Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 30
metų minėjimą Seimo rūmuose birželio 4 d. transliavo LRT. Šiame
minėjime dalyvavo ir kalbą pasakė Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės nariai, tarp jų ir Vytautas Landsbergis. Išklausęs
pastarojo kalbą, pagalvojau: „Koks jis panašus į Gabrielio
Markeso romano „Patriarcho ruduo“ pagrindinį veikėją
patriarchą Sakaria!“
Priminsiu. Nebelio literatūros
premijos laureatas Gabrielius Markesas 1975 parašė romaną
„Patriarcho ruduo.“ Šis romanas pasakoja mums mitą apie
valdovą, bet mitą ne kaip duotybę, o kaip mito kūrimo procesą.
Ar ne tai būdinga Vytautui Lansbergiui?
Kokį marazmo laipsnį reikia pasiekti,
kad atsirastų noras tapti tuo, kuo niekada nebuvai: Lietuvos
prezidentu!?
Landsbergio-Sakario
mitas buvo kuriamas visus 30 metų. Kad neaptemdyti
„patriarcho“ „saulės“ buvo užtušuojami, ištrinti ir lig
šiol trinami net Sąjūdžio šviesuliai: Justinas Marcinkevičius,
Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas ir kiti. Šiuos faktus ir
šiandien paminėjo renginyje kalbėjęs Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės narys Arvydas Juozaitis.
„Patriarcho“ kalbos neminėsiu, kam
gaišti laiką dėl tuščiakalbystės?
Buvo vertingų kalbų, ne kaip
„patriarcho“ tradicinių
peizalų, buvo pasakyta tikrai gerų ir prasmingų kalbų,
kurios, manau, bus skelbiamos ir aptarinėjamos. Tai Sąjūdžio
iniciatyvinės grupės narių prof.Vytauto Radžvilo, dr.Arvydo
Juozaičio, dr. Romo Pakalnio pasakytos kalbos.
Krito į akis jauno filosofo Vytauto
Vyšniausko pasakyta kalba, kurioje jis neaplenkė ir „partriarcho“
„nuopelnų.“
Jis pasakė (1:28:26): Gana
apsimetinėti prieš „nuogą karalių“, turime pagaliau
pripažinti kas akivaizdu. Būtent Konservatorių partija, kuri
kūrėsi kaip Sąjūdžio tesėja, sukurdama „globalios Lietuvos“
projektą, iš tikrųjų pati pirmoji išdavė Sąjūdžio idealus.“
Koks skambus antausis „patriarcui”! Koks teisingas!
Vytauto Vyšniausko kalbos „Turime
gyvą Tautą, bet ją uždarėme į karstą“ tekstas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą