2018-06-27

Dar vienas Izraelio bandymas išsiųsti pabėgėlius į penkias Afrikos šalis. Izraelio pamokos Lietuvai, kaip reikia spręsti pabėgėlių problemą



Izraelio portalas 9 tv informuoja, kad Izraelio nacionalinio saugumo vadovybė kontaktuoja su penkiomis Afrikos valstybėmis, kad iš šalies išsiųsti afrikiečius pabėgėlius. Čia kalbama apie pabėgėlius, kurių saugumui, JTO nuomone, kyla pavojus gyvybei jų kilmės šalyse. Šie žmonės, Izraelio vertinimu, sudaro viso labo 2% nuo visų „pabėgėlių“. Visiems kitiems „pabėgėliams“ -ekonominiams imigrantams galioja principas: lagaminas, oro uostas ir namučiai namai. Dauguma, gavę 3,5 tūkstančio eurų kelionpinigių, išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo į Europą, kur vėl užsiregistruoja pabėgėliais.

Valstybės, į kurias Izraelis planuoja deportuoti pabėgėlius, nėra skelbiamos, kad „priešiškos jėgos, norinčios suniveliuoti valstybės žydišką charakterį, negalėtų pakenkti šioms Izraelio pastangoms išvalyti šalį“ nuo dar čia likusių dešimčių tūkstančių afrikiečių pabėgėlių.


Reikia pažymėti, kad nauji pabėgėliai iš Afrikos į Izraelį praktiškai nebeatvyksta, nuo jų Izraelį saugo 11 metrų tvoros ir ginkluota apsauga. Niekas čia neleidžia afrikiečiams laipioti per šias sienas, kaip tai vyksta Ispanijoje, apie pabėgėlių vargus praktiškai nepasakoja pasaulio spauda, nesmerkia šios valstybė „nežmoniško“ elgesio, negraudina publikos nuotraukomis apie kelionės iškankintus vaikelius ir kenčiančias jų mamas. Tai pastebi spauda Vyšegrado (V4) valstybių, kurios dėl atsisakymo įsileisti pabėgėlius nuolatos yra atakuojamas Briuselio, JTO, Sorošo NVO ir kairiųjų. Pasinaudodami milžiniška savo ekonominę ir politinę įtaką, žydai sugeba užčiaupti burnas MIP, JTO, Briuselio biurokratijai. Lieka tik Sorošas, kuris tapo bendru V4 šalių ir Izraelio premjero Benjamino Netanyahu priešu ir kairieji (daugiausiai moterys, kurios, Izraelio interneto komentatorių nuomone, yra pasiilgusios aistringų afrikiečių meilės).

Žinoma tik, kad Izraelio pasiuntinys tariasi dėl galimybės išsiųsti pabėgėlius į Afrikos valstybes.
Ankstesni Izraelio mėginimai išsiųsti Sudano ir Eritrėjos piliečius buvo bevaisiai – pagal tarptautines konvencijas šios valstybės yra skaitomos pavojingomis ir ten siųsti migrantų negalima. Išsiųsti juos į trečiąsias šalis irgi neįmanoma be šių „trečiųjų šalių“ sutikimo. Ruanda ir Uganda jau atsisakė juos priimti.

Net neinformavę ES valstybių, JTO pabėgėlių agentūra tarėsi su Izraeliu, kad Sudano ir Eritrėjos pabėgėlius deportuoti į Europą. Kilus ES valstybių pasipiktinimui dėl tokio savivaliavimo, planas nebuvo pilnai realizuotas. Vis tiktai, buvo pranešimų, kad dalis nelegalų, gavę Izraelio finansinę paramą, išvyko į Europą.

9 tv žodžiais, Tel-Avivo pietinių kvartalų gyventojai, kurie labiausiai kenčia nuo nelegalių imigrantų, šį ketvirtadienį planuoja masinę protesto demonstraciją prie Izraelio premjero kanceliarijos Jeruzalėje.

Pažymima, kad ir pabėgėliai apsiprato Izraelyje. „Globojami kairiųjų visuomeninių organizacijų jie įrodinėja savo teises, stoja į profsąjungą, nors pagal Izraelio įstatymus neturi teisės dirbti šalyje, ir rengia demonstracijas Jeruzalėje prieš Eritrėjos diktatorių Isajasa Afeverki, tvirtindami, kad jis siunčia į Izraelio pabėgėlių kvartalus savo emisarus-agitatatorius. Eritrėjos valdžios šalininkai ir priešininkai net rengia Izraelyje muštynes. Be to, migrantai meluoja ir tvirtina, kad Izraelis juos išsiunčia dėl to, kad jie yra negrai, o ne todėl, kad jie į Izraelį atvyko nelegaliai.“

Kol kas teismas neleido valstybei laikyti nelegalus įkalinimo įstaigose be teismo, kol šie nesutiks laivanoriškai išvykti iš šalies.



Pabėgėlių atvykimo ir deportacijos istorija Izraelyje

Šių metų sausio pradžioje Izraelio vyriausybė paskelbė ultimatumą „pabėgėliams“ iš Afrikos: per 90 dienų išsinešdinti lauk iš Izraelio. Izraelio teismas vėliau sustabdė šį nutarimą.

Vasario 4 dieną Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pakartojo, kad šiems planams niekas nesukliudys, net Džordžo Sorošo ultrakairioji organizacija „Naujasis izraelietiškas fondas.“

Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad nepaisant antiizraelietiškos ultrakairiosios organizacijos „Naujas izraelietiškas fondas“ pastangų, Afrikos nelegalai bus išvyti už šalies ribų pagal vyriausybės programą. „Tai jums nepadės, šiandien mes pradėjome operaciją išsiuntimo nelegalių migrantų iš Izraelio. Taip pat elgiasi kitos išvystytos valstybės, ir pirmiausiai JAV. Taip pat, kaip mes sustabdėme migraciją tvoros pagalba, kurią aš pastačiau pasienyje su Sinaju, aš įvykdysiu ir savo pažadą apie išvijimą infiltrantų iš šalies“, - parašė Netanyahu Feisbuke“.

Su žodžiais „tai jums nepadės“ Netanyahu pateikė nuorodą į Užsienio reikalų ministerijos portalą, kuriame aprašomos pastangos „Naujojo izraelietiškojo fondo“ užkertant kelią išsiųsti Afrikos nelegalus iš Izraelio, kas atitinka bendrai programai šios organizacijos, dedančios pastangas suniveliuoti Izraelio valstybės žydišką charakterį ir vykdyti tolimesnį šalies užgrobimą arabais ir musulmonais.

„Naujas izraelietiškas fondas“ (organizacija, užregistruota JAV ir neturinti formaliai nieko bendro su Izraeliu), išskyrė 600 tūkstančių dolerių veiklai užkertant kelią realizuoti valstybės programą, dėl nelegalų deportacijos.

Pagal vyriausybės planą, iki balandžio mėnesio iš šalies buvo planuojama išvykti 35 tūkstančius nelegalų. Buvo paskelbta, kad jeigu iki kovo pabaigos to jie nepadarys laisvanoriškai, gavę 3500 dolerių „išvykimui“, tai vyriausybė išsiųs juos priverstinai – atnaujinti susitarimai su Ruanda ir Uganda leidžia tai padaryti be sutikimo pačių deportuojamųjų.

Izraelio teritorijoje 2017 metų pabaigoje buvo radę prieglobstį 27000 Eritrėjos piliečiai, 7500 sudaniečiai ir 2500 atvykėliai iš kitų Afrikos valstybių. Deportacijos programai buvo numatyta 300 milijonų šekelių.

Per pastaruosius tris metus iš Izraelio buvo iškraustyta 15800 afrikiečių — 9 200 eritrėjiečiai, 5 300 sudaniečių ir 1300 kitų Afrikos valstybių piliečių.

2017 metais 60% išvykusių nelegalų keliavo į Europą, 20% — į Ugandą ir Ruandą ir 16% sugrįžo į tėvynę.

Savo noru išvykstantys iš Izraelio iki kovo mėnesio gaus 3,5 tūkstančių dolerių kelionei. Šiuo metu Izraelyje yra 38 tūkstančių „infiltratų“, kurie į šalį atvyko be reikalingų tam dokumentų.

Dauguma atvykusių į Izraelį „infiltratų“ tvirtino, kad bėgo nuo karo ir persekiojimų, turėjo oficialų pabėgėlių statusą. Izraelio nuomone, tikrų pabėgėlių tarp jų yra 2%, o visi kiti – ekonominiai migrantai. Europoje visi tokie “infiltrantai” padaryti “pabėgėliais.“ Čia net iš Izraelio išprašyti „infiltrantai“ padaromi „pabėgėliais“, nors Izraelyje jie pripažinti ekonominiais migrantais. Tai dar kartą parodo, kad Europos tikslas – negrizuoti ir islamizuoti Europą.

Lenkų spauda komentuodama Izraelio nutarimą, kėlė klausimą, kokia reakcija butų pasaulyje, jeigu tokių priemonių imtųsi Vengrija ar Lenkija?

Premjeras Netanyjahu „atkreipė dėmesį į terorizmo grėsmę, kurią atneša nekontroliuojama imigracija. Šis nekontroliuojamas srautas migrantų iš Afrikos gali sukelti grėsmę Izraelio valstybės europiniam charakteriui.“ Lenkų dienraštyje wPolytice buvo rašoma: „Užduosiu jums tą patį klausimą. Įsivaizduokite reakciją į žodžius apie tai, kad imigracija kelia grėsmę „lenkiškam valstybės charakteriui“? Nebūtų kaltinimo ksenofobija, fašizmu, nacionalizmu?“

Netanyahu pasisakė priei imigraciją, nes ji "yra grėsmė mūsų civilizacijai". Dideliu mastu tai liečia „iškastravimą“ Europos identiteto, kuris susidūręs su islamu neturi šansų išsigelbėti dėl savo sukurtų taisyklių.

„Pati didžiausia problema yra ne teroro aktai. Didžiausiu pavoju yra civilizacinių normų rekonstrukcija. Tai sugriovimas, kalbant Amerikos neokonservatorių žodžiais, mūsų gyvenimo būdo. Šis griovimas yra sisteminis ir nuoseklus.

Žydai iki šiol didžiuojasi savo šalimi ir civilizacija, kurią sukūrė Artimuosiuose Rytuose. Myli savo šalį savo identitetą. Gerai žino, kuo gresia jį prarasti. Oikofobija, taip paplitusi vakarų civilizacijoje, jiems svetima. Todėl jie turi jėgą ir dvasią, kad išgelbėti judėjo-krikščionišką civilizaciją. Europa tokio noro neturi. O gal ir nebėra ko gelbėti?“, - pasakė Netanyahu.

Kaip Izraelis sutvarkė afrikiečių imigracijos problemą

Afrikos nelegalai ėmė veržtis į Izraelį 2006 metais, kai į šalį atvyko 200 sudaniečių. Greitai jiems iš paskui atvyko jų giminės, o taip pat dezertyrai iš Eritrėjos kariuomenės. 2007 metais kas mėnesį Izraelio sieną jau kirsdavo po 600 migrantų, tarp kurių tik ketvirtadalis buvo tikri pabėgėliai iš Darfuro. 2007 metų gale šalyje jau buvo 8000 afrikiečių.

Imigrantų srautas augo. Nuo 2008 iki 2011 metų į Izraelį prasiskverbė 45000 nelegalių migrantų, pagrinde iš Eritrėjos. Ėmė protestuoti Telavivo gyventojai ir protingų žmonių šalies vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių. Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta 140 kilometrų siena, kuri kainavo 400 milijonus dolerių, Ši investicija atsipirko su kaupu, nes nuostoliai dėl imigrantų būtų daug didesni.

Jeigu 2012 metais į Izraelį atvyko 6357 nelegalių imigrantų, tai po metų — viso 36.

Naujai atvykstantiems skyrė griežtai saugomą kompleksą Sachnorim Negev dykumoje. 2012 pradžioje beveik visus šio komplekso įkalintus „pabėgėlius“ pervedė į Cholot — naują nelegalių migrantų laikymo centrą. Tuometinė Vidaus reikalų ministro pavaduotoja Faina Kiršenbaum pasakė, kad bus „tęsiama humaniško elgesio politika su nelegalais, prasiskverbusiais į Izraelį ieškant darbo, tuo pačiu metu daroma viskas, kad jie išvyktų iš šalies“.

Išstūmimo kursas

2012 metais Izraelyje jau buvo 54 tūkstančiai imigrantų, priemiesčiuose ėmė formuotis jų geto. Esminė problema — migrantų statusas: beveik visi pateikė prašymus dėl politinio prieglobsčio, bet vyriausybė vengia juos pripažinti politiniais pabėgėliais, ir linkusi kalbėti apie „ekonominius infiltrantus“, „darbo“ migrantus. Tai daroma, kad jiems negaliotų Izraelio 1951 metais pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių, pagal kurią tokiems žmonėms turėtų būti suteikiamas prieglobstis.

Nesant galimybės deportuoti šiuos „pabėgėlius“ Izraelio valdžia maksimaliai apsunkina jų gyvenimą Izraelyje, kad šie laisvanoriškai išvyktų namo. Migrantams yra duodamas laikinas leidimas gyventi šalyje, kurį reikia atnaujinti kas trys mėnesius. Tai jiems leidžia likti šalyje, bet nesuteikia juridinės teisės dirbti ir gauti socialinių tarnybų teikiamas paslaugas.

Migrantai ne kartą rengė protesto akcijas, bet šalies valdžia į tai reaguoja griežtai. Policija gavo teisę sulaikyti bet kurį afrikietį, kurį įtaria nusikaltus, metams laiko be kaltinimo pateikimo.

Premjeras Benjaminas Netanyahu pasakė: „Tai ne pabėgėliai, o žmonės, pažeidžiantys įstatymus, ir su jais elgiasi pagal įstatymus“.

Vienas iš naudojamų būdų išstūmimo migrantų iš šalies yra delsimas nagrinėti prašymą dėl politinio prieglobsčio. Izraelyje prieglobstis suteikiamas tik 0,2 procentams Eritrėjos piliečių, „Durnių laivo“ šalyje Lietuvoje – 100%.

Yra papildoma problema su deportavimu į Sudaną ir Eritrėją. Eritrėjoje repatriantų laukia persekiojimai, o su Sudanu Izraelis neturi diplomatinių santykių. Izraelis aktyviai padėjo Sudano sukilėliams, kurie Sudano pietuose 2011 metais įkūrė nepriklausomą valstybę Pietų Sudaną ir nedelsiant su juo užmezgė diplomatinius santykius.

Tenai ir buvo išsiųsta apie tūkstantis migrantų iš Sudano išimtinai laisvanoriškai, kaip tvirtino Izraelis. Jiems buvo nupirkti lėktuvo bilietai ir išmokėta po 1000 dolerių grynais. Po to Izraelyje liko ne daugiau 60 išeivių iš Pietų Sudano.

Šią deportacijos schemą Izraelis ėmė taikyti ir „pabėgėliams“ iš kitų Afrikos valstybių. Jiems siūloma po 3500 dolerių grynais ir lėktuvo bilietas namo arba į trečiąją Afrikos šalį: Ruandą arba Ugandą, kurios gavo materialinę paramą iš Izraelio.

Atvykę į šias šalis afrikiečiai dažniausiai bando bėgti dar kartą, tik jau dabar į Europą.

Izraelio migracijos tarnybų duomenimis į trečiąsias šalis nuo 2014 metų buvo deportuota 7000 afrikiečių. Nepaisant to 2015 metais jų Izraelyje vis dar jų buvo 42 tūkstančiai. 2016 metais iš Izraelio savo noru išvyko 2700 migrantų iš Afrikos. Tai 700 žmonių daugiau negu 2015 metais. Per tą patį laiką į šalį prasiskverbė tik 18 nelegalų iš Afrikos.

Mokykimės gyventi iš žydų ir Izraelio, semkimės jų išminies puoselėjant savo šalį, saugant ją nuo pabėgėlių invazijos.

Nuorodos ir šaltiniai:



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą