Vakar LRT parodė reportažą ir
paskelbė straipsnį tokiu pavadinimu: „Lietuviškas paradoksas:
algos didėja – bedarbių daugėja“
Buvo kalbama apie algų augimą ir tai,
kad lietuviai, įgiję darbininkiškas profesijas „ima pildyti
bedarbių gretas.“ To priežastis – importuojama pigesnė darbo
jėga iš Ukrainos ir Baltarusijos.
„Luminor“ banko ekonomistas
Žygimantas Mauricas pasakė, kad mažesnės kvalifikacijos
darbuotojų paklausa mažėja „dėl imigracijos iš slaviškų
šalių – Ukrainos ir Baltarusijos“.
Prof. R.Lazutka pasiūlė kontroliuoti,
kad dėl nekvalifikuotų darbuotojų iš užsienio nebūtų užimamos
lietuvių darbo vietos, nes tuomet lietuviai likę be darbo renkasi
emigraciją.
Diena.lt liepos 21 dieną rašė:
„Pernai imigrantais Lietuvoje pripažinti beveik 6 tūkst.
ukrainiečių. Tai reiškia, kad Lietuvoje jie gyvena ilgiau nei
metus. Laikinam darbui į Lietuvą pernai atvyko daugiau nei 31
tūkst. ukrainiečių.“
Estai nori apriboti ukrainiečių
srautą
Rugsėjo 11 dieną gastarbaiterių iš
Ukrainos problemą nagrinėjo ir Estijos visuomeninis transliuotojas Eesti Rahvusringhääling (ERR). Po šios programos buvo paskelbtas
straipsnis, pasakojantis apie tai, kad Estijos vidaus reikalų
ministras Mart Helme nurodė išstudijuoti klausimą dėl galimybių
riboti darbininkų atvykimą iš Ukrainos į Estiją. Helme, kuris
yra Estijos konservatorių partijos (EKRE) pirmininkas, pareikalavo
uždaryti sienas migrantams iš Ukrainos, kurie, jo nuomone, atima
darbo vietas iš estų.
„Darbo migrantai iš Ukrainos atima
darbą iš vietinių ir dempinguoja“, - pasakė politikas.
„Atvykėliai iš Ukrainos – ne
mūsų žmonės. Tai ekonominiai migrantai, kurie nori gauti
Estijoje geresnes sąlygas ir aukštesnį, negu Ukrainoje, darbo
užmokestį. Estijai šie žmonės – problema, jie atima darbo
vietas pas vietos gyventojus ir pasiruošę dirbti už mažesnius
pinigus. Tuo pačiu jie visumoje veikia į darbo užmokesčio lygį
Estijoje“.
„Nors iš pradžių daugumas žmonių
atvyksta dirbti į Estiją laikinai, vėliau daugelis iš jų linkę
čia apsigyventi ilgam. Skaičiai kalba apie tai, kad procentas estų
sumažėjo per pastaruosius kelis metus dėl migracijos iš Rytų
Europos, kas gali atvesti prie Estijos visuomenės išplovimo“, -
pasakė Estijos Vidaus reikalų ministras. Jis pažadėjo veikti,
svarstė apie galimybę panaikinti bevizį režimą ukrainiečiams.
Pažadėjo pateikti įstatymo iniciatyvas. Helme priminė, kad EKRE
partija senai buvo perspėjusi apie bevizio režimo su Ukraina
grėsmę.
„Šis migracijos spaudimas į mus
labai stiprus, ir jis toliau stiprėja“, - pasakė Helme. „Vidaus
reikalų ministerijos duomenimis, tiktai praėjusiais metais
Ukrainos piliečiams buvo suteikta 15524 trumpalaikių vizų ir
leidimų gyventi, o 2565 migrantai iš Ukrainos gavo leidimus
gyventi, kas labai daug mažytei Estijai.“
Helme pripažino, kad „pilnai
sustabdyti migraciją nepavyks, bet Estija turi turėti galimybę
spręsti, ką, ir kokiais kiekiais, kuriam laikui ir kokiomis
sąlygomis įsileisti“, - rašoma ERR.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą