2018-06-19

Multikultūriškas futbolas


Po Vokietijos-Meksikos rungtynių paskambino draugas. Aš jam tiesiai: „Hitler Kaput!“ O jis man: „grose šeize!“ Abu sutarėm, kad Vokietijos rinktinė, nuo tada, kai tik mes ją atsimename žaidžiant čempionatuose, o abu esame įžengę į septintą dešimtį, turėjo nacionalinį charamterį, o šita rinktinė, kurioje laksto turkai, prieš kelias savaites glėbiasčiavęsi su Turkijos premjeru R-T. Erdoganu, ar nežinia iš kur atvykę „juodukai“, turi turkišką, afrikietišką charakterį, bet ne vokišką. Jie, tarytum, žaidžia iš reikalo. Tai ne Vokietijos rinktinė, kokią mes dar atsimename - su valia laimėti.


Tautų maišymo politikos atgarsiai pasiekė ir futbolą. Ji sunaikino futbolo čempionato koloritą. Čempionatas tapo labai brangiu ir margu samdytų svieto perėjūnų spektakliu, kuris skirtas viso pasaulio alkoholikams, dykaduoniams ir pajacams, bei politikams, norintiems pademonstruoti savo „artumą su liaudimi“.


Abu su draugu sutarėme, kad ir LRT komentatoriai nebe tie, ypač tas, kur kapoja trumputėmis frazėmis ir labai myli žodį „žudyti“. Gal jis nežino, ką tas žodis reiškia? O gal žino, bet taip nori įteigti, kad globalizmas, prieš nužudydamas nacijas, nužudė nacionalinį futbolą?


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą