalės Belos pabėgimas

Dėl pervežėjos blogai uždaryto narvo kalė Bela oro uoste pabėgo. „Nepaisant oro uosto darbuotojų ir savanorių pastangų, šuns nepavyko rasti. Šuns paieškos vyko 12 valandų. Kaip paaiškėjo vėliau, šuo per skylę tvoroje pabėgo į laisvę. Karina Apabadžans viskuo apkaltino oro uostą ir „Aerofloto“ darbuotojus. Kodėl tokia reakcija?

Skandalo metu paaiškėjo, kad šunų pervežėja ne šiaip pergyveno dėl kalės Belos likimo. Ji dirba firmoje MIRA. Šis fondas su zoo gynėjų organizacijos iškaba suorganizavo masinį išvežimą beglobių gyvūnų į užsienį dideliu mastu. Buvo išduodami suklastoti pažymėjimai, taksi čekiai, gyvūnų pervežimo bilietai. Gali būti, kad ir dingusi Bela nebuvo veterinaro patikrinta.

Gyvūnų pervežimas, kaip pasipelnymo būdas

Paaiškėjo, kad Karina per pastaruosius devynis mėnesius septynis kartus skrido į Vokietiją ir išvežė ten 35 benamius gyvūnus. Internete ji save vadino savanore, prašė piniginės paramos, kad išvežti gyvūnus į užsienį.

Įdomus momentas: naujieji šunų savininkai irgi mokėjo šiai poniai. Apie šimtą dolerių už vieną reisą. Išeina, kad versli moteris gaudavo pinigus iš abiejų pusių: iš naujų šeimininkų, ir iš interneto vartotojų su gera širdimi.

Pasidomėję MIRA veikla žmonės sužinojo, kad niekas iš savanorių neatsiskaito už savo veiklą, nieko nežinoma koks gyvūnų tolimesnis likimas. Jie gali tapti pogrindinių laboratorijų zoofilų ir sadistų aukomis.

Manoma, kad socialiniuose tinkluose veikia skaitlinga mafija, kurie postsovietinėse valstybėse surenka beglobes kates ir šunis, kuriuos šimtais tūkstančių išveža į užsienį įvairiems tikslams: zoofilams, į azijatų restoranus, bandymams, šunų treniravimui, sadistinių filmų filmavimui.

Kiekvienas naminis gyvūnas turi gyventi namuose

Miestas ne vieta globoti naminius gyvūnus laisvėje. Kokią milžinišką žalą katės padaro mieste esu rašęs anksčiau straipsnyje „Lietuva – benamių kačių ir bukų politikų šalis“.

Gyvūnų mylėtojai, jei jie tokie iš tikrųjų yra, turi tuos gyvūnus pasiimti į savo namus ir ten jais rūpintis. Kačių kastravimas, šėrimas, visi tie butaforiniai „nameliai“ - nieko daugiau, kaip mokesčių mokėtojų pinigų vogimas ir kelių nesveikų piliečių zoo šizofrenija. Jeigu Vilniaus meras nieko neišmano zoologijoje, tai jis turi pasitarti su specialistais, o ne pataikauti zoo šizofrenikams ir zoo verslininkams, kurie pelnosi iš žmonių atjautos gyvūnams.